Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Europos išbandymų metai (13)

Kęstutis Girnius
2008 12 20

2008 m. buvo Europos vienybės išbandymo metai. Birželio mėnesį Airijos rinkėjai referendume atmetė Lisabonos sutartį, kuria buvo siekiama pertvarkyti Europos Sąjungos (ES) valdymą ir jį pritaikyti prie naujų sąlygų. Kilo aštrūs ginčai dėl santykių su Rusija, energetikos politikos, ūkio krizės įveikimo priemonių.

Kartais nesusitarė nauji ir seni ES nariai, kartais tarpusavyje ginčijosi Sąjungos senbuviai.

Europa ilgą laiką vylėsi, kad jos nepaveiks Amerikos nekilnojamojo turto burbulo sprogimas ir finansų krizė. Viltys buvo tuščios, o pastangos susitarti dėl veiksmų plano nebuvo itin veiksmingos.

Spalio pradžioje ES pirmininkaujanti Prancūzija pakvietė Didžiosios Britanijos, Italijos ir Vokietijos vadovus į aukščiausio lygio pasitarimą krizei aptarti. Susirinkę vadovai nesusitarė dėl vieningo rinkų gelbėjimo plano, kuriam priešinosi Vokietija, nuogąstaudama, kad plano priėmimas ją priverstų savo pinigais gelbėti kitų šalių bankus.

Prancūzijos nutarimas pakviesti tik trijų, o ne visų ES šalių, vadovus sukėlė pasipiktinimo bangą ir įspėjimus, kad ketvertukas neturi teisės priimti sprendimus ir juos primesti kitoms narėms.

Ilgainiui Didžioji Britanija, Prancūzija ir daugelis kitų šalių nutarė skatinti ūkio augimą, didinti išlaidas, taigi ir biudžeto deficitą, mažinti mokesčius, ir imtis kitų priemonių, kurios skatintų vartojimą ir pirkimą.

Vokietija laiko tokią politiką pragaištinga, todėl šį mėnesį Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbruckas, pažeisdamas neoficialų ES vadovų susitarimą viešai nekritikuoti savo kolegų, pasmerkė Londono nutarimą sumažinti PVM tarifą ir smarkiai didinti valstybės įsiskolinimus.

Pasak P. Steinbrucko, neatsargi Anglijos vyriausybės politika atima žadą. Didžioji Britanija atkirto, nurodydama, kad Berlyno taupymo politikai nepritaria pasaulio šalių dauguma. Tačiau vadovų susitarime Vokietija pritarė ūkio stimuliavimo planui.

Nors visos ES ir NATO šalys pasmerkė Rusijos veiksmus konflikte su Gruzija ir ypač Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimą, gerokai skiriasi senosios ir naujosios Europos požiūris į santykius su Rusija.

Vakarų Europos šalys pabrėžia tolesnio bendradarbiavimo ir santykių sunormalinimo svarbą, santūriai vertina NATO planus plėstis į Rytus. Buvusio socialistinio bloko šalys labiau linkusios laikyti Rusiją nedraugiška šalimi, kartais kalba apie galimą Rusijos agresiją, ragina kuo greičiau į NATO priimti Gruziją ir Ukrainą, griežčiau laikytis derybose su Maskva.

Balandžio mėnesį Prancūzija ir Vokietija nepritarė siūlymui Gruzijai ir Ukrainai suteikti NATO Narystės veiksmų planą, bet kartu su kitomis NATO šalimis įsipareigojo ilgainiui priimti jas į Aljansą.

Po Gruzijos ir Rusijos konflikto nesutarimai paaštrėjo. Kai kurios Rytų Europos šalys, ypač Lietuva, kritikavo tai, ką jos laikė pasyvia Vakarų laikysena, kritikavo prezidento Nicolas Sarkozy tarpininkavimą, reiškė nepasitenkinimą dėl derybų su Rusija atnaujinimo. Vakarų Europos šalys neliko skolingos. Gruodžio mėnėsį jos ne tik nepritarė NATO Narystės veiksmų plano suteikimui Gruzijai ir Ukrainai, bei davė suprasti, kad šios šalys greit netaps NATO narėmis.

NATO ir ES priklauso daugiau negu dvidešimt šalių. Nesutarimai neišvengiami, jų būta ir praeityje. Tačiau per pastaruosius metus didėja ginčų skaičius. Jie tampa aštresni, dažniau prasiveržia į viešumą. Senajai Europa pradeda įgristi reiklūs nauji nariai, kurie kritikuoja senbuvius, prašo vis daug išmaldų, nelinkę nusileisti.

Įtampos dar padidės. Ūkio krizė tik prasideda. Jai paaštrėjus, bus dar sunkiau susitarti, padažnės vietos spaudos raginimai pirmenybę skirti saviems interesams. ES ar NATO neiširs. Ir beveik visada bus randamas koks nors kompromisinis sprendimas. Tačiau jei politikai atsargiau nekalbės, nesiliaus viešai priekaištavę vieni kitiems, mažės tarpusavio pasitikėjimas bei ryžtas labiau rūpintis bendrais, o ne savais reikalais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 13)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras