Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kovojantis John McCain (3)

Anatol Lieven, Prospect
2008 08 23

Karštas McCain charakteris ir aršus patriotizmas yra jo škotiškojo-airiškojo paveldo dalis. Kur tai jį galėtų nuvesti?

John McCain yra Airijos škotų kilmės. Tai reiškia, kad jis kilęs iš vienos seniausių, gerbiamiausių ir daugiausia rūpesčių keliančių JAV etnokultūrinių tradicijų. Tą puikiai atspindi McCain charakterio bruožai: jo užsispyrimas, polinkis į tvirtą draugystę ir nepermaldaujamą neapykantą, būdo ūmumas, gilus patriotizmas, maniakiškas rūpinimasis Amerikos garbe ir audringas atsakas į bet kokią kritiką JAV atžvilgiu. Tai ne tik jo karinio auklėjimo ir buvimo belaisviu Šiaurės Vietname pasekmė – taip yra ir dėl to, kad jis didžiuojasi būdamas kovotojų su indėnais ir konfederatų (Konfederacija – 11 pietinių JAV valstijų, kurios 1861- 1865 m. buvo pasitraukusios iš valstijų sąjungos, sukeldamos pilietinį karą, – Vert. past.) kareivių palikuonis.

Ne amerikiečiai nepratę apie baltuosius amerikiečius galvoti kaip apie senųjų etnokultūrinių tradicijų atstovus, nebent kai kalbama apie vėliau įsivežtus imigrantus – tokius kaip italų kilmės amerikiečiai. Tačiau Airijos škotų kultūros bruožai tebegyvuoja visose srityse, pradedant protestantiškąja evangelikų religija ir baigiant country muzika. Juos tyrinėjo ne vienas didis amerikiečių mokslininkas, įskaitant David Hackett Fischer ir Kevin Phillips, o taip pat ir populiaresni autoriai – tokie kaip Walter Russel Mead.

Abi McCain šeimos pusės kilusios iš senųjų konfederatiškųjų pietvakarių: jo tėvo pusė iš Misūrio, o motinos – iš Tenesio, Teksaso ir Oklahomos. McCain proprosenelis William Alexander „Kovojantis Jautis“ McCain buvo konfederatų kareivis. Jo tėvo šeima XVIII a., sekdama daugelio kitų Airijos škotų pavyzdžiu, iš Škotijos persikėlė į Virdžiniją, o paskui per Šiaurės ir Pietų Karolinos valstijas prie senosios ribos (tarp kolonistų ir indėnų gyvenamų vietovių) Apalačų kalnuose ir už jų. McCain motina gimė Muskogee, Oklahomos valstijoje, - miestelyje, kurį Merle Haggard apdainavo „Okie iš Muskogee“ – savo legendiniu himnu patriotiškajai, konservatyviajai mažųjų miestelių Amerikai: „Muskogee mes marihuanos nerūkom/Mes LSD nevartojam/ Nedeginam centrinėj gatvėj savo šaukimų kariuomenėn/Mums patinka būti laisviems ir teisingai gyvent.“

Airijos škotų tradiciją savo knygoje „Gimę kovose: kaip Airijos škotai suformavo Ameriką“ (Born Fighting: How the Scots-Irish Shaped America) santūriai yra gyręs kitas Airijos škotas, demokratų senatorius Jim Webb. Webb buvo laikomas tinkamiausiu Obama kandidatu į viceprezidentus, kol liepos pradžioje pats nepareiškė nesirengiąs juo būti. Priešingu atveju rinkimai būtų tapę panašūs į Airijos škotų šeimyninį vaidą – aršesnės kovos neįmanoma ir įsivaizduoti.

Airijos škotų kilmės amerikiečiai yra kilę iš škotų protestantų, kuriuos Ulsteryje, Šiaurės Airijoje, XVII a., vykdydami etninį didelės vietinių airių katalikų gyventojų dalies valymą, įkurdino Stiuartų dinastijos karaliai. XVIII a. į vakarinius Britanijos kolonijų Šiaurės Amerikoje pakraščius persikėlusieji Airijos škotai jau turėjo kovų pasienyje patirties ir fundamentalistiškai tikėjo, kad Dievas yra jų pusėje. Dėl Amerikos pakraščiuose tvyrojusios bevaldystės, tarp baltųjų vyrų paplitusios prievartos ir aštrių konfliktų su senaisiais Amerikos gyventojais ši kultūra įsitvirtino visam laikui – taip pat ir moderniojoje JAV visuomenėje. Asmeninio McCain herojaus – Airijos škotų kilmės prezidento Andrew Jackson – biografo žodžiais tariant: „Atrodo, kad kilusiajam iš Šiaurės Airijos sunkiau... atvirai pripažinti, kad jo ir oponento nuomonės skiriasi, tad žodžius „oponentas“ ir „priešas“ jis linkęs laikyti sinonimais.“ Apie McCain irgi dažnai kalbama panašiai.

Airijos škotų tradicija visų pirma priklauso JAV „pietums plačiąja prasme“ ir iš tiesų slepiasi už daugelio baltųjų pietiečių papročių. JAV Pietų istorikas Grady McWhiney apskritai teigė, kad daugumą kultūrinių skirtumų tarp JAV pietų ir likusios jų dalies sąlygoja Airijos škotų paveldas. Patvariausias jo politinis atspindys yra „džeksoniškasis nacionalizmas“, pavadintas pagal prezidentą Jackson (Andrew Jackson, valdė 1829–1837; Vert. past.), kurio karjerą lėmė nuožmus konfliktas su indėnais ir jų rėmėjais britais, pancūzais bei ispanais. Walter Russell Mead džeksoniškąjį nacionalizmą aprašė kaip vieną iš keturių svarbiausių istorinių JAV užsieno ir saugumo politiką laikančių gijų.

Valstijų pakraštys, aišku, pirmiausia pasižymėjo susirėmimais su senaisiais Amerikos gyventojais; abi pusės jo metu vykdė šiurpą keliančius žiaurumus. Kai kuriais atžvilgiais amerikietiškoje tradicijoje tai išugdė sugebėjimą būti negailestingu ir norą siekti besąlygiškos pergalės. Kitas tenykštės tikrovės bruožas buvo nuolatinė ekspansija, kurią baltieji pakraščio gyventojai dažnai vykdė nepaisydami administracijos Vašingtone norų.

Tai dėl gyvenimo pakraščiuose išliko ir asmeninės ginkluotės kultas, susijęs su tam tikra egalitarizmo samprata ir įsitikinimu, kad kiekvienas turi teisę ginti savo garbę – tai klasikinė Holivudo vesternų tema, tačiau pietietiškoje ir pakraščių tradicijose ji visiškai reali.

Viena mano mėgstamiausių istorijų apie smurtą XIX a. Pietų valstijų aukštuomenėje yra William Faulkner (tai sena Ulsterio protestantų pavardė; Faulkner įterpė raidę „u“) šeimos istorijos dalis – tai įvykis, paaiškinantis šiurpias kai kurių šio rašytojo romanų temas. 1848 m. Faulkner prosenelis William C. Falkner, susikivirčijęs dėl rinkimų, nudūrė savo draugą, kitą Misisipio džentelmeną, – ir tai buvo ne vienintelis nužudymas jo gyvenime. Šis šiaip jau anuomet dažnas nutikimas neįprastas tik tuo, kad tai buvo vietinės „Blaivybės sūnų“ (XIX a. viduryje JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje sparčiai plitusi vyrų brolija, skleidusi blaivybės sąjūdžio idėjas ir per griežtus narių tarpusavio įsipareigojimus veikusi kaip savipagalbos organizacija – Vert. past.), kuopelės rinkimai.

Kažkas yra pastebėjęs, kad XIX a. dešimtojo dešimtmečio Apalačų kalnų regione (kuris apima Kentukio, Tenesio, Virdžinijos, Merilendo, Vakarų Virdžinijos ir Šiaurės Karolinos valstijas – Vert. past.) „pasirodė esą neįmanoma nuteisti žmones, kaltus dėl nužudymo,... jeigu prisiekusieji įsitikinę, kad užpuoliko garbė buvo įžeista ir jis savo priešininkui iš anksto pranešė ketinąs jį pulti“. John Sheldon Reed tai aprašė kaip „teisėtos prievartos“ tradiciją – visuomenės sankcionuotą, moralinių principų ir apribojimų reguliuojamą atsaką į tam tikrus veiksmus. Ji susijusi su idėja, kad bendruomenė turi teisę užtikrinti „teisingumą“, kai valstybė nelinkusi ar nepajėgi vykdyti liaudies valios. Linčo teismas paprastai asocijuojasi su juodųjų terorizavimu Pietuose po pilietinio karo, bet pakraščiuose linčas buvo praktikuojamas jau daug seniau ir paprastai vykdytas prieš antisocialiai besielgiančius baltuosius (o taip pat ir indėnus).

Žinoma, tokie įsitikinimai Pietuose ir Vakaruose dabar nusilpę, bet šie regionai vis dar išsiskiria, palyginus su likusia JAV dalimi ir juo labiau – su likusiu išsivysčiusiu pasauliu. Vieno 2003 m. vykdyto tyrimo, – pranešama, kad jis iš dalies rėmėsi pasiaukojančiais tyrėjais, kurie JAV universitetuose atsitrenkinėdavo į studentus, apšaukdami juos „šikniais“, o tada ieškodavo sąsajos tarp jų reakcijos ir valstijos, iš kurios jie kilę, – išvadose teigiama, kad „studentai iš pietinės JAV dalies reaguodavo daug agresyviau nei kilę iš Šiaurės,... o atlikdami testus dažnai siūlydavo karingesnius problemų sprendimus. Atrodo, kad Amerika vis dar kultūriškai padalyta pagal Mason-Dixon liniją“ (Britanijos topografų Charles Mason ir Jeremiah Dixon 1763 m. nustatyta riba tarp Merilendo ir Vakarų Virdžinijos bei Pensilvanijos ir Delavaro valstijų, 1820 m. tapusi riba tarp valstijų, kuriose leidžiama ir draudžiama vergų prekyba – takoskyra tarp JAV Pietų ir Šiaurės; Vert. past.)

Akivaizdu, kad tai turėjo įtakos amerikiečių nuostatoms po Rugsėjo 11-osios, kai daugeliui jų pasaulis ėmė atrodyti esąs svetimų laukinių gyvenamas „pakraštys“, kur neveikia jokie įstatymai.

Žinoma, šiandien būtų klaidinga Airijos škotus įsivaizduoti kaip glaudžių tarpusavio ryšių saistomą bendruomenę, pasižyminčią tam tikromis kultūrinėmis ypatybėmis. Jų kultūra išplito ir smarkiai paveikė centrinės JAV dalies baltųjų kultūrą, bet drauge ji ir susilpnėjo. Nors ir McCain, ir Webb pabrėžia esą tikintys, nė vienas jų nepalaiko fundamentalistinio religingumo, kuris sudaro Airijos škotų tradicijos branduolį.

Nepaisant to, McCain turi užtektinai Airijos škoto bruožų, kad verstų mane nerimauti, kaip jis elgtųsi būdamas prezidentas. Ne tiek dėl jo siūlomų politikos krypčių – čia jis ir Obama skiriasi ne taip smarkiai, kaip gali pasirodyti kampanijos metu (išskyrus didžiulę išimtį – požiūrį į Iraną). Nerimauju veikiau dėl to, kaip McCain galėtų reaguoti į netikėtus įvykius, sukrėtimus ir provokacijas, kurių ateinančiais metais bus daug. Galbūt McCain nesusiruoš pulti Pakistano, bet koks būtų jo atsakas, jei ten įsikūrusios Talibano pajėgos imtų dažniau puldinėti JAV dalinius? Kur krizės atveju McCain nuvestų jo ūmus charakteris?

Vašingtone apie McCain charakterį jau sklinda legendos. Respublikonų senatorius Thad Cochran prisimena kivirčą su sandinistų sukilėliu, kurio metu McCain „taip supyko ant to vyruko, kad tiesiog ištiesė ranką ir jį pačiupo“.

Apibendrinant, kaip ir seniau, apie McCain ir jo etninę tradiciją galima pasakyti, kad nėra geresnio sąjungininko kovoje – ir niekas kitas nėra taip linkęs įvelti tavęs į mūšį.

Anatol Lieven yra King's College Londone karo studijų katedros profesorius. Jis yra parašęs knygą „Ar teisi Amerika: amerikietiškojo nacionalizmo anatomija“ (America Right or Wrong: An Anatomy of American Nationalism). Lietuvoje labiausiai žinomas kaip knygos „Pabaltijo revoliucija: Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklausomybę“ (The Baltic Revolution: Estonia, Latvia, Lithuania and the Path to Independence, 1993) autorius.

Parengta pagal Prospect

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras