Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Nacionalinės gėdos vizitas (1)

Aras Lukšas
2006 10 20

Antradienį naujienų agentūros pranešė, kad Europos komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosso paragino Europos Sąjungą užimti vieningą ir griežtą poziciją prieš penktadienį įvyksiantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pranešama, kad M. Barrosso palietė tris temas: Gruzijos transporto blokadą, žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo tyrimą ir energetikos chartiją, kurią Rusija turėtų ratifikuoti.

Rengiant šį komentarą pasirodė žinia, kad ES užsienio reikalų ministrai ketina priimti rezoliuciją, smerkiančią Rusiją ir jos veiksmus prieš Gruziją. Dokumento projekte reiškiamas „gilus susirūpinimas dėl priemonių, kurių Rusijos federacija ėmėsi prieš Gruziją ir jų ekonominių, politinių bei humanitarinių pasekmių“. Maskva taip pat raginama nesiimti priemonių prieš Rusijoje gyvenančius Gruzijos piliečius.

Šiame kontekste Lietuvos parlamentarų elgesys atrodo tikrai antieuropietiškas. Būtent mūsų politikai per Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo vizitą atidėjo rezoliuciją dėl Rusijos ir Gruzijos. Pačios vizito eigos ir pono Kosačiovo elgesio kitaip nepavadinsi, kaip vyresniojo brolio poza. Rusijos Dūmos komiteto pirmininkas ne tik gyrė mūsų Seimą, nepriėmusį minėtos rezoliucijos, bet ir noriai mokė lietuvius kaip reikia konstruoti santykius su Rusija.

K. Kosačiovas aiškiai leido suprasti, kad pardavusi „Mažeikių naftą“ lenkams, Lietuva „padarė didelę ekonominę klaidą“. Įdomu, kad Lietuvoje neatsirado nė vieno politiko, sugebėjusio aiškiai pasakyti Rusijos Dūmos komiteto vadovui, kad negražu prekiauti svetima nuosavybe.

Negana to, įsijautęs į mokytojo vaidmenį, ponas Kosačiovas prasitarė, kad Lietuva negali kelti okupacijos klausimo, nes kadaise nepasipriešino sovietams ginklu, kaip tai padarė Suomija per Žiemos karą. Kitaip sakant, ponas Kosačiovas leido suprasti, kad rusai pripažįsta jėgos kalbą. Todėl, kad ateityje nekiltų problemų, Lietuva šiandien turi elgtis taip, kaip elgiasi Gruzija. O ši Kaukazo šalis šiandien elgiasi būtent taip, kaip elgėsi ikikarinė Suomija.

Tad ką šiandien turi daryti Lietuva, kad eilinis Kosačiovas po kelerių metų negalėtų apkaltinti jos neteisingu elgesiu? Visų pirma, mūsų politikai turėtų nedelsiant pareikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos padarytą žalą. Juo labiau, kad tai juos daryti įpareigojo 1992 metų referendumas ir 2000 metais priimtas įstatymas.

Antra, Lietuvos politikai turi pareikalauti grąžinti Lietuvos piliečių indėlius „Vnešekonembanke“, kuriame prievarta buvo saugomi mūsų piliečių paveldėti ar iš laisvojo pasaulio atsiųsti giminių bei artimųjų  pinigai.

Trečia, Lietuva turėtų pareikalauti nedelsiant nutraukti besitęsiančią mūsų teritorijos okupaciją. Būtent taip derėtų vertinti faktą, kad Maskva iki šiol negrąžina Lietuvos ambasados pastatų Romoje ir Paryžiuje.

Ketvirta, iš Rusijos būtina nedelsiant pareikalauti grąžinti jai Sovietinės Lietuvos KGB archyvus ir kultūros vertybes: pradedant Lietuvos Metrika ir baigiant iš dvarų, muziejų ir bažnyčių išgrobstytais paveikslais.

Penkta, nederėtų užmiršti nebaigtų mokėti reparacijų numatytų 1921 metų taikos sutartyje.

Tačiau nė vienas iš šių klausimų susitikime su K. Kosačiovu rimtai nagrinėjamas nebuvo.

Taigi aukšto Rusijos Valstybės Dūmos pareigūno apsilankymą Lietuvoje galima pavadinti nacionalinės gėdos vizitu. Mūsų politikai padarė viską, kad K. Kosačiovas Vilniuje jaustųsi geriau, negu poilsiaudamas pačioje brangiausioje Sočio sanatorijoje.

O taip norėtųsi, kad nors vienas iš Lietuvos pareigūnų būtų išdrįsęs pasakyti tai, ką pasakė Europos komisijos pirmininkas: „Aš nenoriu konfliktuoti su Rusija, tačiau laikau didele klaida manyti, kad mes galime pasiekti geresnių santykių su Rusija, atsisakydami savo principų“.  

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras