Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Ar vyksta NATO ir ES karas? (10)

Komentarai:

prasauskas juozas, 2009 08 15 02:01
NATO yra ginkluota jėga paremta valstybių grupė ,kurios planuoja bendrai gintis nuo bet kokio užpuolimo,vykdyti bendras kovines operacijas-todėl ši organizacija visam laikui,o Europos Sąjunga yra vidinio ekonominio karo išraiška,tarp valstybių niekada nebus sutarimo ir anksčiau ar vėliau Europos Sąjunga savaime sugrius dėl vidaus nesutarimų.

Jonas, 2008 11 05 17:35
Man tėvas pasakojo kad lietuviai netgi kosmonautais ir mokslininkais buvo anksčiau, o ne tik žemdirbiais Airijoje. Ir dabar kai Rusija atsikels ji bus didele problema vėl, kad atsiras norinčiu pobuti kosmonautais ir mokslininkais, gauti už dyka naftos ir duju, o ne amerikos kariniu bazių ir Adamkų.

AbC, 2008 10 08 13:01
Tai taip ir isivaizduojama, kad NATO tai JAV + D. Britanija, o ES tai Prancuzija su Vokietija. Juk taip.
kur du pesasi ten trecias laimi. Taigi tai puiki galimybe Rusijai atsigaut, taciau jokiu budu dar "nelaimet" :)

Alanas, 2008 09 19 18:17
Ot kiek naftos tada butu :D

sd, 2008 09 19 17:41
Jo jo Rusija griuna galit pult:DDD

Studentas, 2008 09 19 09:29
Dziugu, jog po mano komentaru atsirado ir docentu ir profesoriu.


Is tikruju nelabai supratai straipsnio, kkios cia dar varzytynes tarp NATO ir ES ? Juk cia tos pacios salys!! Oj atsiprasau NATO+JAV ir ES ? Va dabar politine aritmetika turetu buti perskrosta.



Profesorius, 2008 09 19 08:17
O aš svajoju, kad visos Europos šalys bus ES, didžiosios - ir NATO, ir gins pagal sutartis mazas valstybes nuo, pvz., kokių bepročių. Tada bus "Žemėje taika", žinomna, jei vėl neatsiras koks Hugas Čavezas...

V, 2008 09 18 23:27
Rusija jau senai rengia pakasynas tiek ES tiek NATO. Rusai negali suvokti, kad šios organizacijos tai ne rusiška "valdoma demokratija" kur vienas autoritarinis chozeinas vadovauja kitiems , o kiti gali tik pritariamai linkčioti galvomis. Rusų mentalitetas nelaidžia suvokti, kad tiek NATO, tiek ES tai -SAVANORIŠKOS ORGANIZACIJOS, kuriose jos nariai diskutuoja ir ieško bendro vardiklio susitarimui.Jie galvoja, kad sutartinis galvų NELINKSĖJIMAS ardo vienybę ir laidoja šias organizacijas. Tai yra didelė klaida. Tai gelžbetoninė čekistinė rusija su viena teisinga nuomone yra kur kas labiau pažeidžiama. Tai įrodo dabartinė krizė rosėjoj-nors ir kiek putinas aiškino apie stabilumo salą krizės apimtame Vakarų Pasaulyje,o parankiniai pritariamai linkčiojo galvomis, tačiau būtent rusiją ištiko didžiausia krizė (akcijos, vertybiniai popieriai visą rusijos kompanijų kapitalizacijos kainos krito 50%) Tokio nuvertėjimo nebuvo jokioje Pasaulio šalyje

MaikUniversum, 2008 09 18 21:12
Pritariu docentui. Tačiau manau, kad viskas dar sudėtingiau.

Docentas, 2008 09 18 09:52
Karo stovį nori pavaizduoti Rusija, kuriai naudingas skilimas tarp šių organizacijų, ypač NATO reitingų kritimas, ir pjautynės tarp JAV ir Europos. "Skaldyk ir valdyk" - senas kaip gyvenimas Maskvos metodas. Bet tam pretekstą duoda ir pats Briuselis

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras