Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Ar iš vidaus kilę mūsų neramumai?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 11 03

Valstybės saugumo departamentas (VSD), po sąlyginai pavykusių bandymų apsiginti nuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGL) kontrolės, kas buvo daroma ir su šalies Prezidento pagalba, atrodo, perėjo į kontrataką, siekdamas galutinai užgniaužti parlamentinės kontrolės iniciatyvas ir stengdamasis sukurstyti atskiras Seimo frakcijas pareikšti nepasitikėjimą pačiu NSGK, kuris neva siekia perimti departamento valdymą. Tarp kai kurių Seimo narių tokia idėja jau sulaukė palaikymo. Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis pareiškė, jog „toks tyrimas, kokį dabar atlieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, veda prie valstybės institucijos – Valstybės saugumo departamento sugriovimo. Jis neduos rezultatų nei saugumo darbo kokybei, nei teisybės nustatymui“. 

Ką gi, matant naują šios politinės dramos veiksmą, belieka tik konstatuoti, kad krizinė situacija, akivaizdžiai ištikusi vieną svarbiausių šalies institucijų, vis dar tęsiasi ir kol kas racionalios jos pabaigos nesimato, ypač kai besąlygišku demokratijos vertybių propaguotoju laikomas Valdas Adamkus atvirai stoja ginti Arvydo Pociaus, o pastarojo vadovaujama institucija vis labiau klimpsta į politinius žaidimus. 

Praėjusią savaitę jau užsiminėme apie tai, kas gali nutikti, kai slaptas funkcijas vykdančių pareigūnų pavardės ir nuotraukos ima šmėžuoti laikraščių puslapiuose ir televizijos ekranuose. Lygiai taip pat supratome, kad kažin ar žinome, kas yra ir kaip atrodo Latvijos, Lenkijos ar tos pačios Rusijos kontržvalgybos vadovai. Tačiau su VSD susiję ir toliau besirutuliojantys procesai akivaizdžiai rodo, kad net išorinių grėsmių akivaizdoje savo saugumo departamentas siekia ne nepriekaištingu tiesioginių funkcijų atlikimu, bet politiniais manevrais, kurių kryptį Seimo nariams A. Pocius nusakė dar anksčiau, perspėdamas, jog apie daugelį parlamentarų galima ir po kokią pažymėlę sukurpti. 

Išorinės grėsmės šiame kontekste paminėtos ne be reikalo, nes daugelis sutapimų, įvykusių per pastaruosius mėnesius, suteikia pakankamai pagrindo apmąstymams. Paskutinysis iš jų – tariamų Lietuvos šnipų sulaikymas Kaliningrado srityje, kurį labai garsiai išreklamavo beveik visa Rusijos žiniasklaida, vedama valdžios ruporo – 1-ojo televizijos kanalo ir visiška tyla iš Vilniaus, nerodant jokios reakcijos. Žinoma, jei tai yra provokacija, savotiška nulinė reakcija yra teisingas atsakymas į rusų veiksmus. Tačiau jei sulaikytieji iš tiesų dirbo agentūrinį darbą Lietuvos užsakymu, tuomet tai jau smūgis juos kuravusiai institucijai. O kas paprastai kuruoja žvalgybines operacijas, ko gero, visiems aišku.  

Be to, minėtuosius du faktus reikia sugretinti su tuo, kas prieš beveik keletą savaičių vyko Suomijoje, kur Rusijos prezidentui V. Putinui buvo aiškiai duota suprasti apie vieningos Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos perspektyvą. Be to, ne Lietuvos, o visos ES balsas aiškiai nurodė ir susirūpinimą dėl neadekvačios „techninės“ Maskvos reakcijos, susijusios su „Mažeikių naftos“ pardavimu lenkams. Ko gero, tariamų ar galimų Lietuvos šnipų sulaikymas buvo atsakas kaip tik į minėtąsias aplinkybes, o ne į dar anksčiau įvykusį Rusijos diplomato išsiuntimą iš Lietuvos, nes į pastarąjį būtų reaguota analogiška diplomatine procedūra. Šiuo atveju Kaliningrade buvo sulaikyti ne Lietuvos, bet Rusijos piliečiai, turintys netgi karinius laipsnius. 

Sutapimai, susiję su jau minėtais Mažeikiais – dar vienas įdomus aspektas. Vangi Prezidento reakcija į nesenai įvykusį gaisrą ir bendrai į visas, dėl šios gamyklos vykstančias peripetijas, iš kurių niekaip nedingsta „LUKoil“ pavadinimas ir į kurias vėl sugrįžo kazachai, ko gero, taip pat susijusi su tampria Prezidentūros ir VSD partneryste, ko pasėkoje peršasi išvada dėl informacijos stokos. VSD ne kompetenciją šioje srityje puikiai iliustruoja ir praeities pavyzdžiai, kuomet vietoje „strateginio“ investuotojo „Williams“ atsiradus „Jukos“, Mečys Laurinkus pareiškė nieko nežinojęs apie dviejų kompanijų derybas dėl Lietuvos įmonės nr. 1. Apie galimus pavojus VSD, turbūt, negalvojo ir tuomet, kai Rusijoje ėmė silpnėti „Jukos“ pozicijos, ko pasėkoje „Mažeikių naftos“ pardavimo istoriją teko kartoti dar kartą. O po šio gaisro, atsižvelgiant į neramumus lenkų „PKN Orlen“ vadovybės tarpe ir prasidėjus diskusijoms dėl pasitikėjimo dabartiniu pačios „Mažeikių naftos“ gamyklos vadovu, kažin ar yra garantijos, jog to nereikės daryti trečią kartą, tuo suteikiant dar vieną galimybę rusiškajam kapitalui.  

Beje, Mažeikiai – ne vienintelis VSD dėmesio nesulaukęs atvejis. Ko gero, intensyviai užsiėmus kadrinėmis permainomis, nebuvo pastebėtas ir bene didžiausias pastarojo meto europinis energetinis projektas – dujotiekis Baltijos jūros dugnu, kurį dvišaliu susitarimu vykdo Rusija bei Vokietija. Papildomai įtikinėti, jog dvišalis šio projekto pobūdis yra didžiulis geostrateginis nuostolis Lietuvai ir netgi galima kliūtis vieningai ES energetinei politikai, ko gero, nereikia. Tačiau V. Adamkus į šias aplinkybes sureagavo jau post factum, apsiribojęs tik paviršutiniškais ekologinio pobūdžio teiginiais. Turint omenyje tai, kad Prezidentas tokio pobūdžio informacijos pats nerenka ir neanalizuoja, peršasi išvada, jog to nepadarė kitos, minėtas funkcijas turinčios atlikti institucijos.  

Todėl ir šiandien, matant vis didesnį VSD savipolitizavimą, laiminamą Prezidento ir vykstantį su tyliu premjero pritarimu, kyla klausimas – ar visos šios saugumo bei NSGK kovos bei kiti, Lietuvos politinę sistemą krečiantys skandalai, yra tik vidinių šalies politinių jėgų iniciatyvų išdava. Jei taip – tuomet eilinį kartą konstatavę „tapšnojimąsi“, galime lengviau atsipūsti sakydami, jog anksčiau ar vėliau praeis. O jei ne?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras