Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lenkija - Rusija: santarvės geopolitinėje erdvėje vis mažiau (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 11 15

Lenkijos ir Rusijos santykiai nuolat tikrinami istorijos ir dabarties. Tačiau jie niekada nebuvo geri. Maskvoje prisimenami 400 metų senumo įvykiai, kai Kremlių buvo užėmę lenkų ir lietuvių pulkai; daug iečių sulaužyta sprendžiant Katynės tragedijos problemą. Bet labiausiai šios slaviškos valstybės nesutaria dėl energetikos šaltinių. O štai šiomis dienomis tarp Lenkijos ir Rusijos vėl prabėgo juoda katė.

Lenkija, Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime, vetavo siūlymą pradėti derybas dėl naujos ES ir Rusijos partnerystės sutarties. Rusija pareikalavo, kad Lenkija tučtuojau atšauktų veto, bet Varšuva pirmadienį atsisakė tai padaryti. Varšuvos pareigūnai pareiškė, kad deryboms nepritars tol, kol Maskva neratifikuos Energetikos chartijos sutarties. Diplomatai tikina, jog Varšuva tokį žingsnį žengė reaguodama į Rusijos taikomą Lenkijai mėsos ir daržovių importo blokadą. Per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Varšuva primygtinai reikalavo, kad Rusija iš pradžių panaikintų draudimą importuoti lenkiškus maisto produktus ir įsipareigotų dėl energijos išteklių tiekimo. „Mūsų draugai lenkai negalėjo nusileisti. Šis klausimas bus grąžintas COREPER“, – turėdami omenyje Nuolatinių atstovų komitetą, sudarytą iš ES ambasadorių, kalbėjo diplomatai Briuselyje.

Derybos turėtų prasidėti per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, kuris lapkričio 24 dieną įvyks Helsinkyje. 

Kitų metų lapkritį baigia galioti 10-ies metų Susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo, kuris reguliuoja santykius tarp Rusijos ir ES. Per šį dešimtmetį įvyko daug istorinių pasikeitimų, iš kurių svarbiausias – 2004 metų gegužę ES išsiplėtė į Rytus nuo 15 iki 25 narių. Tai pakeitė Rusijos integracinius planus, tačiau pragmatiniai Maskvos interesai ilgą laiką atstūmė politinius.

Naujasis susitarimas turi būti pasirašytas Helsinkyje lapkričio 24 dieną per V. Putino ir ES valstybių vadovų viršūnių susitikimą. Bet tam Europos Taryba su Europos Komisija turėjo suderinti mandatą dėl šių derybų organizavimo. Iš 25 ES narių 24 šalys pritarė šioms deryboms, bet staiga Lenkija iškėlė sąlygas, kurių svarbiausia – Maskva turi pasirašyti Energetikos chartiją, kuri numatytų ir Lenkijos prisijungimą prie Baltijos jūros dugnu į Vakarus tiesiamo dujotiekio. Apžvalgininkai tvirtina, kad Varšuva skuba sutvarkyti savo energetikos problemas Briuselio pagalba, nes nuo kitų metų ES pirmininkaus Vokietija, kuri suinteresuota rusiškų dujų importu šiuo dujotiekiu.

Kita vertus, Lenkija daro spaudimą Rusijai, kuri ignoruoja Varšuvos siūlymus pagal ES kvotas importuoti lenkišką mėsą ir grūdus. Kaip pastebi laikraštis „Kommersant“, Rusija Lenkijai įvedė savotiškas sankcijas žemės ūkio produkcijai. 2005 m. lapkritį Maskva uždraudė lenkiškų produktų importą dėl to, kad inspektoriai rado padirbtus šių prekių sertifikatus. Varšuva teigia, kad valstybės institucijos neprisidėjo prie šių falsifikacijų, bet importo draudimas išliko. Lenkijos veterinarijos tarnybos sako, kad pernai padirbtų sertifikatų dalis augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijai sudarė vos 0,4 proc., bet Rusija sankcijų iki šiol nepanaikina.

Lenkiškos produkcijos importui į Rusiją suvaržymų padaugėjo, kai šalis 2004 m. įstojo į ES. Maskva ėmė reikalauti, kad Varšuva kontroliuotų visą produkciją, tiekiamą į šalį iš ES valstybių per Lenkijos teritoriją. Tai pasirodė neįmanoma.

Iki draudimų Lenkija per metus eksportuodavo augalininkystės produkcijos už 80-100 mln. dolerių, o gyvulininkystės – už 350-400 mln. dolerių. 

Dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu iš Leningrado srities į Vokietiją, aplenkiant ne tik Lenkiją, bet ir kitas Baltijos regiono šalis, prieštarauja tiek nacionaliniams šalių interesams, tiek ir Energetikos chartijos nuostatoms. Ši chartija netenkina Rusijos, nes tarptautinis susitarimas lyg ir gina importuotojų, o ne eksportuotojų interesus. Rusija jos taip ir neratifikavo, bet sutinka, kad kai kurie straipsniai būtų perkelti į naująjį Susitarimą dėl partnerystės. Tai būtų gera išeitis ir daugumai ES šalių, bet Varšuvos pozicija stumia Europos Komisiją ir derybas į aklavietę.

Beje, atrodo, šiame ginče kaimynės nepalaiko ir kitos Baltijos šalys, kurios anksčiau tvirtino, kad dujotiekio tiesimas, aplenkiant jas, taip pat kenkia jų interesams. 

Suprantama, Vakarai suinteresuoti gauti pigius energijos išteklius iš Rytų. Dabar iš Rusijos ES šalys gauna 44 proc. visų importuojamų dujų ir 30 proc. naftos. Ateityje ši dalis tik augs. Įvykiai parodė, kad Rusija šiuos išteklius naudoja kaip politinio spaudimo priemonę. Lenkija skundžiasi, kad Rusija daro kliūtis Varšuvos derybose dėl priėjimo prie didžiulių dujų resursų Kazachstane, Turkmėnijoje ir Kaspijos jūros regione. Kaip laikraščiui „The Wall Street Journal“ pareiškė Lenkijos ekonomikos ministras Piotras Pozniakas, Centrinės Azijos šalys priverstos savo dujas parduoti Rusijos kompanijai „Gazprom“, kuri jas į Vakarus tiekia savo dujotiekiais ir reguliuoja kainas bei apimtis.

Tiesa, Lenkija veda derybas dėl vamzdyno statybos iš Norvegijos dujų telkinių, taip pat planuoja statyti didžiulį dujų terminalą Baltijos jūros pakrantėje, į kurį bus atvežama žaliava net iš Alžyro. Varšuva taip pat kovoja, kad atsirastų naujas dujotiekis, aplenkiantis Rusiją – iš Centrinės Azijos per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Gruziją, Juodąją jūrą ir Ukrainą. Čia Lenkija sutaria su amerikiečiais, tačiau reikalai kol kas nejuda iš vietos dėl obstrukcinės Maskvos pozicijos. 

Analizuodamas Rusijos naudojamas „energetines“ politinio spaudimo priemones ES šalims, laikraštis „The Wall Street Journal“ primena ir akibrokštą Lietuvai. Kai liepos mėnesį Lietuva sutarė „Mažeikių naftą“ parduoti Lenkijos kompanijai „PKN Orlen S.A.“, o ne Rusijos pirkėjams, Maskva uždarė remontui naftotiekio atšaką į Mažeikius. Paprastai toks remontas trunka 48 valandas, tačiau dabar jis užsitęsė keturis mėnesius, ir, kaip sakoma, jam galo nematyti...

Kaimynus lenkus gąsdina ir sausio pamokos Ukrainai. Tada Rusija išjungė dujas Ukrainai, tačiau tuo pačiu buvo uždarytas ir dujotiekis, einantis į Vakarus, tad Lenkija turėjo sumažinti dujų tiekimą savo įmonėms, dėl ko šios patyrė nemažų nuostolių. 

Amerikos dienraštis tvirtina, kad Briuselyje kalbama, jog ES vis labiau susiskaldo, nes Lenkijos ir Baltijos šalių pozicijos nekonstruktyvios ir nulemtos paranojiškos būsenos, buvusios SSRS atžvilgiu. Tuo tarpu Lenkijos patyrimas verčia ją pasisakyti už tolesnę ES ir NATO plėtrą, kad turėtų daugiau partnerių. Tokiu būdu Varšuva nori, kad ES apimtų ir tokias tranzitines šalis kaip Turkija, Ukraina ir net Gruzija. Tam priešinasi Vokietija ir Prancūzija, kurios vis dar žvalgosi į savo energetinę geradarę Rusiją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras