Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Militaristinio šantažo abėcėlė (11)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 11 12

Nesunku pastebėti keistą ginklavimosi ciklą: kiekvieną vėlyvą rudenį Rusija padaro militaristinius pareiškimus, kurių tikslas – užimti palankias pozicijas pasaulyje, nepaisant didėjančios krizės ir konfrontacijos su JAV.

Ką reiškia toks dėsningumas?

Šantažas sena ir nauja ginkluote

Pernai rugsėjį tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė Įprastinės ginkluotės mažinimo Europoje sutarties moratoriumą, o gruodį pažadėjo visai pasitraukti iš jos. Šiemet, lapkričio 5 dieną, savo pirmajame pranešime Federaliniam Susirinkimui prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad ketina dislokuoti Kaliningrado srityje mažo nuotolio taktinių raketų kompleksus „Iskander“. Abiejų pareiškimų motyvas vienas – apsiginti nuo JAV priešraketinės gynybos skydo.

Prieš metus Rusija teigė, kad dabar jai atrištos rankos iš naujo forsuoti ginklavimosi varžybas. Visa ši kampanija prasidėjo po to, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo planus Rytų Europoje. Maskva seniai neslepia, kad ji imsis „visai pateisinamų asimetrinių veiksmų“, reaguodama į Vašingtono ketinimus.

Pernai lapkričio viduryje Rusija oficialiai patvirtino, kad gruodžio 12-ąją – šalies Konstitucijos dieną – ji pasitrauks iš Įprastinės ginkluotės mažinimo Europoje sutarties. Prezidentas V. Putinas, prieš keletą mėnesių paskelbęs šios sutarties moratoriumą, tvirtino, kad Rusija negali ilgai laukti, jei NATO šalys neratifikuoja Maskvos pasiūlyto atnaujinto jos varianto. Aljansas atsikirsdavo, kad sutarčiai įsigalioti trukdo Maskvos kariniai pajėgumai nepriklausomomis pasiskelbusiose teritorijose – Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Padnestrėje. Per šiuos metus pirmųjų dviejų separatistinių respublikų statusas pakito, Rusijai įvykdžius agresiją prieš Gruziją ir dar labiau įsitvirtinus Kaukaze. Rusija mano tapusi laisva nuo įsipareigojimų nedidinti ir neperdislokuoti savo įprastinės ginkluotės – tankų, aviacijos, sunkiosios nebranduolinės artilerijos.

Maskva ignoravo ir kitą svarbų susitarimą. 2007 m. spalio pabaigoje Rusijos ginkluotojų pajėgų raketų kariuomenės ir artilerijos vadas generolas pulkininkas Vladimiras Zarickis pareiškė, kad artimiausiu metu bus atnaujinta mažo ir vidutinio nuotolio raketų gamyba. Jis teigė, kad tuometė Sovietų Sąjunga sutartį įvykdė iki 1991 m. birželio sunaikinusi 1846 raketų kompleksus, bet dabar atsirado būtinybė vėl pradėti jų gamybą. JAV ir SSRS mažo ir vidutinio nuotolio raketų likvidavimo sutartis buvo pasirašyta 1987 m. gruodžio 8 d., taigi prieš 21-erius metus šalys įsipareigojo negaminti, nebandyti ir nedislokuoti antžeminio tipo balistinių ir sparnuotųjų raketų, o jau esamas sunaikinti per trejus metus. Generolas sakė, kad JAV sunaikino šių raketų dvigubai mažiau, nors turėjo beveik tiek, kiek ir Sovietų Sąjunga.

„Užkariautojas“ siunčiamas į Europos vidurį

Ko gero, pernai pasaulis pirmą kartą plačiau išgirdo apie taktines mažo nuotolio raketas „Iskander“, kurių pavadinimas kilęs iš arabų užkariautojo Aleksandro Didžiojo vardo (Alexander of Great; daugiau apie tai http://en.wikipedia.org/wiki/Iskander). NATO terminologija jos vadinamos „SS-26 Stone“. Tuomet nuskambėjo naujas „užkariautojos“ vaidmenį pasirinkusios Rusijos iššūkis Vakarams – planai dislokuoti šia sutartimi ribojamų taktinių raketų kompleksus „Iskander-E“ (versija eksportui) ir „Iskander-M“ (vidaus ginkluotosioms pajėgoms) Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ir prie Sankt Peterburgo.

Kaip rašė karinė spauda, tokią raketų brigadą sudarys 27 paleidimo įrenginiai – 54 raketos, galinčios skrieti nuo 280 iki 500 km. Dislokavusi šias raketas prie rytinių NATO sienų, Rusija ir dabar gali pasiekti Amerikos karines bazes Lenkijoje ir Čekijoje, ką jau kalbėti apie Baltijos šalis. Tiesa, šiuo metu pranešama, kad „Iskander“ tipo raketų Rusija turi nedaug, nes jas vienetais surenka tik Kolomnos mašinų gamybos konstravimo biuras, kuris vadovavo nuo 1990 metų kompleksą projektavusių mokslo institutų, konstravimo biurų ir įmonių grupei. Biuras Kolomnoje nuolat tobulina technines komplekso charekteristikas pagal politinius Gynybos ministerijos užsakymus.

Prieš metus interneto svetainė „Nezavisimoe vojennoje obozrenije“ rašė, kad komplekso „Iskander“ paleidimo įrenginys – tai galingas vilkikas, ant kurio telpa 2 valdomos raketos (versijos „Iskander-E“ ir „Iskander-M“) arba 2 sparnuotosios raketos (versija „Iskander-K“). Pirmųjų dviejų versijų veikimo nuotolis –280 km, o trečiosios – iki 500 km. Į kiekvieną raketą gali būti įmontuota įprastinio užtaiso galvutė arba 54 elementų kasetė. Skelbiamas paprastų raketų tikslumas – iki 7, sparnuotųjų – iki 2 metrų. Jos taikinį gali pasiekti ir po žeme, ir judantį, ir mažų matmenų, ir naktį, kai nėra natūralios šviesos. Tokia raketa gali sunaikinti tiek priešlėktuvines, tiek priešraketines sistemas, ji sunkiai pastebima radarų. Komplekso „Iskander“ raketos skrieja ne balistine, o valdoma trajektorija. Itin aktyviai ji manevruoja įsibėgėjant ir kai priartėja prie taikinio. Kad galėtų perimti raketą „Iskander“, raketa gaudytuvas turi skrieti su du ar tris kartus didesne perkrova, o tai, kaip pažymėjo Rusijos gynybos ministerijos atstovai, beveik neįmanoma.

2007 m. lapkritį Rusijos žiniasklaida skelbė, kad toks ginklas iki 2020 m. gali atsirasti netoli Mogiliovo. Naudodamasi Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos privilegijomis, jį Baltarusijos kariuomenė iš Rusijos pirks šalies gamintojos kainomis. Problemų tai nesukels, nes Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas iširus SSRS net nebuvo nutrūkęs. Rusija naudojasi Baranovičiuose pastatyta tolimojo raketų sekimo stotimi, strateginių bombonešių pakilimo oro uostu, tolimojo ryšio su kariniu jūrų laivynu punktu ir t. t. Baltarusija gamina vilkikus rusiškiems strateginiams kompleksams „Topol-M“ ir tam pačiam „Iskander“, o Rusijos priešlėktuvinės sistemos S-300 saugo Baltarusijos padangę.

Spaudimas Vašingtonui ir Europai

Nors su Čekija ir Lenkija šiemet liepą ir rugpjūtį jau pasirašyti susitarimai dislokuoti radarą ir 10 raketų gaudytuvų, Rusija daro spaudimą JAV atsisakyti šių planų. Mat Čekijos parlamentas sutartį ketina ratifikuoti metų pabaigoje, o tarp Lenkijos prezidento ir vyriausybės tebėra nemažai nesutarimų apskritai dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimo.

Bet Maskva, pareiškusi apie ketinimus Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander-M“, beprecedentį spaudimą daro Vašingtonui. Neatsitiktinai D. Medvedevo grasinimai nuskambėjo tą pačią dieną, kai tapo aišku, kad 44-uoju JAV vadovu buvo išrinktas juodaodis Barackas Obama.

Dar nežinia, ar 47-erių metų politikas pasiduos Rusijos šantažui, tačiau tarp Baltųjų rūmų ir Varšuvos savaitgalį įvykęs pasikeitimas informacija dėl raketų šachtų dislokavimo planų Lenkijoje rodo viena: Maskva zonduoja  tiek būsimąjį Baltųjų rūmų šeimininką, tiek Europos šalis, ar Vakarai atsparūs Rusijos militaristiniams grasinimams.

O kaliningradiečiai, pasirodo, jau rengiasi „Iskander“ raketų sutiktuvėms. Tiesa, verslininkai jų baiminasi, nes tuomet užsienio investuotojai aplenks sritį, V. Putino paskelbtą ypatingąja ekonomine zona. Bet, kaip su humoru praneša „REGNUM.ru“, vieno geriausių Europoje Kaliningrado zoologijos sodo darbuotojai nutarė pustrečių metų žirafiukui suteikti Iskanderio (Užkariautojo) vardą…

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras