Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Baltijos apokalipsė (9)

Vytautas V.Landsbergis
2006 10 11

Yra toks linksmas pasakymas, kad pesimistas – tai gerai informuotas optimistas. Žinojimas išlaisvina.

Tačiau kartais yra dvejojama, ar verta visuomenę informuoti apie gresiančias stichines, apokaliptines nelaimes. Vieni sako, kam ta panika, galbūt tai ir neįvyks… Antai, kiek buvo visokių gąsdinimų, kad 2000 metai – tai pasaulio pabaiga, o nieko neįvyko. Kiti teigia, kad esama akivaizdžių, fizikos dėsniams paklūstančių gamtos procesų, kurie gali būti apskaičiuojami ir netgi numatomas įvykių laikas. Tada informuoti žmonės turi laiko tam pasiruošti, numatyti gelbėjimosi būdus arba bent likusį gyvenimą praleisti tikslingai, džiaugdamiesi kiekviena diena, neeikvodami laiko tuštiems užsiėmimams.

Prieš keturias vasaras pirmą kartą mums žinomoje istorijoje Šiaurės ašigalis visiškai ištirpo. Ir privatūs, ir kariniai laivai faktiškai plaukiojo tiesiai virš Šiaurės ašigalio, nes ten buvo vien vanduo. Šiame regione niekada anksčiau nebuvo mažiau kaip dešimt pėdų kieto ledo.

Prieš keletą metų žaliųjų organizacija „Green Peace" paskelbė, kad Šiaurės ašigalyje plaukiojantis ledas nuo žiemos iki vasaros sumažėjo maždaug per 480 km (tris šimtus mylių), bet niekas į tai neįsiklausė.

2004 metų vasario 9 dienos žurnale „Fortune" Pentagonas pateikia Šiaurės ašigalio 1970 metų ir 2003-iųjų palydovines fotografijas, kurios parodo, kad per 33 metus Šiaurės ašigalis aptirpo 40%. O dabar jis tirpsta vis greičiau ir greičiau.

Pietų ašigalyje irgi ne geresnė padėtis - prieš keletą metų atskilo Larseno A ledynas, ir tuo nustebino daugelį mokslininkų. Prieš trejus metus Larseno B ledyninis šelfas atskilo ir nuplaukė į vandenyną. Tie patys mokslininkai sakė, kad jis tirps šešis mėnesius, nes jo gabaritai milžiniški, bet jie vėl suklydo. Jis ištirpo viso labo tik per 35 dienas, ir, kas daug svarbiau, dėl to pasaulinio vandenyno lygis pakilo beveik per du su puse centimetro (per colį).

Dabar, kai Larseno B ledyno jau nebėra, kitas milžiniškas šelfinis ledynas Rossa liko neapsaugotas. Ledynui Rossa išplaukti į okeaną neleido tik Larseno B ledynas. Ledyne Rossa jau formuojasi plyšys.

Jei ledynas Rossa pateks į vandenyną, tai apskaičiuota, kad pasaulinio vandenyno lygmuo pakils 5-6 metrus (16-20 pėdų). O tai pakeis pasaulį, nes beveik visi pajūrio miestai pasaulyje ir daugelis salų,  taip pat Olandijos teritorija, atsidurs po vandeniu.

Kitas panašaus pobūdžio reiškinys – Golfo srovės stojimas. Pentagonas, tirdamas reiškinius, dabar vykstančius Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, atkreipė dėmesį į praeitį, kad pamatytų, kada anksčiau Golfo srovė sulėtėdavo ar sustodavo, ir kaip tuo metu keitėsi oras planetoje.

Faktiškai toks vandenyno srovių Šiaurės Atlante lėtėjimas ar sustojimas praeityje vykdavo šimtus kartų per šimtus milijonų metų, bet artimiausioje praeityje, per pastaruosius 10 tūkstančių metų, tai įvyko tik du kartus.

Paskutinį kartą tai įvyko mūsų eros 1300 metais, ir tada tai buvo tik sulėtėjimas. Srovė tą kartą taip ir nesustojo. Mokslininkai nežino, kodėl įvyko tas sulėtėjimas, ir dėl jo priežasčių dabar kuria įvairias teorijas.

Sulėtėjimo rezultatas: ryškus globalūs klimato ir orų pasikeitimai, kurie negalėjo sugrįžti į normą po to sekusius 550 metų. Šis mūsų istorijos periodas gavo mažojo ledynmečio pavadinimą dėl jo griaunamųjų pasekmių orams,  taip pat dėl stipraus atšalimo.

Pentagonui tapo aišku, kad mažojo ledynmečio metu Amerikos rytų pakrantėje buvo nepaprastai šalta, tuo pat metu Jungtinių Valstijų centriniai ir vakarų rajonai tapo tokie sausi, kad Viduriniai Vakarai pavirto dulkių audrų regionu, kalnų miškai visiškai išdegė - taip pat kaip jie išdega mūsų dienomis. Visa tai vyko dėl Golfo srovės lėtėjimo, kuris tęsiasi iki šios dienos jau apie dešimtį metų. Įtaka Europai taip pat buvo milžiniška, kadangi orai mažojo ledynmečio metu visiškai pasikeitė ir šiame žemyne.

Įdomią informaciją galima rasti tyrime, skirtame XIV amžiaus indėnams anasaziams. Čiako kanjone, Niu-Meksiko valstijoje, anasazių visiškai nebeliko, o kur jie išvyko, niekas tiksliai nežino. Niu-Meksiko aplinkos tyrimai parodė, kad jų išėjimo iš šio rajono viena iš priežasčių buvo ta, kad XIV šimtmečio pradžioje Čiako kanjone prasidėjo sausra, ir per 47 metus ten nebuvo nė lašo lietaus! 47 metai sausros bet ką privers pakeisti gyvenamąją vietą. Nėra vandens - nėra gyvenimo.

Archeologai, darę šį tyrimą, nežinojo, kodėl prasidėjo sausra, bet jos priežastys tampa aiškios prisiminus, kad prieš prasidedant šiam periodui Golfo srovė sulėtino savo tėkmę. Būtent tai, Pentagono nuomone, dabar gresia Amerikai, Kanadai ir Europai.

Galima manyti, kad dabartinė sausra JAV vakaruose greitai baigsis, bet Golfo srovės buvimo Žemėje istorija verčia manyti, kad ji tęsis dar maždaug keturiasdešimt metų, kol pusiausvyra pradės vėl atsistatyti.

Tačiau Pentagono ataskaitoje sakoma, kad turimi faktai kalba ne apie paprastą sulėtėjimą, o apie visišką būsimą Golfo srovės sustojimą. Paskutinį kartą srovė buvo sustojusi prieš 8200 metų.

Pentagonas, remdamasis savo tyrimais, sako, kad šis scenarijus daug dramatiškesnis. Netrukus po to, kai prieš 8200 metų Golfo srovė sustojo, Šiaurės Europa atsidūrė po 800 metrų (pusės mylios) ledo sluoksniu, o Niujorke ir Anglijoje nusistovėjo oras, panašus į Sibiro.

O toliau sekė tikras ledynų periodas, kuris tęsėsi apie šimtą metų, todėl tampa aišku, kodėl Pentagonui taip neramu. Regis, kad Golfo srovės problema JAV (ir kitų šalių) nacionaliniam saugumui sudaro didesnę grėsmę, nei visas pasaulinis terorizmas, kartu paėmus. Terorizmo išpuoliai yra smulkmė, palyginti su Golfo srovės sustojimu - tai nepalyginami dalykai.

Be stabilių oro sąlygų maistinių žemės ūkio kultūrų auginimas taps beveik neįmanomas ir, kaip tvirtina Pentagonas, artimiausioje ateityje tai gali tapti tokia didele problema, kad visame pasaulyje gali prasidėti karai ne dėl naftos ir elektros energijos, o dėl maisto ir vandens.

Tokio įvykių vystymosi atveju iškyla būtinybė evakuoti ištisas valstybes, tokias kaip Suomija, Švedija ir Danija, kurios atsidurs po ledo sluoksniu,  taip pat kitas valstybes dėl kitų priežasčių. Ši milžiniška imigracija sukurs didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui - tvirtinama Pentagono ataskaitoje.

2004 metų birželį SNO įvyko svarbus susitikimas, skirtas globalaus atšilimo ir Golfo srovės problemai. Šiame susitikime, pasibaigusiame birželio 29 dieną, dalyvavo 154 šalys, ir jos sugebėjo rasti vienintelę priemonę - kaip galima greičiau atsisakyti naftos ir benzino naudojimo.

Esama nuomonių, kad tolesnis anglies dvideginio išmetimo mažinimas, ko gero, leis sulėtinti problemos vystymąsi. Tai svarbu, kadangi kiekviename vandenyne yra srovių, panašių į Šiaurės Atlanto, ir jei jos visos sulėtės ar sustos, Žemėje beveik neišvengiamai prasidės tikras ledynų periodas. Istorija rodo, kad tokiu atveju sekantis šilumos periodas mūsų civilizacijai prasidės po 90 tūkstančių metų.

Bet iš tikrųjų pakeisti ar pagreitinti srovių tekėjimą visame Atlanto vandenyne ir jį gražinti į „normą" žmonija nepajėgi su visomis savo technologijomis. Daugumos pasaulio mokslininkų vertinimu, pernelyg vėlu keisti eigą to, kas turi įvykti. Vienintelis dalykas, ką pasaulis dar gali padaryti, tai pasiruošti sukrėtimams.

Visame šiame grėsmių kontekste užmirštamas dar vienas, tarsi “mažiausias” ekologinės katastrofos pavojus – Antrojo pasaulinio karo laikų cheminis ginklas Baltijos jūros dugne. Anglų spauda aprašo šią situaciją kaip pavojingiausią šiuo metu – ir ne tik Baltijos jūros valstybėms! Situacija maždaug tokia: po Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai pasidalijo šimtus tūkstančių tonų cheminio ginklo, kuris buvo pagamintas Vokietijos karinėse gamyklose, ir sutarė tai sunaikinti. Anglai su amerikiečiais savąją pusę sudėjo į dvi baržas ir nuskandino jas ties Bornholmo sala. Rusai pasielgė kitaip – jie plaukė nuo Šventosios iki Gotlando salos ir mėtė iš laivo po vieną konteinerį. Neaišku, kuris būdas geresnis, bet laikas parodė, kad abu buvo visiškai idiotiški.

Taigi - Baltijos jūroje, šalia Šventosios, Antrojo pasaulinio karo ginklų kapavietėje, palaidota apie 2000 kg cheminio ginklo atsargų. Neseniai pastebėta  padidėjusi nuodingų medžiagų koncentracija. Iš viso Baltijos jūroje palaidota apie 300 000 kg Antrojo  pasaulinio karo sprogmenų, iš jų cheminio ginklo - apie 50 000 kg!  

Prieš porą metų Danijos žvejai giluminiais tinklais ištraukė plastilino pavidalo masę, kurią tučtuojau sumetė atgal. Keli ištraukusieji netrukus mirė. Tada skubiai pradėta šį reiškinį tyrinėti ir surasta priežastis – pasirodo, buvo ištrauktos zarino dujos, pavirtusios plastilinu. Tada ir paaiškėjo, kad konteineriai, kuriuose buvo “saugiai” palaidotas cheminis ginklas, jau prarūdijo, ir tik laiko klausimas – kada tai pradės judėti, kada tai bus išmesta į krantą ir ims keliauti su gruntiniais vandenimis. Danai išleido žemėlapius žvejams, kad šie bent nebežvejotų tose konteinerių palaidojimo vietose. Buvo svarstyta - gal betoniniu sarkofagu apdengti Bornholmo apylinkėse nuskandintąsias baržas, bet vėlgi konstatuota, kad jau per vėlu. Viskas taip sutręšę, kad nuo mažiausio pajudinimo cheminiai nuodai gali išsilieti anksčiau.

Prognozės nykokos – anot ekspertų, turime maždaug dešimt metų sprendimams ieškoti. Paskui Baltijos jūra ir aštuoniasdešimt kilometrų aplink ją – negyvoji zona. Bet ir tai dar ne viskas! Anglų mokslininkų teigimu, dujų tuose konteineriuose esama dvejopų – vienos pavirtusios plastilinu, o kitos – ne. Taigi tos antrosios keliaus ne vandeniu, o oru, kur vėjelis papūs…  

Suomiai, tiesa, išrado kažkokią bakteriją, gebančią naikinti cheminį ginklą Baltijos jūros dugne, tačiau nuodų sunaikinimo ciklas truks apie 100 metų, o neigiami procesai vystosi gerokai greičiau.

Norom nenorom pradedama mąstyti ne tik apie fizines, bet ir apie metafizines reiškinių sprendimo galimybes. Reikia Mozės, kuris praskirtų jūrą. Reikia tokios sąmoningų žmonių minties koncentracijos, kuri leistų atrasti apsisaugojimo būdų. Juk teigiama, kad Egipto piramidės buvo statytos psichine galia pakeliant milžiniškus akmenų luitus…

Viena aišku – tokiame apokaliptiniame kontekste daugelis dalykų, vykstančių Lietuvoje ir kitose aplinkinėse valstybėse, atrodo kaip kvailos, vaikiškos intrigos,  nesąmoningi žaidimai su atomine bomba, nesuprantant, kad sprogmenų laikrodis jau tiksi.   

(Rašant šį komentarą pasinaudota Drunvalo Melchisedeko  mintimis iš  straipsnio “SAUSRA AR APLEDĖJIMAS? GLOBALUS ATŠILIMAS ĮRODYTAS”, bei rašiniais iš New York Times, June 20, 2003)

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras