Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kodėl devalvuotas baltarusiškas „zuikutis“? (8)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 01 08

Tai, kad Baltarusijos centrinis bankas nuo sausio 1 d. devalvavo šalies nacionalinę valiutą baltarusišką rublį („zuikutį“), nebuvo naujiena nebent finansų ir ekonomikos ekspertams, kurie atidžiai seka pasaulio rinkų pokyčius. Tačiau eilinius Baltarusijos ir Europos šalių žmones ji nustebino. Ypač kai ilgus metus šalies lyderis A. Lukašenka su jam būdingu patosu tvirtino, kad Baltarusijos ekonomika lieka viena stabiliausių krizės apimtame pasaulyje.

Taigi, kaip buvo teigiama oficialiame banko pranešime, Baltarusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigintas beveik 20 proc. ir nuo sausio 2 d. vienas JAV doleris kainuoja 2 650 Baltarusijos rublių (anksčiau – 2 200 rublių), euras – 3 703 Baltarusijos rublius (anksčiau – 3 077 rublius). Už Rusijos rublį duodama 90,16 baltarusiškų „zuikučių“.

Baltarusiško rublio devalvavimas SEB banko analitikui Nerijui Ūdrėnui nebuvo staigmena. „Baltarusijos sandėliai lūžta nuo prekių, o pagrindinis jų pirkėjas yra Rusija, kuri šiuo metu neturi lėšų įpirkti tiek prekių, kiek anksčiau, todėl natūralu, kad kažkokiu būdu reikėjo atstatyti baltarusiškų prekių konkurencingumą. Taigi buvo galima tikėtis tokių Baltarusijos veiksmų, juolab kad ir Ukrainos grivina prarado savo vertę. Šių šalių rinkos yra labai susijusios viena su kita ir ypač su Rusija kiekviena atskirai“, – komentavo jis padėtį kaimyninėje šalyje vienoje interneto svetainių.

Tačiau, nors ekspertai ir pats Minskas nemano, kad tai didelis smūgis Baltarusijos ekonomikai, naujienų agentūros praneša, kad per kelias pirmąsias 2009 m. dienas kaimyninės šalies gyventojai tiesiog apgulė parduotuves ir išpirko kone visas importines prekes – šaldytuvus, skalbykles, kitus buities prietaisus. Šis ažiotažas priminė praėjusio dešimtmečio pradžią, kai parduotuvių lentynos iš esmės buvo tuščios. Didžiausios Minsko universalinės parduotuvės specialistai teigia, kad nusipirkęs vieną šaldytuvą pirkėjas vidutiniškai sutaupė 200 dolerių. Perkant kitas prekes – elektrinius virdulius, mikrobangų krosneles, dulkių siurblius, lygintuvus, žinoma, sutaupyta mažiau, tačiau apskritai per šias dienas baltarusiai išlošė keliasdešimt milijonų dolerių.

Baltarusijos rublio svyravimai kiekvienos valiutos – dolerio, euro, Rusijos rublio – atžvilgiu vyks pagal jų abipusius pokyčius. Centrinio banko spaudos tarnyba pareiškime tvirtina, kad 2009 m. šio valiutų krepšelio vertė bus stabili, jis neviršys 5 proc. normos nuo pradinio dydžio, nustatyto pagal santykį su Rusijos rubliu (960 Baltarusijos rublių). „Nors Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo sumažinti nacionalinės valiutos kursą, tačiau jis neprimetė savo taktikos, o ją mes pasirinkome patys“, – teigia Baltarusijos centrinio banko atstovas Anatolijus Drozdovas.

Jis neslepia, kad devalvuoti rublį privertė kylanti infliacija ir didėjančios kainos. Nors vidinių priežasčių kilti kainoms esą Baltarusijoje nėra, tačiau importo prekių – naftos, metalo, pagamintos produkcijos – kainų mažėjimas privertė imtis nepopuliarių priemonių. 2009 m. infliacija šalyje sudarys 9–11 proc., todėl Centrinis bankas mano, kad refinansavimo lygis metų gale bus apie 14 proc., o per metus neviršys 12 proc.

Nors niekas nesiginčija, kad Baltarusijos ekonomika 2008 m. žengė gana tvirtą žingsnį pažangos link (laikraštis „Handelsblatt“ rašo, kad dėl menko kreditavimo lygio A. Lukašenkai pavyko išvengti Vakarų biržų spekuliacijų poveikio ir pakelti ekonomiką 8,5 proc.), tačiau du veiksniai – pasaulinė krizė ir energijos išteklių pigimas – lėmė neatidėliotinas finansines Minsko reformas. Kita vertus, skaudų smūgį A. Lukašenkai smogė Rusijos sprendimas peržiūrėti Baltarusijai parduodamų dujų kainas.

Opozicinis judėjimas „Chartija-97“ savo interneto svetainėje praneša, kad A. Lukašenka derybose Kremliuje su Rusijos vadovu D. Medvedevu sudarė skaudų politinį ir ekonominį sandorį: už Pietų Osetijos ir Abchazijos pripažinimą Maskva pažadėjo Minskui 2,5–3 kartus sumažinti dujų kainą 2009 m. Grįžęs iš Rusijos sostinės A. Lukašenka gyrėsi, kad jam pavyko iškovoti, kad per šiuos metus ta kaina nuolat kris. Minskas mano, kad jį tenkinanti kaina – 140 dolerių už 1 000 kubinių metrų. Per pirmąjį 2008 m. ketvirtį rusiškos dujos buvo tiekiamos vidutiniškai už 127,9 dolerius. Bet 2009 m. „Gazpromo“ biudžetas apskaičiuotas pagal 240 dolerių kainą. Kitaip sakant, valstybių vadovų susitarimai – viena, o abiejų šalių energijos monopolijų – visai kas kita. Per derybas Kremliuje nebuvo nei „Gazpromo“, nei „Beltransgazo“ atstovų. „Gazpromas“ apskritai atsisako įvardyti dujų kainas iki metų pabaigos.

Štai kodėl, kaip pastebi „The Financial Times“, Baltarusijos ekonomika, patyrusi Rusijos priklausomybės naštą, bando atsigręžti į Vakarus. Norėdamas pritraukti investuotojus, Minskas ketina parduoti daugelį įmonių, kurių du trečdaliai dabar priklauso valstybei. Pernai Minskas priėmė 30 įstatymų, galinčių pagerinti šalies investicinį klimatą. Pasaulio banko duomenimis, pagal verslo reitingus Baltarusija pernai užėmė 85 vietą iš 181 pasaulio valstybės, tai yra per metus jos reitingai pakilo net 30 vietų.

Bet gamybos modernizacija, atsiplėšus nuo Rusijos energijos išteklių, bus skaudus A. Lukašenkos žingsnis. Per krizę tiek investuotojai, tiek pirkėjai laukia geresnių laikų. O ir vietos gyventojai, pernai padidinę savo indėlius Baltarusijos bankuose 26 proc. (naujienų agentūros „Finmarket“ duomenimis), dabar puolė atsiimti pinigus ir nuvertėjusius rublius leisti reikalingoms ir nereikalingoms prekėms.

Bet vis dėlto klausimas, ar ateina galas Baltarusijos ekonomikai ir A. Lukašenkos režimui, šiek tiek pritemptas. Beje, tokia baigtis būtų nenaudinga ir Lietuvai, kuri vienaip ar kitaip istoriniais ir ekonominiais ryšiais susijusi su šiuo Vakaruose „devalvuotu“ režimu. Gali būti, kad švelniu „zuikučio“ vardu vadinama baltarusių nacionalinė valiuta, nors ir nuvertinta, dar parodys savo dantukus…

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras