Europos Parlamento Užsienio reikalų
ir saugumo komiteto susitikimas
su komisare Benita Ferrero-Waldner

Briuselis, 2008-11-05

Vytautas Landsbergis:

Ponia Komisare,

Šiandien kalbame apie globalią finansų, investicijų, ūkio augimo ir t.t. krizę, bet yra ir gilesnė, pamatinė krizė tokiose srityse kaip pasitikėjimas, sąžiningumas, elgesio garbingumas – taip pat politikoje.

Neseniai pripažinome visuose lygmenyse, kad santykiai su Rusija yra šiurkščiai apgadinti ir kad jie negali būti tęsiami kaip anksčiau, kol Rusija neįvykdys, kas sutarta dėl grįžimo į kariuomenių padėtį prieš karą.

Net jei prezidentas Sarkozy atleidžia Putino-Medvedevo duumviratui nevykdymą Maskvoje rugpjūtį-rugsėjį sutartų įsipareigojimų, tai jie buvo duoti ne asmeniškai prezidentui Sarkozy, kuris maloniai prašė, kad prezidentas Medvedevas nebūtų melagis, nes jau tada keturis kartus neištesėjo žodžio; o mes suvokiame, kad įsipareigojimai buvo duoti Europos Sąjungai, kurios net nesvarbus Parlamentas čia turėtų tarti žodį. Jeigu ES pozicija gali būti per dvi savaites visiškai pakeista Sąjungos vykdomojoje valdžioje, kuri paverčia ES užsienio politiką vėjarode įtakojama britų draugystės su p. Deripaska – nauju žaidėju pasaulio scenoje, – kaip visa tai dera su globalia pasitikėjimo krize?...

Atsakymas:

Derybos dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties – politiškai jautrus dalykas.

Turime mandatą derėtis su Rusija.

Valstybėse narėse esama skirtingų tonacijų, bet tai nekeičia pagrindinės padėties. Komisija turi mandatą tęsti derybas.

Tai nėra pasidavimas Rusijai.

Rusijai reikia Europos Sąjungos, ir mes taip pat turime didelį interesą bendradarbiauti su Rusija, tokiu dideliu tarptautiniu aktorium.

Tai tarpusavio priklausomybė.

80 procentų ES investicijų – Rusijoje!

Norime, kad Rusija turėtų tas pačias ekonominių santykių taisykles, todėl reikia ją priimti į PPO.

Derybos dėl sutarties buvo tik atidėtos, ir Komisija turi mandatą dirbti toliau. Tai nereiškia pozicijos pasikeitimo.

Nesutiksime su status quo Gruzijos dalykuose.

Vyks sudėtingas procesas, kuriame turime savo nuostatas ir jų laikysimės.

Tai nėra dovana Rusijai. Mes turime daryti, ką privalome daryti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.