Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  „Čavizmas“ Lotynų Amerikoje: nauja antiamerikietiškumo banga

Kristina Puleikytė
2006 12 06

http://www.franciscansinternational.org/issues/Lamerica.phpLotynų Amerikoje antiamerikietiški sentimentai turi gilias šaknis, pradedant nuo JAV politikos remti dešiniuosius diktatorius ir baigiant karinėmis ir ekonominėmis intervencijomis į regiono valstybes, kurios ypatingai buvo būdingos XX a. pirmoje pusėje. Antiamerikietiškos tendencijos aiškiai buvo įtvirtintos regiono lyderių, kurie priešišką Amerikos atžvilgiu retoriką naudojo kaip savo populizmo priemonę. Tai buvo akivaizdu Šaltojo karo laikotarpiu Kuboje ir šiuo metu Venesueloje.

Istorinės prielaidos

Ispanijos ir Portugalijos regiono kolonizavimo laikotarpyje išsivystė atitinkama ekonominė ir politinė sistema, kuomet buvo neproporcingai perskirstyta gerovė, kurią naudojosi mažuma daugumos sąskaita. Tabako, bananų, kakavos ir kavos plantacijos bei eksportas laidavo ekonominę gerovę Lotynų Amerikos valstybėms, tačiau kartu buvo konsoliduota ekonominė kontrolė siauro elito rate, kuris po nepriklausomybės atgavimo palaikė JAV ekonominius interesus. JAV dominavimas Lotynų Amerikoje ėmė vystytis tuo laikotarpiu, kai šio regiono valstybės išsikovojo nepriklausomybę. Tuo metu sparčiai ekonomiškai besivystančios Jungtinės Valstijos didino savo įtaką regione, ypatingai per ekonominius svertus, pavyzdžiui, Panamos kanalą. Lotynų Amerikos valstybėms atgavus nepriklausomybę bei JAV užsitikrinus dominavimą regione, XX a. pirmoje pusėje buvo dažnos JAV ekonominės ir karinės intervencijos ne tik siekiant ekonominių ir politinių tikslų, bet kartu ir užsitikrinti dominavimą regione, neleidžiant kištis į regiono reikalus kitoms Europos valstybėms.

XX a. 10 dešimtmetyje Lotynų Amerikos vyriausybės vykdė laisvosios rinkos reformas, žinomas kaip Vašingtono konsensusas. Nepavykusios ekonominės, socialinės ir politinės reformos yra dabartinių politinių pokyčių bei besiklostančios situacijos Lotynų Amerikoje priežastis. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama regione, yra skurdas, didelis pajamų ir galios skirtumas tarp atskirų socialinių grupių, aukšti nedarbo bei korupcijos lygiai. Neišspręstos socialinės-ekonominės problemos verčia nusivylusias mases nuo Karakaso iki Buenos Airių per rinkimus balsuoti už politikus ir partijas, iš kurių tikimąsi, jog jie pakeis jų gyvenimą. Šiuo metu ekonominės liberalizacijos šalininkų mažėja dėl to, jog pajamų nelygybė ir didelis socialinis atotrūkis tarp daug uždirbančių bei skurdžių gyventojų nesumažėjo. Carlos Toranzo, Bolivijos politikos analitikas, teigia: „Mes turime daugiau demokratijos, daugiau pagarbos žmogaus teisėms, bet taip pat turim ir padidėjusią nelygybę ir aukštesnį nedarbo lygį“. Viešojoje nuomonėje kaltinimai dėl esamos padėties nukreipiami į Jungtines Valstijas kaip globalizacijos rėmėją.

Viskas, kas susiję su JAV, yra nemėgstama: ekonominis dominavimas, kultūrinis imperializmas, visiškas komerciškumas. Pirmi du elementai yra istoriškai susiklostę ir savaime nuolat implikuodavo tam tikras priešiškumo JAV tendencijas regione. Visi socialistiniai judėjimai, tokie kaip sandinistai Nikaragvoje ar Fidelio Kastro vadovautas Liepos 26-osios judėjimas Kuboje, iš esmės buvo nacionalistiniai, kurie siekė savo valstybių nepriklausomybės ir savarankiškumo nuo JAV.

Dabartinė situacija: augančios antiamerikietiškos tendencijos

Šiuo metu augančios priešiškumo JAV tendencijos skatina Lotynų Amerikos tiek politinį elitą, tiek kitų visuomenės sluoksnių atstovus kaltinti Jungtines Valstijas dėl regiono problemų, kenkia reformų, susijusių su JAV, patikimumui ir sudaro sunkumus regiono valstybių vyriausybėms įgyvendinti reikiamus pokyčius. Antiamerikietiškumo plitimas regione sukelia tokias pasekmes kaip ekonominių reformų, fiskalinės atskaitomybės, laisvos prekybos ir ekonominio konkurencingumo oponentų stiprėjimą regiono valstybėse, kadangi ekonominės ir socialinės problemos, tokios kaip didelė valstybių skola ar aukštas nedarbo lygis, yra siejamos su ekonomine liberalizacija bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko spaudimu vykdyti atitinkamas liberalizacijos reformas, kurių trumpalaikės pasekmės lemia vyriausybės nepopuliarumą visuomenėje. Ekonominės liberalizacijos priešininkai Lotynų Amerikoje nurodo, jog JAV remia visas šias politikas, siekdamos užsitikrinti tolesnį dominavimą regione.

Antiamerikietiški sentimentai Lotynų Amerikoje pasiekė piką, kai Venesuelos dabartinis prezidentas Hugo Čavesas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje savo kalboje dabartinį JAV prezidentą Džordžą V. Bušą pavadino „velniu“. Savo garsioje kalboje JT Generalinėje asamblėjoje H. Čavesas taip pat dabartinę JAV vyriausybę apibūdino kaip „imperialistinę, fašistinę, teroristinę, genocidinę ir veidmainišką“, pridurdamas, jog Amerika yra grėsmė žmonijai. Nepaisant atgarsių, ypač nepalankių iš Amerikos pusės, visgi Čaveso skambi prakalba buvo pirmiausia skirta ne patiems amerikiečiams. Šis šmaikštavimas buvo skirtas Lotynų Amerikos regionui, šio regiono kairiosioms politinėms jėgoms.

Antiamerikietiškumo tendencijos suteikia puikias galimybes populistiniams lyderiams, kurie priešiškumą JAV paverčia politine parama arba nukreipia visuomenės dėmesį nuo savo politikos nesėkmių, pavyzdžiui, kaip Bolivijoje ar Venesueloje. Tampa vis sunkiau rasti sutarimą imtis kolektyvių veiksmų prieš sukilėlius, keliančius grėsmę dabartinei Kolumbijos vyriausybei. Antiamerikietiškos tendencijos daugumai Lotynų Amerikos prezidentų, kurie privalo dirbti kartu su fragmentuotais parlamentais, sudaro sunkumų rasti vienybę su kitomis politinėmis jėgomis ir pakerta jų galimybes vykdyti būtinas ekonomines ir socialines reformas. Kaip rodo dabartiniai įvykiai Lotynų Amerikoje, antiamerikietiškumas, kaip ir populizmas, yra lengviausias būdas politiniams autsaideriams ar prezidentams, esantiems valdžioje, didinti politinį palaikymą visuomenėje.

Brazilijos atveju, šalyje nėra kairiųjų politikų, kurie atvirai būtų proamerikietiški, netgi tarp tų politikų, kurie yra laisvos rinkos gynėjai. Egzistuoja tik tokie politikai, kurie pasisako už gerų santykių su JAV palaikymą, ypač ekonomikos srityje, bet užima tam tikrą antiamerikietišką poziciją ar požiūrį atitinkamais tarptautinės politikos klausimais, pavyzdžiui, politika Irako atžvilgiu ar pan. Tuo tarpu Brazilijoje ėmė vyrauti nuomonė, jog JAV vykdo imperialistinę politiką, siekdamos „pavergti“ Braziliją ekonomiškai, sunaikinti kultūriškai ir netgi okupuoti jos teritorijos dalį. Žiniasklaidoje retas autorius ar žurnalistas ignoruoja tokį įsitikinimą. Taip žiniasklaida prisideda prie dabartinio JAV prezidento pavertimo demonu, kas ne tik atspindi visuomenės nuostatas dabartinės JAV užsienio politikos atžvilgiu, bet ir kartu jas skatina.

Antiamerikietiškų sentimentų Lotynų Amerikoje plitimas, o tiksliau nepasitenkinimas ir priešiškumas dabartiniam JAV prezidentui Džordžui V. Bušui, tapo nepertraukiama, aštri ir kartu sunkiai atremiama tendencija. JAV kovoti prieš Čavesą ir kitus panašius Lotynų Amerikos valstybių populistinius prezidentus yra pakankamai sunki užduotis dėl Dž. Bušo nepopuliarumo tarp taip vadinamojo Trečiojo pasaulio valstybių, kai tuo tarpu palankumas Čavesui tarp Lotynų Amerikos valstybių politinio elito, ypač kairiųjų politikų, tik auga.

Hugo Čavesofenomenas

Venesuelos prezidentas Čavesas pranoko savo „gerą draugą“, buvusį Kubos diktatorių Fidelį Kastro kaip antiamerikietiškumo stabą tarp Lotynų Amerikos masių. Jis tapo savotišku modeliu kitiems populistiniams lyderiams šiame regione, be to, naftos ištekliai yra puiki priemonė Venesuelai siekti savo tikslų efektyviau, t.y. tenkinti regionines ambicijas. Venesuelos prezidento Čaveso pavyzdys padėjo ir kitiems Lotynų Amerikos valstybių lyderiams, tokiems kaip Evis Moralesas, įsitvirtinti valdžioje Bolivijoje. Kairysis politikas E. Moralesas triuškinamai laimėjo prezidento rinkimus 2006 m. Bolivijoje ir spėjo pasižymėti tarptautinėje bendruomenėje, pašmaikštavęs, jog kokamedžio lapas privalo būti Bolivijos „nauja nacionaline vėliava“. Rinkiminės kampanijos metu jis pažadėjo legalizuoti kokamedžių auginimą, kurio lapus vietiniai indėnai naudoja tradicinėje medicinoje ir kuriuos JAV ilgą laiką siekia išnaikinti Bolivijoje, kadangi narkotikų prekeiviai kokamedžius naudoja kokaino gamybai.

Čavesas siekia tiek savo veiksmais, tiek savo retorika tapti regiono lyderiu, naudodamasis sentimentais, jog Vašingtonas pernelyg ilgai stumdo Lotynų Ameriką. Be to, Čavesas ne tik kalba, bet ir veikia. Pavyzdžiui, Venesuela pasirašė kontraktą su Kinija dėl 18 naujų naftos tanklaivių ir 13 naujų gręžimo įrenginių statymo, nes Čavesas ją aplankė. Be to, Venesuelos prezidentas aplankė beveik visus JAV „priešus“, išreikšdamas palaikymą prezidentui Mahmudui Ahmadinedžadui, kuris venesuelietį pavadino „broliu ir apkasų draugu“. Čaveso tikslas yra pakankamai aiškus – sumenkinti JAV įtakas regione bei sumažinti jų dominavimą, stiprinti savo pozicijas.

Čaveso antiamerikietiška politika ir Moraleso pergalė prezidento rinkimuose tapo varomąja jėga kairiųjų ir dažnai priešiškų JAV atžvilgiu politikų atgijimui Lotynų Amerikoje. Kairiosios partijos pakeitė konservatyvias vyriausybes Urugvajuje ir Hondūre. Brazilijoje, Meksikoje, Peru ir Ekvadore kairieji kandidatai taip pat stiprina pozicijas šalių vidaus politiniame gyvenime. Be to, Venesuelos prezidentas Čavesas, kurį Larry Birns, Lotynų Amerikos reikalų tarybos direktorius, pavadino „Lotynų Amerikos gatvės naujuoju meru“, buvo perrinktas kitai kadencijai per įvykusius prezidento rinkimus.

Bušo administracijai konfrontuoti efektyviai ir tiesiogiai su Čavesu bei kitais panašiais Lotynų Amerikos prezidentais yra sudėtinga dėl dabartinio JAV prezidento ir jo administracijos užsienio politikos nepopuliarumo. Be to, JAV įsivėlė į „karą su terorizmu“ bei įklimpo į du karinius konfliktus ir galiausiai – į konfrontaciją su Iranu, todėl situacija Lotynų Amerikoje dėl mažesnės strateginės svarbos ilgą laiką nesulaukė didesnio Vašingtono dėmesio. Visgi šiuo metu „čavizmas“ kol kas kelia didelę grėsmę JAV interesams regione. Akivaizdu, jog JAV prarado savo veidą Lotynų Amerikos regione. Teris Karlas, Stanfordo universiteto Lotynų Amerikos ekspertas, teigia, jog JAV jau daugiau nebenustato darbotvarkės Lotynų Amerikoje. Dabartinė JAV vyriausybė turėtų būti suinteresuota ideologinės konfrontacijos mažinimu, kas iš esmės tik padeda piešti negatyvų JAV vaizdinį masėms.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (70)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (138)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (4)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras