Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Belovežo girioje sumedžioti ne stumbrai, o SSRS... (14)

Komentarai:

makaka, 2009 04 16 12:20
molis boltas

Studentas, 2009 01 06 13:01
Docentas ilgisi SSRS - jo valia, bet straipsnyje kaip tik priešingai teigiama, kad SSRS atgyveno ir tai buivo jos natūralus galas.
______________________________________________________

Reikia pripazinti, jog SSRS galas buvo naturalus. Tokia Sajunga galejo islikti tik stipraus lyderio ikvepimu, nomenklaturinem slinktim judant i salis, subyrejo ir visas degtuku namukas. Tai, mano poziuriu, vienas svarbiausias autoritarizmo/totalitarizmo trukumas - ideologinio vado trumpaamziskumas.

Kita vertus, Sovietu Sajungos ideja gali sukelti nauja ideologine tokia pat banga. O ES yra isvirkscias SSRS variantas. Labai panasios vertybes, tikslai ir t.t. Tik priemones tikslui pasiekti siek tiek skyresi.


Kita vertus, ekonominiai sunkumai tautą suvienija, suburia, joje išryškėja nacionaliniai pradai.
-----------------------------------------------------

O taip!!! antikrizinis planas suvienija visa Tauta! Antikrizinis planas yra visu interesu grupiu susitikimo taskas. Mes puikiai matome, kaip kulturos darbuotojai vienijasi su Tauta. Kulturos zmoniu mastymu, jie yra suverini nacija lietuviu visuomeneje. Jie juk puikiai suvokia, jog is ju sumoketu mokesciu didziule dalis lesu keliauja sveikatai, pensijom, kariuomenei ir viesai tvarkai palaikyti ir t.t. Mes puikiai matome, jog vairuotojai irgi vienija Tauta - automobiliu streikai, dirbtines spustys. Jie taip pat puikiai suvokia, jog ju mokestis krizes metu nenueis veltui. Verslui skirti mokesciai - ypac vienija verslininkus dar placiau issizioti ir aprepti dar nepagristai padidintas kainas.

Kitaip tariant, krize ne vienija visuomene, o skaldo! Krize lyg keptuve kaitinanti visuomene, kurioje isryskeje viso labo ir taip aiskus interesu grupiu konturai ir uzimos visuomenines rinkos dalis. Solidaromo nulis! nerasta! Krize tik labiau isryskina egoistinius zmoniu poreikius ir nesupratingumo jausma!


Pasipylę komentarai - autoriui visada malonus faktas. Bet dažbnai šaudoma pro šalį. Kaip ir šiuo atveju.
-----------------------------------------------------

Klausimas Autoriui - www.geopolitikos.lt straipsniu autoriu yra daugiau nei grybu po lietaus. Nesakau, jog tai yra blogai, visgi i ta pacia problema paziurima is skirtingu kampu. Bet daznai temos pasikartoja ar yra labai artimos viena kitai. Nuoseklumas man sako, jog ir komentarai gali buti tokie patys arba panasus. Tad paivairinimui yra diskutuojama gretimomis, paralelinemis temomis, susijusiomis su valstybiu geopoltika, siuo konkreciu atveju - emigracija. Juk socialinis kapitalas yra potencialus valstybes orientacijos geopolitinis ginklas! Taigi klausimas - kas ne taip?

Autorius, 2009 01 06 09:35
Pasipylę komentarai - autoriui visada malonus faktas. Bet dažbnai šaudoma pro šalį. Kaip ir šiuo atveju. Docentas ilgisi SSRS - jo valia, bet straipsnyje kaip tik priešingai teigiama, kad SSRS atgyveno ir tai buivo jos natūralus galas. Kiti diskutuoja apie emigraciją. Ji visada vyksta bangomis, kai šalyje vyksta krizė. Tad ir dabar tikėtina, kad išvykę svetur lietuviai ne tik kad netures kur grįzti, bet ir čia gyvenantys puls ieškoti emigranto dalios... Kita vertus, ekonominiai sunkumai tautą suvienija, suburia, joje išryškėja nacionaliniai pradai (žr. gerą str. Grani.ru ).

Alanas, 2009 01 05 20:40
Eik eik :D

Studentas, 2009 01 05 20:07
Klausimu ir debatu tokiems kaip tu niekada nera. :)

Alanas, 2009 01 05 16:38
O del sito tai as tikrai pritariu Studentui. Kapitalistai tikrai turi buti reguliuojami, tam klausimu ir debatu nera.

Studentas, 2009 01 05 16:19
Man pačiame komunizme turtinės lygybės ir nuosavybės neigimo idėjos yra prieš prigimtį- vienam buto užtenka, o kitam namo norisi. Ir jų rezultatai skiriasi darbo, tad kodėl negalima anam gyventi geriau ir dar gamta kiekvienam sugebėjimų skirtingai davus. Svarbu, kad abu turėtų lygybė prieš įstatymą. Žmogus negali dirbti tik iš idėjos, produktyvumas, inovatyvumas mažėja ir pan.
------------------------------------------


Skandinavija, tiksliau, Svedija tikrai neinovatyvi, neproduktyvi ir visokia kitokia. Tika viena dalyka cia reiketu priminti - Skandinavai veikiausiai pats idealiausias pasaulio regionas kur kapitalizmo ir socializmo santykis yra pritaikytas. Sios siaures salys pirmiauja pasaulyje pagal daug kriteriju, ekonominius taip pat.


Laisva rinka yra labai plati tema. Jinai suteikia laisve, atrisa rankas, pakelia sparnus, bet nepamirskite, jog ja visa tai turi vykti kazkieno saskaita. Kita medalio puse yra labai ziauri, atnesanti globalu skurda, nesazininga konkurencija, kuri neretai virsta ekonomine kova, laisva rinka neissprendzia socialiniu problemu, atvirksciai i ji tik juos skatina, nes dideja praraja tarp turtinguju ir skurdziuju. Siuo atveju, visas rinkos ydas turi tvarkyti valstybe, kuri turi issluoti visus kapitalistu apdarkytus pakrascius. Aisku, tam rreikia finansiniu istekliu, kuriuos turi surinkti is tu paciu kapitalistu. O sie savo ruostu tam priesansi, reikalauja kuo mazesniu mokesciu. Taciau kai ateina laikas prasyti pagalbos is valstybes - kapitalizmo angelo sargo- visi yra geri, mokantys ir pan. Taigi toks kapitalizmas, kuris egzistuoja musu objektyvioje realybeje, yra smerktinas ir neskatintinas. Ji reikia smarkiai reformuoti!

Irmantas, 2009 01 05 00:32
Tiksliai nepasakysiu, bet skaitytame straipsnyje, rodos, buvo turima omeny vietiniai, nors negarantuoju.
Na, lietuvių ir nelietuvių santykis Lietuvoj panašus kaip ir sovietmečiu ir ribos tautinės ne ką tepasikeitę. Tik gyventojų pamažėję, bet, pvz., emigravo lietuviai, tačiau tuo pačiu ir rusų daug į gimtinę grįžo.
Man pačiame komunizme turtinės lygybės ir nuosavybės neigimo idėjos yra prieš prigimtį- vienam buto užtenka, o kitam namo norisi. Ir jų rezultatai skiriasi darbo, tad kodėl negalima anam gyventi geriau ir dar gamta kiekvienam sugebėjimų skirtingai davus. Svarbu, kad abu turėtų lygybė prieš įstatymą. Žmogus negali dirbti tik iš idėjos, produktyvumas, inovatyvumas mažėja ir pan.
Beje, laisvoji rinka irgi teoriškai veda į klestėjimą ir stabilumą




Studentas, 2009 01 04 23:18
Tai gal tie 25% ir yra emigrantai-studentai atvyke is Kinijos, Singapuro, Rumunijos, Bulgarijos, Lietuvos? Suprate, kas yra "Anglija" ir kokios saldus kapitalizmo glebys.

Apie tautos teritorini identiteta turejau omeny, jog tautiskumo prasme nacijos koncentracija buvo aiski - Lietuvos teritorija.

O tie kurie norejo begti, nubego nebent iki Sibiro. Daugelio tevai, giminaiciai nebego ir liko sveiki, ir gyvi. Ka tas begimas atnese? tik skausma, moralini ir fizini pralaimejima. Lenkiu, link to, kad pati ideologija buvo romantiskai idealistine - neverte vergauti, plesikauti, skatino gyventi grazu padoru gyvenima - uztikrino darba, nemokamos atostogos prie juru ir pan. Be jokios abejones, nomenklaturine struktura sustabde ir pasmerke idealistini socialistini progresa.
Nors galu gale moralini pralaimejima patyre pati ideologija.

Irmantas, 2009 01 04 22:22
Visur emigracija egzistuoja, pvz., Jungtinę Karalystę palieka 25% baigusiąjį aukštąjį. Matai, čia pragyvenimo lygis ne viską lemia.

"Tautos teritorinės ribos"- kaip suprasti, kuo tada jos buvo aiškesnės?

Žmonės ir tada būtų bėgę ir dar didesniais mąstais, bet kad niekas neleido.

Studentas, 2009 01 04 16:15
esminis skirtumas tarp SSRS ir laisvos Lietuvos yra tas, jog sovietu sajungoje pries prievarta visus veze i uzsieni, o dabar patys bega!

Studentas, 2009 01 04 16:13
Sovietu Sajungoje bent buvo matyti tautos teritorines ribos, o nepriklausomybe jas isdraske ir priverte visus begti i JAV, from london ir kitus uzkampius..

from london, 2009 01 04 14:52
nepatinka-eik mirti...

Docentas, 2009 01 04 11:40
Tam tikra prasme aš ilgiuosi SSRS. Už tave galvojo valdžia (nors kaip geriau sau), demokratijos nereikėjo (buvome kaip "Gyvulių ūkyje"), šiaip taip maitino... Bent buvo už ką kovoti. O dabar? Už ką kovojame? Į ką pavirto mūsų egzistavimas? Už pigią dešrą., už mažesnes kainas... O dvasiniam, penui - nuogi užpakaliai per TV... Va kur demokratija...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras