Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Didžiojo brolio šešėlyje (2)

2008 08 21

Prieš dvejus metus jis perėmė Kubos valdymą kaip laikinai pareigas einantis prezidentas, o šiame darbe oficialiai buvo patvirtintas vasarį. Bet tam tikrais atvejais Raulis Castro vis dar turi vadovauti savo vyresnio merdinčio brolio Fidelio šešėlyje. Jei kai kurie kubiečiai apie tai pamiršo, jiems buvo priminta, kai R. Castro antrame pagal dydį šalies mieste Santjage liepos 26-ąją rėžė kasmetinę kalbą, skirtą valstybinei revoliucijai pažymėti. Nedidukas vyras Raulis buvo užgožtas didžiulio Fidelio plakato, kuriame senasis revoliucionierius fejerverkų fone stipriai gniaužia kumštį, rašo „The Economist“.

Per pastaruosius keletą mėnesių Raulis įvykdė keletą nedidelių, bet reikšmingų pakeitimų. Jis panaikino kai kuriuos draudimus, dėl kurių niršdavo kubiečiai. Dabar jie gali laisvai pirkti DVD grotuvus (jei tik turi pinigų), gyventi turistiniuose viešbučiuose ir naudotis mobiliaisiais telefonais. Dar svarbiau tai, kad privatūs ūkininkai dabar patys gali nusipirkti išteklių ir įrangos bei dirbti daugiau apleistos valstybinės žemės. Net ir egalitarinė svajonė, dėl kurios kardiochirurgams buvo mokama tik dvigubai daugiau nei gatvių šlavėjams, pamažu baigiasi, nes darbuotojams pradedama mokėti priklausomai nuo darbo rezultatų.

Šie žingsniai rodo, kad vartotojiškumas nebėra viešai smerkiamas ir kad Raulis Castro pripažįsta privačios iniciatyvos būtinybę mažinant valstybės priklausomybę nuo importo. Ilgainiui dėl to turėtų kilti juokingo dydžio Kubos gyventojų algos. Minėtos mažosios reformos yra populiarios, o kubiečiai tikisi dar daugiau. Pareigūnai užsiminė, kad svarstomi leidimai pirkti automobilius, keliauti ir netgi įsigyti ar parduoti turtą. Esama ženklų, kad diskutuojama dėl svarbesnio privataus kapitalo vaidmens žemės ūkyje.

Bet Raulis apie tai nekalbėjo Santjage. Vietoj to jis 10 tūkst. prislėgtų žmonių auditorijai pasakojo apie vyriausybės investicijas į kelius ir apie vandens trūkumą mieste. Taupumas, o ne rinkos reformos, buvo pagrindinis akcentas. „Kad ir kaip norėtume išspręsti kiekvieną problemą, negalime išleisti daugiau, nei turime“, – sakė R. Castro. Jis minėjo augančias naftos kainas (nors daugiau nei pusę naftos valstybė konfesinėmis kainomis gauna iš Venesuelos). Vyriausybė prieš tai jau buvo sakiusi, kad augančios maisto kainos valstybei šiemet papildomai atsieis 1 milijardą JAV dolerių.

Nejaugi reformistinės pastangos baigėsi dar neprasidėjusios? Šaltiniai teigia, kad režimo viduje dėl to intensyvėja diskusijos, galinčios peraugti į vidines kovas. R. Castro pastebėjo, kad vieša diskusija dėl pensinio amžiaus pavėlinimo neturėtų būti neribota. „Mes nenorime vienbalsiškumo, kuris dažniausiai yra fiktyvus“, – sakė jis. Tai smarkiai kontrastuoja su Fidelio dažnai kartota „vienybės“ sąvoka.

Kai kurie užsienio investuotojai lažinasi, kad Kuba juda kapitalistiniu keliu. Europos fondas, kuris investuoja šioje saloje, išsiaiškino, kad nuo praėjusių metų kovo mėnesio jo akcijų paklausa išaugo 70 proc. Londone įsikūręs konsorciumas paskelbė ketinantis steigti 350 milijonų eurų vertės užmiesčio klubą ir golfo aikštyną, netoli Floridos sąsiaurio. Jame bus užsieniečiams parduodamos prabangios vilos.

Bet pokyčiai tikriausiai artimiausiu metu bus lėtesni. Bent jau iki kitų metų pabaigos, kai komunistų partija rengs savo šeštąjį kongresą. R. Castro yra sakęs, kad kongresas nustatys valstybės „ekonomines ir politines gaires“. Iki to laiko kubiečiai turės būti kantrūs.

http://www.alfa.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras