Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV viešoji diplomatija Vidurio Rytų atžvilgiu

Kristina Puleikytė
2006 11 13

JAV viešosios diplomatijos Vidurio Rytų regiono atžvilgiu svarba yra tampriai susijusi su jų strateginiais interesais regione. Vienas iš svarbiausių JAV užsienio ir saugumo politikos tikslų yra prasiskverbti į Vidurio Rytus ir užsitikrinti nekliudomą JAV interesų įgyvendinimą regione. Siekis užsitikrinti įtaką regione įgyvendinamas ne tik per tradicines diplomatines priemones, bet ir naudojant kietąją diplomatiją bei viešosios diplomatijos priemones.

Viešosios diplomatijos sąvoka

Viešoji diplomatija pirmiausia apeliuoja į valstybės švelniosios įtakos (angl. softpower) galimybes, nes pirmiausia nukreipiama į užsienio šalių visuomenių nuostatas.  Tuch’as viešąją diplomatiją apibrėžia kaip „vyriausybės bendravimo su užsienio visuomenėmis procesą, mėginant suteikti supratimą apie savo šalies idėjas ir idealus, institucijas ir kultūrą, nacionalinius tikslus ir esamą politiką“. Taigi egzistuoja du viešosios diplomatijos tikslai – suformuoti paramą savo užsienio politikai ir generuoti geresnį kultūrinį supratimą. Ar užsienio šalies vyriausybė ims formuoti, ar nukreips savo politiką palankia kitai valstybei linkme, priklauso nuo to, kaip kita valstybė efektyviai sugeba išnaudoti savo viešosios diplomatijos galimybes.

Viešosios diplomatijos programos yra finansuojamos vyriausybių ir įtraukia nevyriausybinius veikėjus, pavyzdžiui, akademines institucijas, o pagrindinės priemonės yra žiniasklaida, įvairaus pobūdžio kultūriniai, moksliniai mainai, įvairaus pobūdžio žinybų, informacinių biurų steigimas užsienio šalyse, įvairios medžiagos apie šalies kultūrinį, politinį, socialinį gyvenimą skleidimas.

Kadangi viešoji diplomatija pirmiausia yra komunikacijos procesas, kuomet per tiesioginį bendravimą su kitos valstybės politiniu elitu ir piliečiais siekiama paveikti jų nuostatas, mąstymą ir pan., todėl kai kurie autoriai linkę ją laikyti valstybių manipuliavimo įrankiu, t.y. tiesiog propaganda.

 JAV viešosios diplomatijos Vidurio Rytų atžvilgiu bruožai 

Pati JAV viešoji diplomatija galutinai susiformavo Šaltojo karo metais, kuomet laimėti ideologinei kovai su SSRS buvo mestos didžiulės pastangos. Tuo metu veikė „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“ ir Worldnet televizija, vykdytos mainų ir kultūrinės programos. Pasibaigus Šaltajam karui, viešosios diplomatijos poreikis buvo nuvertintas, o kai kurios programos buvo nutrauktos arba sumažintas jų finansavimas. Pavyzdžiui, parama tarptautinėms transliacijoms per dešimt metų nuo Šaltojo karo pabaigos sumažėjo 40 proc.

JAV viešoji diplomatija Vidurio Rytų atžvilgiu ilgą laiką buvo orientuota siekiant daryti poveikį politinio elito nuostatoms ir politikai regionuose, kur daugelyje valstybių Šaltojo karo metu buvo įsitvirtinę autoritariniai režimai. Tuo metu JAV vyriausybė nematė jokio poreikio siekti paveikti viešąją nuomonę valstybėse, kur saviraiškos laisvė buvo apribota ir apskritai visuomenės nuomonės vietiniai režimai mažai paisė. Po Šaltojo karo pabaigos, pasibaigus ideologinei konfrontacijai tarp dviejų supervalstybių, viešosios diplomatijos poreikis JAV žymiai sumažėjo. Iki 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų JAV viešoji diplomatija apibūdinama kaip anemiška. Po rugsėjo 11 d. poreikį suformuoti naują viešosios diplomatijos strategiją Vidurio Rytų regiono atžvilgiu ir kartu kovoti su vis stiprėjančiomis antiamerikanizmo tendencijomis regione išreiškė ne tik JAV prezidento administracija, tačiau ir kitos JAV valdžios institucijos, akademikai.

JAV vyriausybė ėmėsi finansuoti įvairias programas, siekdama įgyvendinti plataus masto viešosios diplomatijos strategiją, kuri pakeistų JAV įvaizdį Vidurio Rytuose, t.y. „laimėtų arabų širdis ir protus“. Pirmiausia siekiama tiesioginio poveikio Vidurio Rytų visuomenėms per informacinius kanalus. Buvo sukurta radijo stotis „Radio Sawa“ („sawa“ arabiškai reiškia „kartu“) ir televizijos kanalas „Al-Hurra“ (arabiškai reiškia „laisvasis“). Spausdintos ir elektroninės brošiūros, pavadintos „Terorizmo tinklas“, „Laisvės balsas“; publikacijos „Irakas: nuo baimės iki laisvės“; dokumentinis filmas „Atstatant Afganistaną“ taip pat yra dalis JAV vykdomos viešosios diplomatijos kampanijos Vidurio Rytuose. Tuo tarpu netiesioginio poveikio arabų visuomenėms siekiama pakeičiant vietinės žiniasklaidos nuostatas ir informacijos pateikimą JAV atžvilgiu.

Siekis formuoti pozityvų JAV ir amerikiečių įvaizdį musulmoniškose valstybėse pirmiausia buvo įgyvendinamas parodant arabų ir apskritai musulmonų gyvenimą JAV bei JAV tolerantiškumą islamo religijai. Per tokias publikacijas kaip „Musulmonų gyvenimas Amerikoje“ valstybės departamentas stengėsi parodyti demokratinės visuomenės įvairovę, akcentuojančią religinę toleranciją multikultūrinėse ir multietninėse visuomenėse, tokiose kaip Jungtinės Valstijos. 

 Kodėl JAV viešoji diplomatija neefektyvi? 

JAV viešoji diplomatija koncentruojama ties įvaizdžio kūrimu ir arabų valstybių viešosios nuomonės keitimu, tačiau šios pastangos yra monologas, nes jomis siekiama įgyti įtakos toms visuomenėms. Viešosios diplomatijos pastangos laikomos monologu, nes neatsižvelgiama į kultūrinę terpę, kurioje šios priemonės yra taikomos, o savo vertybių ir gyvenimo būdo propagavimas negali padėti išspręsti jau egzistuojančio antiamerikanizmo nuostatų įsivyravimo Vidurio Rytų valstybėse problemos.

„Radio Sawa“ ir televizijos kanalas „Al-Hurra“ buvo kritikuojama žiniasklaidos tyrinėtojų. Šios radijo stoties ir televizijos įsteigimas yra tiesiog skubus bandymas išspręsti gilią ir blogėjančią problemą. Kaip teigė Elliott’as, „Amerikos balso“ auditorijos tyrinėjimų veteranas, arabai visuomet į televiziją „Al-Hurra“ žiūrės kaip į propagandos šaltinį, kuri viešina/reklamuoja JAV vyriausybės idėjas. Kaip rodo 2004 m. gegužės mėn. atliktos apklausos duomenys, arabų žinių dalis, gaunama iš „Al-Hurra“ televizijos ir „Radio Sawa“, yra labai maža.

JAV viešosios diplomatijos Vidurio Rytų atžvilgiu kritikai pataria didesnį dėmesį sutelkti į kultūrinių ir edukacinių mainų programas, nes dabartinės JAV viešosios diplomatijos pastangos, daugiausia nukreiptos į žiniasklaidos priemones, nėra efektyvios kovojant su pamatinėmis arabų antiamerikanizmo nuostatomis.

Be to, šalia edukacinių mainų programų, tokių kaip rekomendacija, siūloma įkurti naujus mokymo centrus JAV ir užsienyje. Tokie siūlymai yra argumentuojami tuo, kad įvairios kultūrinės, edukacinės mainų programos, kurios leistų Vidurio Rytų gyventojams, ypač akademinio sluoksnio, asmeniškai susipažinti su amerikietiška kultūra, gali turėti pozityvesnių rezultatų nei žiniasklaidos kampanijos.

Taip pat JAV turi iš naujo įvertinti jų pranešimų toną – Bušo administracija siekia  rimtai ir atsakingai žiūrėti į terorizmo grėsmę. JAV administracijos viešoji retorika, paremta nuostata „jūs arba su mumis, arba prieš mus“ tik stiprina neigiamą požiūrį į JAV ir nesusišnekėjimą su kitomis visuomenėmis. Apskritai, atsižvelgiant į kultūrinę ir vertybinę terpę svarbu formuoti tokią viešosios diplomatijos strategiją, kuriai ketinama ją taikyti.

Visgi negatyvus JAV įvaizdis Vidurio Rytuose yra susijęs ne su Amerika, o su JAV užsienio politika. Daugumoje Vidurio Rytų valstybių yra įsitvirtinęs įsitikinimas, jog JAV veikia vienašališkai ir ignoruoja musulmoniškas vertybes bei islamiškąsias normas. Taigi priešiškumo JAV atžvilgiu priežastys glūdi ne vien tik viešojoje diplomatijoje, bet ir JAV užsienio politikos pobūdyje, kuris pasižymi „jėgos pozicijos“ demonstravimu. Parama Izraeliui ir politika Vidurio Rytų atžvilgiu (ilgą laiką JAV rėmė ar teberemia autoritarinius režimus regione vardan palankios politikos jų atžvilgiu) pastarąjį dešimtmetį tik kelia nepasitenkinimą arabų akyse kaip arogantiška ir neatspindinti jų interesų. Hafez’as Al-Mirazi’s, „Al-Jazeera“ televizijos Vašingtono biuro vadovas, tvirtina: „Mes žinome, kokios yra JAV vertybės, bet mes esame nepatenkinti JAV veidmainyste“.

JAV viešoji diplomatija Vidurio Rytų atžvilgiu pirmiausia yra tiesioginė ir  visuomeninio švietimo pobūdžio, kadangi pirmiausia apima palankios informacijos teikimą per informacines priemones, įvairios medžiagos apie JAV ir amerikietišką gyvenimo būdą spausdinimą bei platinimą ar pateikimą internete. Iš tikrųjų, tokia viešųjų ryšių kampanija labiausiai pasiekiama jaunesniosios arabų kartoms ir politiniam, ekonominiam, socialiniam elitui. Siekiant pozityvių viešosios diplomatijos pastangų rezultatų, pirmiausia reikia keisti pačios JAV diplomatijos prigimtį, kuri orientuota į jėgos ir vienašališkumo demonstravimą. Be to, pati viešoji diplomatija turėtų apimti plačias socialines programas, įvairias mainų programas, kad būtų įmanoma susipažinti su Amerikos kultūra iš vidaus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (70)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (138)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (4)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras