Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Džiaugsmo ir mirties vamzdis (1)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2008 08 26

Iš Sąjūdžio mitingo Kalnų parke Molotovo, Ribbentropo, Stalino ir kitus žygius minint

Gruzijos aukštieji politikai sunerimę klausinėja: nejau vėl yra koks nors slaptas susitarimas? Iš tiesų, kodėl Vokietija darė paslaugą Rusijai šį pavasarį Bukarešte, blokuodama Gruzijos laukiamą NATO narystės veiksmų planą? Kodėl dabar iš Berlyno skamba balsai nesmerkti Gruzijos užpuolikės Rusijos?

Apskritai, kas taip vėl surišo, bemaž po 70 metų, Vokietiją su Rusija?

Viena aplinkybė aiški: tai džiaugsmo vamzdis vieniems, per dujas parišant Rusijai visą vokiečių ūkį, ir mirties vamzdis kitiems. Mirties zonų Baltijos dugne jau dabar daug, jos tik plinta. Vokiečių-rusų sutartas vamzdis duos progų išjudinti dar ir miegančias nuodingas dugno nuosėdas Suomių įlankoje, o juolab – seną vokišką cheminį ginklą, kurio 80,000 tonų rusai išbarstė kur pakliūva Baltijoje po Antrojo pasaulinio karo. Tarp mūsų ir Gotlando, pavyzdžiui. Tada likęs nepanaudotas, ginklas gali suveikti dabar. Velniop tuos pribaltus. Bet yra ir kitų ateities perspektyvų.

Atvykstančios į Lietuvą kanclerės Angelos Merkel mūsų vadovai turėtų paklausti bent dviejų dalykų.

Pirmas. Kur garantija, jei vamzdis bus nutiestas „neutraliuose“ vandenyse, kad jie liausis būti neutralūs, ir rusų karo laivai (gal „Gazpromo“, kuriam jau suteikta teisė turėti ir naudoti savo privačią kariuomenę) faktiškai aneksuos tariamai tarptautinę Baltijos akvatoriją kaip kokią sau būtiną saugumo zoną? Žiūrėkite, ką daro Gruzijoje. Ar atplauks tada pasiaiškinti Vokietijos karo laivynas?

Antras. Jei negalime tiesiog juridiškai uždrausti mirtinos taršos grėsmės tuose neutraliuose vandenyse, tai žinotina, kokias apsaugančias sienas nuleis vokiečių ar kiti statybininkai nuo jūros bangų ligi dugno, kad atskirtų būsimą vamzdžio koridorių ir jo teršalus nuo aplinkinių vandenų, gražiai skalaujamų ligi pat mūsų šelfo ir kranto? Kas uždraus visų mūsų žuvims ten plaukti ir nuodytis?

Taigi Rusijos karo laivyno nuolatinės dislokacijos perspektyva ir ekologinės saugos sienų vandeny iki dugno neįmanomos technologijos. Estai atsisakė leisti knisti, jie nenori būti nuodijami, bet suomių socialistai sutinka nuodyti estus.

Negavusi atsakymų, o statytojams vengiant bet kokių garantijų, Lietuvos Vyriausybė negali pasakyti kanclerei nieko kito, tik NE. Toks būtų moralinis draudimas, paskutinė tautos savisauga.

Jei darys, tegu daro nesiskaitydami. Ir apie tai galima būtų paklausti iš anksto.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras