Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Holodomoras: atstumas tarp valstybių didėja (6)

Komentarai:

Kombinatorius, 2008 11 23 18:14
Šneka pasakas komentatoriai, matyt dar nė kart nebuvę nei Ukrainoje, nei Rusijoje. Turbūt kas antras-trečias ukrainietis turi giminių ar draugų Rusijoje. Tai ne tik politiškai, bet socialiai susietos tautos.

Dziugas, 2008 11 21 01:24
to asd
prastokai su istorija vyruti, kokie dar AMZIAI, koks dar broliskumas? Lenkai irgi slavai, kaip beje ir cekai ir t.t., tai gal ie jie per AMZIUS buvo broliski. Nusisnekejai kaip turi buti. Tau kiek metu apskritai. Gal tu dar mokyklos nebaigei?

ttc, 2008 11 20 00:41
tokios tarybinių vadovėlių suluošintos smegenys kaip asd atsisako suvokti realybę ir vadovaujasi pasenusiais propagandiniais svaičiojimais apie "broliškumą". Katynėj irgi pasireiškė slavų tautų "brolybė", ane?

dsa, 2008 11 19 23:39
Nelabai pamenu, kad kada istorijoje ukrainieciai butu buve "broliski" Rusijai, atvirksciai matomas noras nuo jos pabegt. O del to, kad keletas bolseviku pakaliku, "atstovaudami ukrainieciu tauta", stengesi naikint ukrainieciu savimone ir saly pririst prie SSRS bei vadinti rusus broliais, dar nerodo viso tautos apsisprendimo.
Stalino apsispendimas buvo aiskus, o siuo atveju kitos tautos nukentejo tiek, kiek nezydai nuo naciu.

aiwo to asd, 2008 11 19 18:01
Kokius brolius? Tas brolybes pripazinimas Ukrainai reikstu tik vasalo padeti ir galbut net ukrainos tautos integracija i rusija, taigi - isnykima. Ar nebutu pagerinti santykiai putinui atsiprasius ukrainieciu del stalino nusikaltimu, nes juk dabartine rusija prisiima ssrs slove, tai kodel negali prisiimti ir juodosios puses??? Vedaminis tas Putinas. du zodziai galetu ji paaiskinti: slava rasija.

As nezinau, ar tai buvo genocidas ar ne, bet nepriklausomai nuo keslu, rezultatas gavosi genocidinis ir jis buvo genocidinio masto. O dabar rusijos vadovelyje stalinas vaizduojamas graziom spalvom, jo ziaurumai - tai pateisnta logika. Vargu ar dabartine rusija gali buti kam nors broliska, jiegu ji taip elgiasi...

tu gali ir trumpiau issireiksti, kad ukrainos tauta yra rusijos tautos dalis ir nereikia tos rusijos skaidyti, tiesa?



asd, 2008 11 19 17:31
Ne bet jūs jau nebegalit patylėt... Jeigu atsimintumėtė Ukraina AMŽIAIS buvo broliška Rusijai. Golodomorą galėtų daryti dabar bet netada. Kiek pamenu Ukraina buvo likusi sovietų sajungai - neišėjo,norėjo likti,nes rusas ir ukrainietis turi labai menkus skirtumas. Toliau kalusima jeigu golodomoras buvo nukreiptas prieš Ukrainiečius TAI KAM? Kad rusams daugiau maisto būtų??? Taminkite ir Rusijos teritorijoje buvo baisus badas, o ukrainiečiai buvo likę lojalūs savo broliams slavams, ir aš nematau priezažčių naikinti brolišką tautą... STalino planuose buvo reformuoti ūkį kuris buvo - mirtis daugeliui žmonių,labai klaidinga ( o gal tyčinė reformą? ) bet betkuriuo atveju tai nebuvo nukreipta vien prieš ukrainiečius.
Baisiausia propoganda - kai bandomas sukvirčinti brolius...


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras