Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Dujų importo alternatyvos ES (2)

Vaidotas Šernius
2008 10 12

Didžiuma Europos – tai Europos Sąjungos šalys. Žemyne gausu gamtos išteklių: jame yra akmens anglių, geležies rūdos, urano, gipso, boksito, sidabro, cinko, švino, taip pat naftos ir dujų, tačiau šių žaliavų Europos rinkai nepakanka. Kaip sakoma, paklausa didesnė už pasiūlą...

Šiandien Europos Sąjungos šalys daugiausia importuoja Šiaurės Afrikos (Alžyro ir Egipto), Kataro bei rusiškas ir norvegiškas dujas. Europos Sąjungą šiais taip reikalingais ištekliais aprūpina Rusijos energetikos gigantas „Gazprom“ – gamtinių dujų gavybos ir eksporto milžinas, apraizgęs didžiumą ES energetikos rinkos. Ši kompanija turi akcijų Airijos, Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, Graikijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Olandijos, Serbijos, Slovakijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių energetikos rinkoje.

ES iš Rusijos importuoja apie 38 proc. reikalingų gamtinių dujų. Šis dujų kiekis būtų buvęs dar didesnis, jei ne 2006 m. sausio mėnesio įvykiai, kai iškilus techninėms kliūtims (taip pat politiniams  Ukrainos ir Rusijos nesutarimams) Rusija laikinai sustabdė dujų tiekimą Ukrainai, dėl to sutriko dujų tiekimas per šią šalį į Vakarų Europą. Tokie Kremliaus valdomo „Gazprom“ žingsniai privertė daugelį ES valstybių pasirašyti tiekimo sutartis su Šiaurės Afrikos ir Norvegijos tiekėjais. Kai kurių Europos Sąjungos šalių – ypač Rytų ir Vidurio Europos  – energetika iš esmės priklauso nuo Rusijos. Kadangi Europoje naftos ir dujų gavyba mažėja, ES energetikos priklausomybė nuo Rusijos tik didės. Tarptautinė energetikos agentūra IEA  (International Energy Agency) prognozuoja, kad iki 2030 m. Europos dujų importas padvigubės – ir didesnė nei įprasta dalis dujų atkeliaus iš Rusijos. Jau galbūt 2011–2012 metais planuojama tiekti dujas „Nord Stream“ dujotiekiu, kuris sujungs Rusijos Vyborgo ir Vokietijos Greifsvaldo miestus (trasos ilgis – 1200 km). Dujotiekį sudarys du lygiagrečiai vamzdynai, kurių kiekvieno pajėgumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų (iš viso 55 mlrd. kub. m) gamtinių dujų per metus.

Tačiau Europos Komisija, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir kitos ES institucijos norėtų, kad ES šalys sumažintų savo pažeidžiamumą dėl galimo dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimo, todėl ieško naujų dujų importo alternatyvų.

Ar, be Rusijos, kitų dujų importo alternatyvų yra? Gal Norvegija, kuri yra antroji pagal dydį energijos tiekėja Europai (17 proc.)? Tačiau ir šios šalies dujų atsargos nėra didelės, jos sparčiai senka.... Artimiausiu metu dujų srautas iš šios Skandinavijos šalies sumažės. Europos šalys seniai svajojo užsitikrinti Kazachstano ir Turkmėnistano dujų tiekimą per Gruziją einančiu dujotiekiu. Ši trasa aplenktų Rusiją, kontroliuojančią beveik visus naftotiekius ir dujotiekius tarp Centrinės Azijos ir Europos, ir padarytų Europos dujų importą mažiau priklausomą nuo Kremliaus malonės. Tačiau per Gruziją einantis dujotiekis yra nedidelio pajėgumo ir Europos rinkai jis mažai kuo gali padėti.

Irakas ir ypač Iranas turi milžiniškas dujų atsargas, tačiau Europos Sąjunga nelinkusi bendradarbiauti su Iranu dėl jo branduolinių užmojų ir agresyvios užsienio politikos, o su Iraku negali prekiauti dėl šios šalies vidaus politikos nestabilumo. Tačiau tai ne vienintelės ES problemos Vidurio ir Artimųjų Rytų regionuose. Jei Europos Sąjungai ir pavyktų bendradarbiauti su Iraku ir Iranu, dujotiekiai eitų per Turkiją, į kurios rinką sparčiai skverbiasi rusiško kapitalo įmonės, siejamos su Kremliaus valdomu „Gazprom“...

Kelios ES narės mėgina įgyvendinti „Nabucco“ dujotiekio projektą, pagal kurį Centrinės Azijos, Azerbaidžano ir galbūt Irano dujos būtų tiekiamos Europai. Ši trasa, aplenkdama Rusiją, turėtų eiti per Azerbaidžaną, Gruziją, Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją ir pasiektų Austriją, o galbūt net Vokietiją. Dujotiekio projektinė vertė – 7,3 milijardo dolerių. Manoma, kad juo iš pradžių per metus tekėtų iki 8 milijardų kubinių metrų Azerbaidžane, Turkmėnijoje ir Kazachstane gaunamų dujų (vėliau planuojama tiekti iki 31 milijardų kubinių metrų dujų per metus). Tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, kad šis projektas nebus įgyvendintas ir ES turi ieškoti kitų dujų tiekimo kanalų.

Europos šalys ieško ir kitų alternatyvų. Vyko keletas diskusijų dėl suskystintų dujų importo iš tolimesnių kraštų (Nigerijos). Tačiau reikiamos infrastruktūros įrengimo kaštai labai smarkiai išaugo, ir daugelį siūlytų projektų jau planavimo stadijoje ištiko bėdos, o dabar pasaulyje tvyranti ekonomikos krizė ilgam sustabdys dujotiekių statybą.

Kai kurie stebėtojai paskutiniuose neformaliuose susitikimuose pajuto didesnę nei anksčiau ES vienybę ir apsisprendimą dėl Rusijos. „Rusija tik tuomet paisys Europos Sąjungos, kai ši kalbės vienu balsu“ – toks visuotinis kovos šūkis skambėjo Briuselyje rugsėjo pirmąją dieną. Ir tai nebuvo tik tuščios kalbos. Guodžia ir tai, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo Vakarų Europos šalims, kad šios neliks be dujų, kad ir kas nutiktų... Bet ar tai tiesa, parodys laikas. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad Rusija, kaip ir Europa, yra priklausoma nuo dujotiekių ir neturi galimybės lengvai tiekti savo dujas kur kitur, kol nėra baigti tiesti dujotiekiai Azijos kryptimi. O jie tikriausiai dar ilgai nebus baigti...

Taigi, nors Rusija lieka didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europos Sąjungai, Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, turėtų jaustis saugiai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras