Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Gaisras Mažeikiuose ir vyriškos nuojautos

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 10 17

Kartais apninka neramus jausmas, kad kažkas vyksta ne taip, kad kas nors atsitiks. Paprastai, sako, tai būdinga moterims, kurios nujaučia asmeninio gyvenimo, dvasinės veiklos ir pan.permainas. Tegu ir vyrams būna leista pasipuikuoti tokiu nepaaiškinamu nuojautos jausmu, nors kažin ar tuo, kas gali įvykti, vadintume puikavimusi ar bent pramoga. Tarsi ir rimtų argumentų nėra, tarsi nuojautai apčiuopiamo pagrindo nerandi...

Bandau jį užčiuopti.

Na štai: sudegė labai svarbus „Mažeikių naftos“ baras. Preliminariais duomenimis, nuostoliai gali siekti nuo 62 mln. iki 131 mln. litų, kitais duomenimis – net iki 150 milijonų. Gaisras kilo praėjusį ketvirtadienį, kai išsiliejus mazutui užsidegė prieš 16 metų įrengtas giluminio naftos perdirbimo įrenginys, gaminęs šviesius naftos produktus. Anot įmonės atstovų, prie įprasto pajėgumo – optimalaus 27,4 tūkst. tonų per parą perdirbimo – planuojama grįžti po 6 - 9 mėnesių.

Lietuvos energetinei sistemai (laikykime: žmogui) suduotas skaudus smūgis. Vėl į viršų šuoliuoja dėl globalinių priežasčių pradėjusios kristi kuro kainos, tempiančios viršun infliaciją, o kartu – sekinančios lietuvių viltis kada nors įsivesti eurą.

Lenkų kompanija „PKN Orlen“, jau susitarusi pirkti „Mažeikių naftą“ už solidžią kainą, tikina, kad sandorio neatsisakys. Jį patvirtinti, kitaip sakant, sumokėti pinigus kaimynai žada lapkričio pirmojoje pusėje. Bet iš karto po gaisro koncernas staiga atidėjo sandorio finansavimo sutarties pasirašymą tariamai dėl to, kad išsiaiškintų padarytus nuostolius bei gaisro įtaką įmonės pelningumui. Nors abejonių kirminas sukirbėjo, tačiau logiška: pirkėjas turėtų pakoreguoti siūlomą kainą pagal patirtus nuostolius ir įmonės tolesnės veiklos perspektyvas.

Tačiau štai kitas, jau pačių lenkų pranešimas sukėlė dar didesnių abejonių. Kaip rašo didžiausias Lenkijos ekonomikos dienraštis „Gazeta Pravna“, antradienį įvyksiančiame „PKN Orlen“ priežiūros tarybos posėdyje gali pasikeisti koncerno valdyba ir pats jos vadovas Igoris Chalupecas, ne kartą garantavęs sandorio tvirtumą. Koncerne savo valdymą sustiprintų priešlaikiniams parlamento rinkimams aktyviai besiruošianti Teisės ir Teisingumo partija, kuri turi savo poziciją dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo. Vadinasi, rašo lenkų spauda, kartu būtų destabilizuota ir bendrovės veikla. Gyvenimas parodė, kad paprastai keičiasi ir įmonės politika, verslo planai, dažnai atšaukiami ir jau sudaryti sandoriai...

Bet pagrindinis klausimas toks: kas kaltas dėl gaisro „Mažeikių naftoje“?

Ekspertai ir valdžios vyrai prašo neskubėti: gaisro priežastys tiriamos, sukurtos bent kelios komisijos, tyrimo rezultatai bus paskelbti. Ekstremalių situacijų komisija, vadovaujama vidaus reikalų ministro R. Šukio, priėmė saliamonišką sprendimą: nors avarija yra ekstremalus įvykis, bet skelbti ekstremalią situaciją nėra reikalo. Tokiu būdu įmonė negaus lėšų atstatymui iš valstybės rezervo. O Vyriausybė pirmadienį sudaro dar vieną tarpžinybinę komisiją, kuriai vadovaus tas pats ministras ir kuri atsakymą paskelbs tik... gruodžio 1 dieną...

 Išties lietuviški tempai...

Tačiau kai kurie politikai dar netvirtais balsais kalba, kad gaisras Mažeikiuose – ne atsitiktinumas ir kilęs ne dėl techninių klaidų ar kažkieno netyčinio aplaidumo. Eksministro (tai yra žinančio, ką kalba) darbiečio K. Daukšio nuomone, šiuo tyrimu turi užsiimti ir specialiosios tarnybos. Kol kas vyriausybinėje tarpžinybinėje komisijoje jų atstovų nėra.

Darbiečio nuogąstavimus papildė konservatorių lyderis A. Kubilius, pirmadienį priminęs Rusijos politikų užuominas, kad „Mažeikių naftos“ savininkai, atsisakę rusiškos naftos tiekimo, „gali paprasčiausiai sudegti“. Perkeltine prasme „sudegti“ – nebūtinai „suliepsnoti“, tačiau diplomatinė kalba kaip tik ir pasižymi dviprasmiškumu, kurį gali aiškinti įvairiai. Kas gali paneigti, kad Maskva kalbėjo ne apie tiesioginės diversijos galimybę?

Prielaidos tam, anot A. Kubiliaus, yra svarios: iš pradžių Rusijos politikai neigė, kad naftos tiekimas Mažeikių įmonei nutrūko dėl politinių priežasčių, dabar Vilniuje viešėjusių ir mūsų valdininkų džiugiai sutiktų Rusijos parlamentarų delegacijos vadovo K. Kosačiovo lūpomis prakalbo tiesa. O ji, atrodo, tokia, kaip ir manėme: Lietuva padarė klaidingą sprendimą, parduodama įmonę ne rusams, o lenkams. „Nafta Rusijoje visada yra politika“, - sudėjo taškus Dūmos komiteto pirmininkas.

Mūsų aptariamas nuojautas sustiprina ir netolima karti praeitis. Naftos tiekimas iš Rusijos nutrūko tuojau po to, kai „PKN Orlen“ pasirašė kontraktą dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo. Maža to: neva prakiurusį naftotiekį „Družba“ suremontuoti buvo žadama per pusmetį, o paskui Maskva paskelbė, kad Lietuva naftos gali apskritai nebegauti, jei neatsisakys kontrakto su lenkais. Žaliava į „Mažeikių naftą“ pradėta gabenti per Būtingės terminalą, bet tai atsieina brangiau, o kartu pabrangsta ir kuras.

Iš tiesų tokiais pavojingais dalykais spekuliuoti nesinori. Kaip ir veltis į prielaidas, dėl kurių Rusijoje žurnalistai ypač kenčia. Galima samprotauti, kad avarija „Mažeikių naftoje“ suinteresuoti ir lenkai: tokių būdu paprastai numušama objekto įsigijimo kaina.

Galų gale neramių nuojautų apimtas, gali svarstyti taip: Lietuva neturi gerų draugų kaimynystėje. Nė su viena kaimynine šalimi Vilnius nepalaiko nuoširdžių draugiškų santykių, kuriuos dėl akių taip entuziastingai deklaruoja valdžia ir diplomatai.

Vadinasi? Et, nedarykime pesimistinių išvadų. Manykime, kad visos tokios nuojautos autorių aplankė praėjusį penktadienį – 13-ą mėnesio dieną, kai sudėjus datos skaitmenis taip pat gauname 13, kai buvo paskutinė pilnatis...

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras