Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gruziniškas lūžis

Vadim Dubnov
2006 12 14

http://www3.nationalgeographic.com/places/countries/country_georgia_cntry.htmlGynybos ministro Sergejaus Ivanovo pareiškimas Gruzijoje buvo pasmerktas sėkmei. Kreipdamasis į savo kolegą Gruzijoje Iraklijų Okruašvilį (Irakli Okruashvili), pageidavusį sutikti Naujuosius metus Činvalyje (Tskhinvalija), Ivanovas pastebėjo, kad Naujieji metai – šeimyninė šventė, kurią sutikti (švęsti) reikia su šeima ir namie.

Okruašvilis – iš Činvalio, apie tai Ivanovas, žinoma, galėjo nežinoti, nors keletą dienų prieš tai prezidentas Michailas Saakašvilis (Micheil Saakašvili) būtent šia savo ministro biografijos detale aiškino jo karščiavimąsi Gruzijos teritorijos vientisumo atkūrimu. Ir tai, iš tikrųjų, daug ką paaiškina: Abchazijos atžvilgiu žmogus, laikomas gruziniškų „vanagų“ vadu, tokio ekspansionizmo nerodo. O dabar, kai atsisėdo į ekonominio vystymo ministro kėdę, Okruašvilis ir visai nustojo valdyti Gruzijos gynybą, kas savaime, galbūt, atrodytų ne taip išraiškingai, jeigu valstybės ekonomikos ministras būtų ne pats Kacha Bendukidzė, kuris naująjį ministrą vargu ar sugeba pripažinti bent jau pameistriu.

Stebėtojų nuomonės išsiskyrė. Vieni tokį kadrų perstūmimą priėmė kaip susitaikymo su Maskva ženklą, kiti – kaip Gruzijos vidaus politikos kovos, kurioje Okruašvilis ėmė per greitai rinkti taškus ir kaip tik konfliktinių teritorijų tema.

O gruziniškoje politikoje apskritai per daug žmogiškumo, nors visame kame, ką daro Saakašvilis, labai vilioja atgaline data įžvelgti šėtoniškai apskaičiuotą intrigą. Net dauguma jo šalininkų įsitikinę, kad, suimant Rusijos karininkus, jis net nenumanė, su kokiu nematytu įkvėpimu atsakys Rusija. Saakašvilis akimirksniu įvertino, kokias perspektyvas atveria tokie atsakymai. Jis seniai bandė priversti Vakarus, visai nesiveržiančius įsipainioti į rusų-gruzinų koliziją, sužaisti savo pusėje.

Saakašvilis, bet kokį nuobodų debiutą siekiantis paversti audringu „endšpiliu“, visada tiksliai jautė ribą, už kurios pramuštgalviškumas jau neleistinas. Jis ir be vakarietiškų pamokymų suprato, kad laikas stabdyti priešpriešos stiprinimą su Maskva, juolab, kad taktiniai uždaviniai išspręsti, o strateginiuose – Vakarai jam nepadės. Pagrindinį strateginį projektą – šalies sujungimą ir Abchazijos sugrąžinimą bei jo utopiškumą – Saakašvilis, kaip politikas, puikiai supranta. Kad ir kiek prezidentavimo kadencijų jam dovanotų laimingas likimas. Gruzijos analitikai, kurie kuria jam lėto santykių su Suchumiu ir Činvaliu normalizavimo projektą, liūdnai pasakoja, kad nepriimama niekas, kas neigia Statytojo svajones.

Vilties suteikiantys signalai atėjo iš paties Suchumio po Sergejaus Bagapšo pergalės prezidento rinkimuose. Bagapšas – apskritai ypatingai įdomus reiškinys nepripažintų valstybių istorijoje. Tai – antroji nepripažintos valdžios karta, jau savaime tuo įdomi. Dažniausiai nepripažinta valstybė, kovoje su buvusia metropolija iškovojusi savo egzistavimo teisę, taip ir sustingsta pusiau totalitarinės valstybės-įgulos būsenoje. Tokią stadiją praeina visos, bet tik nedaugeliui pavyksta iš jos ištrūkti. Mūsų platumoje tokia galima laikyti Kalnų Karabachą, kur artėjančiuose prezidento rinkimuose laukiamas pakankamai demokratiškas valdžios perdavimas, ir Abchaziją, kur toks valdžios perdavimas, nežiūrint Maskvos pasipriešinimo, įvyko demokratiniu būdu. Niekas nesiruošia tvirtinti, kad Abchazija ir Karabachas jau tapo klestinčiomis valstybės. Bet tokios valstybės statyba, pradedant nuo nulio, pasirodo, apsaugo nuo daugybės nemalonumų, kurių nesugeba išgyvendinti jų buvusios metropolijos.

Žodžiu, Abchazija, kaip valstybė, pagal visus požymius lėtai, bet progresuoja. Net kriminalinės ekonomikos sąlygomis (nepripažintose valstybėse kitokios negali būti pagal formalius požymius), ji rodo sveikimo ir civilizuoto išgyvenimo formų ieškojimo požymius. Ir, kas ypač svarbu, Abchazija jau visai savo prašymuose nereikalauja Rusijos priimti ją po savo sparnu. Atitinkamos sėkmės požymis ir tai, jog, kuo dinamiškesnė jos saviraiška, tuo mažiau ji turi noro dalintis pasiekta nepriklausomybe. Ar su Rusija, ar, kaip Karabacho atveju, su Armėnija.

Skirtingai nei Pietų Osetija, kuri per tuos metus niekuo valstybės ir neprimena. Iš esmės, visa ekonomika – tai didelis rusiškas, transkaukazinis kelias, neapsunkintas muitinės postais. Todėl Činvalio režimas įgauna vis daugiau policijos bruožų, su žiauriu, įskaitant ir fiziniu, opozicijos nuslopinimu ir reguliariomis neapykantos Tbilisiui minutėmis – iš esmės, vieninteliu dalyku, kuris maitina nepriklausomybės dvasią, kuri čia niekuo daugiau nepasiteisina. Be to, etniniu požiūriu Pietų Osetija – ruožinės struktūros, t.y. gruziniški kaimai pakaitomis su osetiškais. Tuo pasinaudodamas Tbilisis demonstratyviai lengvai sugadino Činvalyje prezidento rinkimų šventę, surengęs gruziniškuose kaimuose savo ir alternatyvius rinkimus. Žinoma, prirašymų buvo abiejose pusėse, bet rezultatas – alternatyvus kandidatas Dmitrijus Sanakojevas surinko truputį mažiau balsų (40 tūkstančių), negu prezidentas Eduardas Kokoity (50 tūkstančių).

Čia kyla ir principiniai strateginio vystymosi skirtumai. Činvalis nebijo karo su Gruzija, jis neturi, ką prarasti. Atvirkščiai, karas arba pastovi jo grėsmė – viena iš nedaugelio galimybių atitraukti  pasmerktų gyventojų dėmesį ir juos mobilizuoti. Suchumyje nepriklausomybės privalumai jau įvertinti ir be tokių pasiruošimų, todėl Suchumiui karo nereikia. Atvirkščiai, Suchumi, suinteresuotas nepriklausomybe nuo Maskvos, netikėtai atsidūrė taktinio Tbilisio sąjungininko padėtyje. Ir Bagapšas, su kuriuo Tbilisis derino konstruktyvius kontaktus gerokai prieš jam tampant prezidentu, užsiminė, kad niekas netrukdo tęsti beprasmius ginčus apsisprendimo ir teritorijos vientisumo tema, bet, naudojant šią įprastą mokslo aranžuotę, galima palaipsniui žarstyti humanitariniams, ekonominiams ryšiams trukdančias griuvenas. Palaipsniui situacija gali virsti tokia, kad ir patys taikdariai taps jau nebe tokie aktualūs, pati siena praras savo karinę-politinę prasmę ir, nors ir esant formaliai Abchazijos nepriklausomybei, visas šis darinys gali tapti tam tikru vientiso organizmo laipsniu. Vaizdžiai kalbant, Suchumio „Dinamo“ žais Gruzijos pirmenybėse ir tai pilnai patenkins pavargusias nuo neapibrėžtumo tautas.

Tačiau Saakašvilio tokie progreso tempai nepatenkino. Ambicingame įkarštyje jis akivaizdžiai neišgirdo Suchumio signalo, kuris buvo, galbūt, svarbesnis už patį projektą: Suchumi taip pat suinteresuotas atsikratyti slegiančios Maskvos globos. Saakašvilis teikė pirmenybę puolamajam žanrui, kuriame jis pasiliko monopolistu ir išskirtiniu vykdytoju. Saakašvilis pats užaštrina padėtį ir pats puikiai žino, kada reikia sustoti.

O dabar iš jo sukeltų lūkesčių paaiškėja, kad jis jau ne pats brutaliausias ir ne pats ryžtingiausias. Okruašvilis pasakė, kad Naujus metus nori sutikti Činvalyje, ir jo reitingas auga. O ką pasakė Saakašvilis?

Saakašvilis, sužadinęs laukimus, tampa jų įkaitu, lieka savo žmogiškojo ambicingumo įkaitu. O dabar dar ir įkaitu situacijos, kuri susidaro iš viso to, kas išvardinta.

Saakašvilis pravedė žaibišką operaciją Kodoro tarpeklyje, kuri visiems labai patiko. O po to, senu įpročiu, truputį peržengė ribą – jis užėmė Viršutinę Abchaziją ir alternatyvią Abchazijos vyriausybę, sukeldamas abchazų įniršį. Juk jis formaliai atėmė teisę į vieną principinį suvereniteto parametrą – savo nuosavos teritorijos kontrolę. Virtualių supratimų kovoje vyksta nauja intriga. Niekas, žinoma, nesiruošia pripažinti Abchazijos, taip pat ir Rusija, kuri kol kas nepasiruošusi tokiam atviram iššūkiui. Rusijai pagal objektyvius rodiklius visai nereikia išplėtimo savuose ir be to neramiuose pietuose – nei Abchazijoje, nei Pietų Osetijoje. Visas sujudimas dėl šių teritorijų iš tikrųjų sutelpa ne į geopolitinius, o išskirtinai į politinius technologinius išdėstymus, į paskelbtos Didžiojo Revanšo programos rėmus, kas pilnai tenkina Činvalį ir visiškai netenkina Suchumio, kuris norėtų dar labiau nutolti nuo vyresniojo brolio.

Tbilisis pasirinkimo nepalieka. Abchazijos niekas nepripažįsta net ir pilnai kontroliuojant savo teritoriją, o dabar šitos kontrolės lygis mažėja.

Suchumi karo nenori, bet gruziniškas kolega jį provokuoja taip pat, kaip provokuoja Maskvą – atkakliai nenorėdamas matyti tarp jų skirtumo.

Dabar Suchumi kartu su Maskva gali neatsilaikyti pagundai pažiūrėti, ką darys Saakašvilis, kai Kodoro tarpeklį užklos sniegas. Gruzija jau niekuo nebegalės padėti savo policininkams, kuriuos, palaikant artilerijai, jeigu reikia aviacijai, kas nors ims šturmuoti. Žinoma, su eilinio Svano patrioto uniforma.

Ir jeigu po to karas iš tikrųjų prasidės, tai gausis, kad jį pradės Saakašvilis ir niekas kitas. Su visomis sekančiomis pasekmėmis, kurios greitai užgoš tą prošvaistę, kuri kartą akimirkai apšvietė keistą, bet visai logišką tiesą – sutvirtėjusi ir nepriklausoma nuo Rusijos Abchazija galėtų tapti didele paspirtimi pačiai Gruzijai siekiant nepriklausomybės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras