Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Europos išbandymų metai (13)

Komentarai:

Andris, 2008 12 21 23:57
Na jau, Studente, su savo paskutiniu postu visiškai susimovei, tu net dvejeto nesi vertas - vienetas.

Studentas, 2008 12 21 21:24
Be to, Dziumbrai demokratija nera VALDYMO FORMA demokratija yra POLITINIS REZIMAS, o VALDYMO FORMA gali buti MONARCHIJA (ABSOLIUTINE, KONSTITUCINE), RESPUBLIKA ( PARLAMENTINE, PREZIDENTINE, PUSIAU PREZIDENTINE) sesk du! :D

Studentas, 2008 12 21 15:52
Irmantai, pruojuokinai mane :) su tuo atejimu i valdzia. Sita tema turiu savo teorija.. Bet visgi kai sakai, jog mano neva puoselejama santvarka yra priestaringa is vidaus galiu pasakyti tik viena: gal ir ji man atrodo priestaringa is vidaus, bet kitoje barikadu puseje esanti santvarka yra dar labiau priestaringa.
Jei buciau burtininkas ir pirstu spragtelejimu galeciau sukurti tokia santvarka kokia noriu, as labai pagalvociau kokie kurti - kapitalistine, socialistine ar siu santvarku viduriuka pasirinkti. Kaip sakiau, o tu pakartojai tik savais zodziai, jog ir viena ir kita ir trecia santvarka yra kazkuo romantiskos ir kazko vilioja zmoniu sirdis. Taciau ateina toks laikotarpis kai kiekviena santvarka pereina naudingumo riba apie kuria as cia buvau uzsimines. Bet kolegos, leiskite man apsistoti ties siuo klausimu ir placiau paaiskinti kas tai yra, kas mums pades issiaiskinti santvarku pasikeitimo eiliskima.
Pirma, ekonomikoje egzistuoja tokia savoka "ribinis naudingumas" tai reiskia jog suvartojant paskutini produkto porcija (tarkim sokolado batoneli, sausainius, sultis ir pan) produkto ar paslaugos naudingumas sumazeja, o jei ilgai vartosime si produkta naudingumas igaus neigiama atspalvi ir prives mus prie supykinimu ar vemimo.
Antra, chemijoje egzistoja tokia savoka kaip persotintas tirpalas. Ji destiliuota vandeni galime berti tiek druskos kokie norime, tirpalo surumas laipsniskai dides. Taciau ateis tokia riba jog kad ir kiek druskos detume druskos koncentracija nebepasikeis ir tirpalas bus persotintas ir prarasas kai kurias savo savybes. Vadinasi ribinis naudingumas rodantis kada reikia ideti papildoma sauksteli druskos jog tirpalo koncentracija butu normoje egzisuotuoja ir cia.
Anksciau sovietu sajungoje karininkus kas trejus metus siusdavo i vis naujas uzduotis naujas situaicijas. Irodyta, jog po tiek laiko kariskis visiskai prisitaiko prie nauju salygu ir jam reikia tobuleti. Kitaip tarinat pasiekia ribinio naudingumo maksimuma. Tas pats egzisutoja ir musu proletoriato gyvenime. Istirta, jog po 5 darno men zmogus adaptuojasi prie darbo salygu ir perpranta darbo subtilybes. As tai pavadinciau ribinio naudingumo pirmine stadija.
Savo trumpuose pamastymuose as padariau isvada. Socialinis pasaulis taip pat nera isimtis. Jeigu zmones kankintu istisus simtemcius pareigos jausmas, viena diena jie sukiltu pries esama valdzia, valstybe ir reikalauti savo teisiu. Na faktiskai taip atsitiko vergovineje santvarkoje, feodalizmo santvarkoje ir pan. Jeigu istisus simtmecius zmones dusintu teisiu troskimas (teises i laisve, teises i zodzio, minties laisve, privacia nuosavybe, teise i kilnijomasi, teise reikalauti teisiu, teises i darba, poilsi, atostogas ir be galo be krasto tu teisiu) zmones paprasciausiai istruktu is savo prigimtiniu ribu ir prasidetu ivairiausios socialines transformacijos ir pan. BE to, ne vienas mokslininkas yra aprases zmogaus teisiu reikalavima kaip zmogaus poreikiu tenkinima. Galiausiai ir cia ivyksta kertinis poreikiu tenkinimo luzis zmogus pasiekia totalu pasitenkinima galima sakyti svelniai teisiu elegantiska piktnaudziavima, piramides virsune ir galiausiai jam atsinaujinti reikia kitos naujos santvarkos. Tada pradedama ieskoti aukso viduriuku, harmoniju, atsiranda ypac daug sroviu, sektu ir taip toliau. Taciau visgi tai yra kosmetiniai potepiai. Naujoms kartoms reikia nauju isbandymu. Perauges ribinis naudingumas iskiepija i zmoniu samone nauju poreikiu tenkinimo instrumentu paieska. Ir dar viena svarbi sios teorijos detale yra ta jog kai kurie ribiniai naudingumai vyksta zaibo greitumu (globalizacija) kiti gali testis ir kenteti tukstantmecius (feodalizmas, vergove). Is vienos santvaros perejimas i kita galima tik krauju ir karsta revoliucija, greiciausiai sunkiu karu. Tada pradedama nauja zmogaus ipilietinimo projekcija - kurti nauja ne tokia kokia buvo ankstesne santvarka, visuomene. (beje, i ta replika jog istorija ne taip daznai kartojasi galiu pasakyti jog mokslininkai nustate jog mados teorija pasireiskia kas 25-50 metu. O as dar pridurciau jog kai kuriems dalykams istororija pasireiskia greiciau o kai kuriems dar veliau.)

Taigi apibendrinant galiu pasakyti o tiksliau padaryti karsta saltos teorijos isvada - belieka sukelti revoliucijos jausma vieno zmogaus pasamoneje ir revoliucija kaip banga nuvilnys per maistingu revoliucionieriu sirdis. Ir kaip jau supratote kapitalizmas baigia pasiekti ribini naudinguma zymiai greiciau negu socialzimas. Todel kita santvarka bus socializmas su didesniu ar mazesniu nukrypimu.




Dziumbrai, noriu pasakyti jog nesu politologijos asas kaip pastebejai bet net ir man aisku jog valdymo forma privalo buti pritaikyta prie ekonomines formos. Juk totalitariniame valdyme nebuvo laisvos prekybos idejos tiesa? Tai kad Kinijoje yra liberali prekyba reiskia jog Kinija pereina prie daugiau maziau laisvos rinkos ekonomikos. Laisva prekyba Kinija istumia i nauja santvarkos forma. Pusiau autoritarizma su demokatijos elementais. Juk pagal tavo logika galima butu drasiai teigti jog demokratineje valstybeje imanoma planine ekonomika? Kaip gali buuti planine ekonomika jeigu tai yra grieztos centralizacijos bruozas? Taip iseina Amerikoje gali buti planine ekonomika? Bet ar bus tada demokratija? Zodziu ka noriu tau palinketi tai daugiau pasiskaityti politologijos ivada pries miega, artimiausiu metu ir as tai darysiu nes arteja politolgoijos egzaminas, palinkek man sekmes!

Dziugas, 2008 12 21 15:05
Na gerbiamas studente, reikia pripazinti, kad iskaitos tau nepasirasyciau.
Demokratija - reiškia VALDYMO FORMA, uzgimusia dar senoves Graikojos laikais. Demokratijos ir ekonomikos rysis, visus pirma tas, kad jos egzistavimui geriau tinka turtingos, issivyscuisios salys, nes jei vyriausybė nesugeba užtikrinti pagrindinių ekonominių šalies gyventojų poreikių, politinis nestabilumas yra neišvengiamas.
Kapitalizmas –EKONOMINE SISTEMA, uzgimusi XIX a. Kapitalizmas pasiekia aukstesniu rezultatu, jei yra derinamas su asmeninės iniciatyvos, individo laisve, bet gali veikti IR AUTORITARINESE valstybese, tokiose kaip Kinija.
Liberalizmui ir demokratijai irgi būdinga skirtinga logika. Bet tu jau buk toks geras ir skaityk apie tai knygose, o neprasyk, kad kiti tai tau aiskintu.



Irmantas, 2008 12 21 13:17
Šiaip jau nereiktų sutapatinti liberalizmo ir demokratijos. Ir jau geriau tvarka, kurią turime dabar, kai gyvename visai padoriai (pripažįstu, kad per daug lasives iškeliam ir pareigas pamirštam), negu utopinė ir visiškai neįgyvendinama Studento įsivaizduojama santvarka. Teorija sau, o praktika sau. Studentui atrodo, kad atėjęs į valdžią jau kad padarytų, tai padarytų, deja, taip tikrai nebūtų, nes žmonės yra per daug skirtingi ir kaip dabartinė tvarka jam nepatinka, taip jo tvarka (man ji pati savyje labai prieštaringa atrodo) kitai pusei nepatiktų ir vis tiek liktų nepatenkintų. Užburtas ratas, iš kurio ištrūkti neįmanoma.

Studentas, 2008 12 21 10:46
jei tau demokratija nera kapitalizmas tai siulausi nepraleist progos patyleti.

Dar Adamas Smitas (jauti prties kiek simtemciu?) teige jog kapitalizmas tai liberalizmas o liberalizmas siejasi su totalitarizmu ? autokratizmu ? o gal isdrozta demokratija? Robinsonas savo straipsnyje Ekonomika ir demokratija pastebejo tiesiogini rysi tarp ekonomikos augimo ir demokratijos lygio. Ekonomika nejaugi tuscioje vietoje, auga toje kur veisiasi kapitalistines kirmeles kurios sugriauzia zmoniu kruvinai uzdirbtas kapeikas. Kapitalistai prisidenge demokratijos antklode stengiasi ja uzvilgti visam pasauliui ir lyg kokone subrandyti savo vertybes kurios neturiu verciu. Kurios supuvusios ir pasvinkusios , kurios naikina sventa akta is vidaus. Kodel zimbabvei nera demokratijos? Afrikos kontinente? nera ekonomikos - kapitalistu. Zodziu sia tema yra prirasyta tonu tomai, sia tema isdiskutuota vakaruose istisi metai, sia tema prirasyta begales desertaciju ir mokslo darbu man jau net jie atsibodo, o tu vis dar skleidi tokias pasvinkusias erezijas. Kapitalistai dusina zmones kaip saltas ledas dusina zuvis. Siulau praregeti ir is kapitalizmo stuburo isimti tik tia kas yra naudinga o pasvarstyti yra ka. O visa kita isfutbolint pro langa.

Dziugas, 2008 12 20 22:20
O sita krize, kuri vyksta dabar, tai cia tera eilinis menkniekis, kuris gali iseiti tik i nauda, pertvarkant daugeli sustabarejusiu ir uzsikonservavusiu ukio sakiu.
Yra vilciu, kad Vakarai ismoks taupyti, atras alternatyvias eksporto, importo sritis,daugiau investuos i atsinaujinancias energetikos rusis. O svarbiausia nors truputi susimastys ir atsipeikes nuo savo viska apimancio vartojimo.

Dziugas, 2008 12 20 22:15
Na siaip istorija nelinkusi taip daznai kartotis, kaip, kad tu teigi.
Kad kapitalizma pakeis socializmas, tai jau pries simta metu parasyta, bet taip pat parasyta, kad socializma keis komunizmas, o ne vel kapitalizmas.
Gal ir butu atejes tas socializmas, jei Rusija nebutu sukompromitavusi visos socializmo idejos, pavertusi ji "idejiniu" imperializmu. Negana to, kapitalizmas ir toliau save kuo puikiausiai pateisina.
Rimta krize jau senai isgyvena demokratija, o ne kapitalizmas, tai du skirtingi dalykai.

Studentas, 2008 12 20 21:52
Dziumbrai, tu vis dar nesuvokiai jog as negarbinu nei Rytu nei Vakaru nei Rusijos nei Amerikos nei Europos nei Lietuvos. Tiesiog man patinka konstatuoti saltus faktus. Jei vienoje svarstykliu puseje turetume kapitalizmo gyvuojancia kobra o kitoje romantiska socialistine lygybes brolybes ideja, turbut aisku kas ka pasirinktu tiiesa?

Tik noriu konstatuoti nauja teorija kurios dar niekas sioje planetoje nezino.
Buvo kapitalizmo epocha buvo socializmo epocha. abi su savo gairemis trukumais gerumais ir t.t. Kapitalizmas pasieke savo virsune ir kapitalizmo ribinis naudingumas pradeda mazeti ir itin stipriai, mano nuostabai, atsizvelgiant i tikrai daug faktoriu. Alternatyva kapitalizmui - socializmas, sakyciau krastutinis socializmas. Bet kur gyvenimo ironija - net isivyravus socializmui ilgainiui ir jis pasieks ribini naudinguma ir pasaulio pasamone uzvaldys tas pats kapitalizmas. Veliau vel socialzimas veliau kapitalizmas ir taip istisus simtmecius. Paradoksalu, tiesa? bet as tai vadinu gyvenimo ironija. Zmones yra apgailetini padarai jiems neuztenka visa gyvenima puti tupeti tam paciame pasvinkusiame vandenyje. Sios ideologijos yra gyvenimo budas todel naturalu jog anksciau ar veliau zmones keiciasi keisdami ir savo gyvenimo buda.
Taigi visa ko reikia tai sukelti revoliucija zmoniu pasamoneje, o potranku suviai liks tik formalumai. Kas graziausia impulsai maistingai revoliucijai pradeti yra jau paleisti.

aiwo to Dziugas, 2008 12 20 20:20
Na taip, jeigu evoliucija nevyksta ir tai atsiliepia labai skaudziai, pasidaro nepakeliama, tai tik revoliucija gali buti vienintele viltis. Kaip prancuzai, kapodami galvas, sauke? - Laisve, Lygybe, Brolybe? :-D

Dziugas, 2008 12 20 19:24
Be abejones, diktaturines Rusijos modelis, kuri taip garbina studentas, ne iseitis. Carai, faraonai ir visokie radzos, cia Rytu, o ne Vakaru reikalas. Tai priimtina Rusijai, bet ne Europai. Rusijos rezimas, turetu buti, kaip raudona linija, kuri mums neleistu nusiristi i tokia pacia "tamsa".

Studentas, 2008 12 20 17:27
ka girdziu karikukuojant? kur dingo demokratines vertybes? kur dingo zmogaus laisves ir teises? kur dingo lybybe? kur dingo pagrndiniai liberalizmo principai ?


tik noriu pridurti uzbegdamas uz akiu jog tai ka zmones dabar vadina "demokratija", jos nera ir jau seniai nebera. Yra puiki atmaina dabartiniams procesams apibudinti ir kuo toliua, tuo labiau tia pastebima, ir tai vadinama - "poliarchija"!

Dziugas, 2008 12 20 14:02
Tai ne tik ES, bet ir kiekvienos salies vidine problema, kuria sukelia "demokratiniai rinkimai", kai i valdzia ateina stambiu kapitalistu marionetes. ES politikoje vis daugiau populizmo, lobizmo ir protekcionizmo; ir vis maziau vertybinio mastymo apraisku. Laikas pripazinti, kad demokratija, tokia kokia ji yra dabar, nebeveikia. Arba reikia ja radikaliai reformuoti, kam pasipriesins dauguma stambaus kapitalo atstovu arba reikalingas perversmas, bet koks, kad ir raudonasis - anarchistinis (galbut del sios priezasties komunistinis-anarchistines nuotaikos uzkariauja vis daugiau ES jaunimo sirdziu, ypac senjame zemyne).

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras