Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Epochos pabaiga: „apsuptos tvirtovės“ logika (14)

Lilija Ševcova, Carnegie Endowment for International Peace
2008 11 08

2008 m. pasikartojo 1999 m. istorija. Tuo metu Kremlius telkė visuomenę ir kovojo dėl valdžios, naudodamas karinę grėsmę. Tačiau 1999 m. Jelcino komanda neturėjo kitų galimybių neleisti nugalėti Lužkovo-Primakovo klanui ir išlaikyti Kremlių. Kam reikėjo grįžti prie mobilizacijos modelio šiandien? Šalis nusiramino. Tauta snūduriuoja ir remia valdžią. Opozicija sužlugdyta. Valdančiojo tandemo reitingas svyruoja tarp 73-83%. Pagaliau, elitas – tai rentininkas, kuris išgyvena energetinių resursų pardavimo būtent Vakarams dėka, ir dauguma elito atstovų yra asmeniškai integruota Vakarų dalis.

Kam grįžti atgal

Tai, kas įvyko, rodo, jog tradicinės valstybės raida turi savo logiką: valdžia negali amžinai sėdėti ant dviejų kėdžių, t.y. tuo pat metu būti ir Vakarų priešu, ir jų partneriu. Ateina laikas, kai reikia pasirinkti. Putinas negalėjo pasirinkti kelio į Europą – jis kūrė sistemą kitais pagrindais. Ar galėjo tai padaryti Medvedevas? Pasirodo, kad irgi negalėjo. Tačiau net jeigu jis ir panorėtų taip pasielgti, tandemo formulė neleistų jam to padaryti. Pagaliau, kam keisti trajektoriją, jeigu šalies gyventojai ją remia – bent jau kol kas. Ir Medvedevas, galbūt laisvanoriškai, tapo „apsuptos tvirtovės“ logikos įkaitu. Tam tikrą vaidmenį suvaidino ir elito siekis sustiprinti savo pozicijas pasinaudojant patogiu, kaip jis tai suprato, istoriniu momentu, kai Vakarai yra silpni, o Amerika paralyžiuota. Neatmestina galimybė, kad Kremliuje buvo tikima, jog pavyks suskaldyti Vakarus, padarant iš JAV priešą. Tokiu atveju mes turime reikalą su klaidingu išskaičiavimu. Galbūt Rusija yra ruošiama ekonominei krizei, kurios metu priešo paieškos gali tapti patikrinta elito išgyvenimo forma. Neabejotina, padėjo ir patys Vakarai – misijos praradimu ir dvigubais standartais. Kremlius sėkmingai pasinaudojo ir Kosovo nepriklausomybės precedentu, ir genocido, etninių valymų bei liberalios intervencijos ir režimo kaitos lozungais, kad pagrįstų antiliberalų modelį.

Kita vertus, yra skirtumų tarp 1999 m. ir 2008 m. mobilizacinių formatų. Putino karas Čečėnijoje buvo pripažintas Vakaruose ir nesutrukdė jam 2000- 2002 mm. vykdyti provakarietiško kurso. Bendroje Putino ir Bušo 2002 m. gegužės mėnesio deklaracijoje Centrinė Azijos ir Pietų Kaukazo regionai buvo vertinami kaip bendrų Rusijos ir JAV saugumo interesų zona. Dar daugiau – karas Čečėnijoje nesutrukdė Putinui vykdyti ekonominių reformų. Tačiau kol kas nebuvo pavyzdžio, kad postindustrinė mobilizacija įvyktų šalyje, kuri vykdo antivakarietišką mobilizaciją. Šios modernizacijos tipas reikalauja ne tik vakarietiškų technologijų, bet ir pasiskolintų vakarietiškų standartų, t.y. konkurencingumo, pliuralizmo, valdžios ir nuosavybės atskirimo. Priešprieša su Vakarais atima iš Medvedevo šansą tapti reformatoriumi – ji nukreipia Kremlių kieto valstybės diktato ir liukų uždarymo keliu. Tuo tarpu Kinija sumaniai vykdo savo reformas, bendradarbiaudama su Vakarais, o savo naują vaidmenį pasaulyje kuria, pasinaudodama minkštos įtakos savo kaimynams strategija, o ne griebdama jiems už gerklės.

Taigi, jeigu išliks dabartinis Rusijos raidos vektorius, Medvedevo keturių „I“ manifestas yra pasmerktas nesėkmei. O tie, kas remia karą kaip „neišvengiamybę“, tikėdamiesi, kad Rusija, „sustiprinusi orumą ir prestižą“, imsis reformų, turės pradėti ieškoti paaiškinimų, kodėl šios reformos neįvyko.

Konfrontacijos šaknys

Rusija atsidūrė konfrontacijos su liberaliu pasauliu būsenoje. Jeigu remtis tuo, kad šios konfrontacijos priežastys yra perdėtas jėgos panaudojimas iš Kremliaus pusės kaip atsakas į Gruzijos provokaciją ir/ar reikalavimas Vakarams gerbti Rusiją, tai galima pasiguosti viltimi, kad viskas susitvarkys. Esant pakankamai vaizduotei, galima suvokti raminantį besišypsančio Sarkozy toną susitikimo Maskvoje metu kaip ženklą, jog Vakarai ir Rusija sugrįš prie partnerystės santykių. Tačiau yra daug daugiau pagrindo manyti, kad konfrontacijos šaknys yra susiję su tradicinės valstybės, prie kurios sugrįžo Rusija, logika. Tokiu atveju, tarp Rusijos ir Vakarų bendruomenės neišvengiamai įvyks nauji konfliktai. Kremlius pareikalavo pripažinti jo įtakos sferas ir teisę dalyvauti pasaulio valdyme, tačiau tuo pat metu priešpastatė save Vakarams ir negali atsitraukti, bijodamas pasirodyti silpnas, kas yra savižudybė susiformavusios Rusijoje valdymo formos sąlygomis.

O Vakarai? Jie buvo užklupti netikėtai. Jų arsenale yra du veikimo Rusijos atžvilgiu variantai – sulaikymas ir įtraukimas (engagement), ir nei vienas iš jų neveikia. Sulaikymas tik paskatins Kremliaus agresyvumą, o įtraukimo taktika legitimuos šitą agresyvumą. Blogiausioje padėtyje yra Europa, kuri pamatė, kad jos „minkštosios galios“ su kompromisų akcentavimu politika Rusijos atžvilgiu tik skatina Kremlių ją nuolaidžiai ignoruoti. Kietam atsakui Europa paprastai kviečia Ameriką, tačiau Jungtinės Valstijos šiandien turi savų problemų. Kitaip tariant, Vakarai nežino kaip atsakyti į Rusijos iššūkį.

Rusijos elito euforija dėl sąmyšio Vakarų gretose yra pirmalaikė. Kremliui visada sekėsi pasiekti efektyvių rezultatų, prieštaraujančių jo ketinimams. Šiandien Rusija sėkmingai verčia nerangius Vakarus susivienyti ir ieškoti vieningos atoveiksmio strategijos jos atžvilgiu. ES vieningos energetinės politikos, nukreiptos prieš Rusiją, kūrimas – pirmas žingsnis šiame kelyje. Rusija savo gangsterišku elgesiu skatina partnerius iš ŠBO ir KSSO laviruoti tarp Rusijos, Vakarų ir Kinijos, tuo pat metu neatsisakant Maskvos melžimo už savo lojalumo jai imitavimą strategijos. Rusija energingai padeda Kinijai tapti stabilumo faktoriumi ir atsakingu Vakarų partneriu, sulaikant Maskvos nenuspėjamumą. Kremlius verčia Ameriką peržiūrėti jos „blogio valstybių“ sąrašą, apie ką byloja JAV kontaktai su Baltarusija ir Libija, po kurių gali prasidėti dialogas su Kuba ir Venesuela. Amerikoje taip pat galima išgirsti raginimų susitaikyti su Iranu, kad atsirastų jėgos kovai su Rusija. Ir jeigu Maskva tai pasieks, dar kartą pasitvirtins Černomyrdino aksioma: „Norėjome kaip geriau ... “ Tačiau kas tokiu atveju leis Rusijai jausti galios centru – „Hamas“ ir „Hezbollah“?

Išėjimas iš tvirtovės

Greitai Kremlius suvoks, kad bandymas išgąsdinti pasaulį duoda priešingą rezultatą, ir užims santūresnę poziciją. Tačiau darbas padarytas – pradėtas procesas, kurio esmė – Vakarai pradeda žiūrėti į Rusiją kaip į priešišką civilizaciją, iš kurios gali laukti, ko tik nori. Vakarai gali atleisti Rusijai daug ką (įskaitant ir autoritarizmą), ką jie ligi šiol ir daro. Vakarai neatleis Kremliui bandymų sugrįžti prie prievartinio įtakos sferų pasidalinimo. O tiksliau – Vakarų lyderiai galėtų sutikti ir su tuo, jeigu ne Vakarų viešoji nuomonė, kuri ten yra lemiamas politinis resursas ir kuriai toks sandėris yra nesuvokiamas.

Tokiu būdu, penkios rugpjūčio dienos užbaigė mūsų raidos epochą. Artimiausiu metu Rusija suvoks, kokia yra to kaina. Militaristinė paradigma gali padėti elitui išgyventi ekonominės stagnacijos sąlygomis – reikės tik aktyviau kurti priešus. Bet anksčiau ar vėliau ir visuomenė, ir politinė klasė atsibus, ir reikės imtis reformų bei sugriautų tiltų su Vakarais atstatymo. Tačiau daryti tai teks jau naujai valdančiai komandai, o poreikis užversti dabartinį mūsų istorijos puslapį gali atsirasti greičiau, negu mums atrodo.

Parengta pagal vedomosti.ru

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 14)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (19)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (71)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (7)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras