Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baltarusija Baltijos ir Juodosios jūros regiono koncepto kontekste

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 10 24

Jeigu pažiūrėti į žemėlapį, tai greitai tampa aišku, kad Baltarusija yra (tiksliau – būtų) svarbi Baltijos ir Juodosios jūros valstybių lanko grandis. Visiems gerai žinoma, kad pastarasis lankas yra arba demokratinių, arba euroatlantiškai orientuotų valstybių darinys. Šiame kontekste autoritarinė Baltarusija, skelbianti NATO vienu iš pagrindinių savo priešų, ryškiai iškrenta iš bendro vaizdo. Tačiau tai dar nereiškia, kad situacija yra beviltiška.

 Laikas naujam požiūriui

Šiandien, tikriausiai, atėjo laikas sutikti su tais politikais ir akademikais, kurie siūlo pakeisti požiūrį į santykius su Baltarusija. Be abejo, Minsko režimas – tai akivaizdi diktatūra, tačiau jis politiškai ir, svarbiausia, ekonomiškai, nepaisant aibės prognozių, kažkodėl niekaip nežlunga. Negalima paneigti fakto, kad Aleksandras Lukašenka turi apie pusės (o gal net daugiau) savo šalies gyventojų paramą ir yra sukūręs funkcionuojančią ekonominę sistemą. Taip pat tampa akivaizdu, kad Minsko izoliacija (ypač tokia švelni) faktiškai neduoda jokių rezultatų, atvirkščiai – kelia A. Lukašenkos autoritetą ir suteikia jam papildomą pagrindą Vakarų valstybių diskreditavimui. Galiausiai, turbūt pagrindinis momentas, kuris turėtų paskatinti ES pakeisti savo požiūrį į santykius su Baltarusija, yra susikomplikavusi Rusijos-Baltarusijos Sąjungos situacija.

Šiandien reikalai klostosi taip, kad Maskva nuo meduolio taktikos perėjo prie botago. Akivaizdu, kad pragmatiškam V. Putinui nusibodo užsispyrusi Baltarusijos prezidento pozicija tiek dėl bendros valiutos, tiek dėl Baltarusijos dujų sistemos perdavimo į „Gazprom“ rankas, tiek dėl kitų dalykų, susijusių su bendros valstybės kūrimu. Ir štai Rusijos vadovas, pajutęs žemę po kojomis (ko, jo žodžiais kalbant, nesitikėjo Vakarai), nusprendė parodyti, kas „namuose“ yra šeimininkas (panašiai, kaip su Gruzija), tikriausiai manydamas, kad alternatyvių kelių (faktiškai – kelių į Vakarus) A. Lukašenka vis tiek neturi, nes Vakarai yra linkę jį izoliuoti. Pažymėtina, kad A. Lukašenkos elgsena santykiuose su Maskva yra suprantama. Net Baltarusijos žmonės, kurie jaučia labai didelį artumą rusams, nenori tapti tik dar vienu didžiojo kaimyno regionu (kaip teigia Baltarusijos opozicijos atstovai, baltarusių nacionalinė savimonė žymiai sustiprėjo palyginus su atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos laikotarpiu), jau nekalbant apie asmeninius Baltarusijos prezidento interesus ir ambicijas. Taip šiandien vis labiau stiprėja subjektyvus ir objektyvus pagrindas Minsko nutolimui nuo Maskvos ir tai yra geras šansas Vakarams, kurių tikslas yra europinė ir demokratinė Baltarusija.

Trumpai tariant, laikas parodė, kad reikia dirbti su ta Baltarusijos valdžia, kuri yra, nes jos izoliacija yra neveiksminga, o jos kaitos laukimas gali užsitęsti. Kur kas prasmingesnė atrodo „poveikio ir integracijos per bendradarbiavimą“ strategija (nes bendradarbiavimas suteikia tam tikras kritikos partnerio atžvilgiu teises, į kurią jis turėtų įsiklausyti, nenorėdamas to bendradarbiavimo sužlugdyti), ypač dabar, kai Maskvos ir Minsko santykiai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Faktiškai eina kalba apie savotišką A. Lukašenkos perviliojimą savo pusėn, taip užmušant iš karto du zuikius: (a) jo nuoseklus atplėšimas nuo Rusijos ir (b) – kaip (a) tęsinys – Baltarusijos integracija į europinę erdvę, taip įgaunant papildomus įtakos Minsko režimui svertus.

Svarbus dalykas, kurį būtina turėti omenyje, yra tas, kad A. Lukašenka gali bandyti išnaudoti pasikeitusią Vakarų poziciją savo naudai (asmeninei ir/ar santykiuose su Rusija), kaip jis ilgai elgėsi Rusijos atveju. Šito leisti jam negalima. Kitaip sakant, turi veikti savotiška dviejų takų (double track) sistema, kurios esmė – platesnio bendradarbiavimo ir įsitraukimo į pilietinius procesus suderinimas su kritika (kai būtina, griežta kritika) režimo atžvilgiu.  

 Baltijos ir Juodosios jūros projektas kaip Baltarusijos įtraukimo forma

Baltijos ir Juodosios jūros projektas yra ta forma, kuri galėtų leisti praktiškai išplėtoti „naujo požiūrio“ idėją. Šiame kontekste jis turi keletą pranašumų.

Pirma, jame dalyvauja daug valstybių, kurios yra tiek ES valstybės, tiek ES partnerės. Daugiašalio formato atveju bendradarbiavimas su Baltarusija neatrodytų kažkaip išskirtinai. Išskirtinumo momentas yra svarbus todėl, kad nei ES, nei Minskas tikėtinai nenori papildomai gadinti santykių su Maskva, o daugiašalis bendradarbiavimas suteikia geras laviravimo, santykių plėtojimo „priedangos“ galimybes. Antra, jame dalyvauja daug valstybių, su kuriomis A. Lukašenka galėtų lengviau rasti bendrą kalbą negu su Vakarų Europos šalimis, pavyzdžiui, Ukraina, kuri tampa svarbia Baltarusijos prekybos partnere; Azerbaidžanas, su kuriuo Baltarusijos prezidentas jau pradėjo kalbėti apie galimą naftos eksportą iš Kaspijos jūros į Europą per Baltarusiją; ar ta pati Lietuva, kuri jau yra pakankamai aktyviai įsitraukusi į Baltarusijos reikalus.

Pagaliau, Baltijos ir Juodosios jūros šalių vertikalės principas turi gilesnę geopolitinę ir civilizacinę reikšmę, ypač jeigu šalia Ukrainos ir Gruzijos į projektą pavyktų įtraukti ir Baltarusiją. Šiandien postsovietinėje erdvėje vyrauja geopolitinė prieiga, kurią ypač aktyviai plėtoja Rusija. Šios prieigos pagrindas yra Rytų-Vakarų priešpriešos horizontalė, kuri ryškiausiai matosi Ukrainoje. Jeigu pereiti prie vertikalaus mastymo ir ateityje įsivaizduoti Ukrainos bei Baltarusijos integraciją į ES erdvę (nebūtinai formalią), Rusijos eurazijinės imperijos idėja žlugtų, ir faktiškai vienintelis pasirinkimas jai būtų pačiai integruotis į europinę erdvę (nes rusai vis tik yra daugiau europiečiai nei azijiečiai), tuo labiau, kad toji „plačioji“ Europa su Ukraina, Gruzija bei Baltarusija mutuotų ir neišvengiamai taptų daug artimesne Rusijai tiek ekonomine, tiek politine, tiek – kas svarbiausia – civilizacine prasme. Pagaliau, Rusijos sueuropėjimas ištrintų globalią geopolitinę Rytų ir Vakarų konfliktinę liniją, nes žymiai sušvelnėtų vertybinis skirtumas (nebent Europa taptų Rusija, kas yra mažai tikėtina).    

Trumpai tariant, Ukrainos ir Baltarusijos integravimas į europinę erdvę ateityje reiškia galimą, net tikėtiną Rusijos sueuropėjimą. Štai kodėl ES šiandien yra svarbu ne izoliuoti Baltarusiją, bet pradėti bendradarbiauti su ja, o ne stumti į eurazijinį Rusijos glėbį.

Čia taip pat reikėtų pasakyti keletą žodžių apie naujus Baltarusijos partnerius, tokius kaip Iranas, Venesuela ir Kinija, su kuriais partnerystė galėtų tapti alternatyva Baltarusijos bendradarbiavimui Baltijos ir Juodosios jūros valstybių forumo rėmuose. Tačiau ar Minsko partnerystė su minėtomis valstybėmis yra perspektyvi? Kinija yra pasaulinio lygio valstybė, bet kitos valstybės ją domina tik tiek, kiek ji gali įsiskverbti į jų rinkas ar gauti jų technologijas. Sunku suprasti, kam baltarusiams yra reikalingas konkurentas savo rinkoje. Venesuela – tai nafta, bet gabenti naftą iš Lotynų Amerikos į Baltarusiją yra nesąmonė. Pradėti naftos gavybą Venesueloje ir gauti pinigus iš jos pardavimų nėra taip paprasta. Pastaroji idėja reikalauja ilgalaikių investicijų. Tuo tarpu Lotynų Amerikos režimai nepasižymi stabilumu (tas pats Hugas Čavesas kartą jau buvo nuverstas). Šiandien bendra Minsko ir Teherano pradėtų projektų vertė siekia 500 milijonų dolerių, kas byloja apie geras šalių bendradarbiavimo perspektyvas, tačiau vargu ar tai yra kažkokios strateginės partnerystės tarp šalių užuomazgos. Apskritai, pastarieji Baltarusijos žingsniai užsienio arenoje atrodo pakankamai desperatiškai (tiesiog reikia kažką daryti ar bent jau vaizduoti veiksmą blogėjančių santykių su Rusija kontekste) ir vargu ar turi ilgalaikių, daug žadančių perspektyvų. Ir jeigu Baltijos ir Juodosios jūros valstybių forumas bent jau yra kaimyninis bei geografiškai kompaktiškas europietiškas darinys, tai nauji Minsko partneriai yra civilizacine-kultūrine prasme svetimos Baltarusijai valstybės, esančios už daugelio kilometrų.

Jeigu tik Europa pakeistų savo požiūrį į santykius su Baltarusija ir pabandytų suaktyvinti bendradarbiavimą su Minsku Baltijos ir Juodosios jūros valstybių forumo rėmuose, galbūt europinės ir demokratinės Baltarusijos vizija įgautų naujas perspektyvas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras