Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Protestai ir streikai Europoje – nusivylimo pasekmė

Aušra Radzevičiūtė
2009 02 11

Turbūt niekas jau nebesistebi, kai Graikijos ar Prancūzijos miestų gatvėse dega automobiliai ir dūžta parduotuvių vitrinų stiklai – protestuojantys ir streikuojantys pietiečiai tapo įprastu reiškiniu. Tačiau kai mūšio lauku pavirsta kantrių ir tyleniais vadinamų islandų sostinė, tai verčia susimąstyti.

Pirmieji masiniai protestai Graikijoje, nuspalvinti ekonominės krizės spalvomis, prasidėjo praėjusių metų pabaigoje. Pretekstu tapo mįslinga istorija, kai nuo policininko kulkos žuvo paauglys, vėliau prie protestuojančiųjų prisidėjo profsąjungos, atmosfera kaito ir įsiplieskė riaušės. Antrąją graikiškų protestų bangą pradėjo ūkininkai, nepatenkinti subsidijų išmokėjimo tvarka ir pensijų reforma – valstybės vykdomą politiką buvo pabandyta paveikti blokuojant pagrindinius kelius. Dar vėliau apie 800 Graikijos valstybės tarnautojų, nustekentų nuolat didėjančios infliacijos ir nerimaujančių dėl tų pačių pensijų, pabandė prasiveržti į Ekonomikos ir finansų ministeriją ir susitikti su ministru, tačiau tuoj pat paragavo ašarinių dujų ir buvo aptalžyti guminėmis lazdomis.

Sausio pabaigoje Prancūzijoje nuvilnijo masinių streikų banga, kuriuos, remiantis laikraščio „Parisien“ atlikta apklausa, palaikė per 70 proc. prancūzų. „Pykčio diena“ pramintame streike dalyvavo transporto darbuotojai, mokymo ir sveikatos įstaigos, pramonės įmonės ir net šalies bankai. Aštriausios kritikos sulaukė prezidento Nikolas Sarkozy vykdoma ekonominė politika ir antikrizinės priemonės, kurios, profsąjungų teigimu, galutinai nustekens dirbančiuosius. Prancūzų streiką spauda jau pavadino pačiu didžiausiu per pastaruosius 20 metų.

Už savo teises ėmėsi kovoti ir Vokietijos profsąjungos: pirmiausia užsikimšo ausis kištukais ir švilpavo streikuojantys oro bendrovės „Lufthansa“ darbuotojai, vėliau prie jų prisidėjo ir geležinkelių bendrovė „Deutsche Bahn“, kurios darbuotojai taip pat reikalavo padidinti atlyginimus 10 proc. ir pagerinti darbo sąlygas.

Streikuoti moka ir disciplinuota Vokietija, ir maištingoji Prancūzija, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabar tikrai ne pats geriausias laikas šokdinti darbdavius ir reikalauti padidinti atlyginimus – pasaulinės finansų krizės paliestos įmonės ir atskiri sektoriai ne juokais skaičiuoja nuostolius, todėl vietoj pagerintų darbo sąlygų galima sulaukti ir pranešimo apie atleidimą.

Kanados laikraštis „The Globe and Mail“ atkreipia dėmesį, kad Didžiojoje Britanijoje streikų ir protestų akcijų metu gerokai pakvipo ksenofobija – britų atominių ir akmens anglimis kūrenamų elektrinių darbuotojai surengė akciją prieš užsieniečių įdarbinimą naujosios naftos perdirbimo gamyklos statybose. Protestuotojai išėjo į gatves nešini šūkiu „Britų darbo vietos – britų darbininkams“, ir tai tapo akivaizdžiu smūgiu premjerui Gordonui Brownui, kuris dar 2007 m. pareiškė, kad britų darbininkus tiesiog būtina priversti labiau konkuruoti darbo rinkoje globalios ekonomikos sąlygomis…

Islandijoje iš pradžių kronos kursas euro atžvilgiu atpigo beveik 60 proc., paskui žlugo trys stambiausi bankai, ir dešimtys tūkstančių islandų išėjo į gatves, reikalaudami vyriausybės atsistatydinimo.

Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times“ rašė: „Islandijoje nėra nei armijos, nei laivyno, nei aviacijos. Bet ten yra riaušių policija. Įniršusi minia parlamento pastatą apmėtė dažais ir jogurtu, rėkė, barškino puodais ir keptuvėmis, mėtė fejerverkus ir signalines raketas į langus ir uždegė laužą priešais centrinį įėjimą. (…) Kitą dieną jie vėl susirinko. Jie mėtė kiaušinius į premjero Geiro Haarde automobilį ir daužė skardinėmis į automobilio stogą.“

„The Times“ teigimu, taikios salos virtimas kunkuliuojančio pykčio šalimi – tai šis tas daugiau nei vietinė anomalija. Įvykius Islandijoje galima pavadinti new age ofrebellion (naujojo pasipriešinimo) pradžia, nes nei ši valstybė, nei Latvija, Bulgarija ar Lietuva niekada neturėjo „protesto kultūros“.

Bene emocingiausiai įvykius Islandijoje nušvietė arabų televizija „Al Jazzera“: „Ši šalis tradiciškai įsivaizduojama tokia: rūstus ledais padengtų fiordų grožis, ugnikalnių viršūnės, užklotos sniegu. Daugelis islandų kartų gyveno šioje šalyje ir maitinosi žemės bei jūros teikiamomis gėrybėmis. Jų ekonomika rėmėsi žemės ūkiu ir žvejyba. Bet pastaraisiais metais prabudo vikingų dvasia, ir Islandija nusprendė užkariauti pasaulį. Finansų pasaulį. Tų užkariavimų vaisiai pavertė Islandiją viena pačių turtingiausių pasaulio valstybių.“ Ir čia pat cituoja dailininką Sverrirą Olafsoną, kuris šiandien yra priverstas gyventi automobilyje ir palaidojo kelis iš nevilties nusižudžiusius draugus: „Vieną dieną tu turi viską, bet ateina rytdiena ir viskas dingsta. Ir tu tiesiog nežinai, ar išvis turi ateitį. Štai ir viskas, kas man liko po 60 metų sunkaus darbo. Viskas baigta. Kiekvieną dieną galvoju, ką man daryti – bandyti vėl atsistoti ant kojų ir gyventi toliau ar eiti ir nusiskandinti vandenyne? Aš tiesiog negaliu suprasti, ką toliau daryti.“

Ir šiam dailininkui bei kitiems islandams netiesiogiai atsako šalies premjeras Geiras Haarde: „Aš asmeniškai dabar mėginu ištraukti šią šalį iš krizės ir nesiruošiu bėgti. Suprantu žmonių jausmus ir jų protestus, tai – gyva demokratija. (…) Mes tirsime, nustatysime, kas įvyko, kas dėl to kaltas, ir aš esu įsitikinęs, kad niekas neišvengs atsakomybės. Niekas nenumatė globalios ekonominės krizės – nei JAV, nei Didžioji Britanija, nei kitos šalys. Jai niekas nepasiruošė. Ir tikrai ne mūsų vyriausybė dėl to kalta.“

Stebimės, kad tylūs ir kantrūs islandai pasidavė riaušių nuotaikai ir reikalaudami vyriausybės atsistatydinimo buvo pasirengę sudeginti Reikjaviką?

Britų „The Times“ rašo: „Ypatinga situacija dėl likvidumo visame pasaulyje prie kracho ribos pastūmėjo taip greitai, kad nebebuvo net laiko pareikalauti valdžios atsakomybės. Visoje Europoje naujieji lyderiai skelbiasi ekonomikos gelbėtojais, nacionalizuoja nuosavybę ir teikia paskolas bei garantijas žlungantiems bankams ir kompanijoms. Bet tokių veiksmų kaina labai didelė: ženkliai auga nedarbas, dėl išlaidų visuomenės reikmėms mažinimo kenčia ligoninės, mokyklos, universitetai. Rekordinį lygį pasiekė bankrutavusių žmonių skaičius.“

O ypač skaudžiai visa ši „naujoji situacija“ palietė arba palies jaunimą, kuris, kaip rodo įvairių valstybių pavyzdžiai, visuomet atsiduria protestų priekyje. Kodėl? Atsako to paties laikraščio citata: „Egzistuoja bendras šokas, kad geri laikai jau baigėsi. Kaip apie nesenas riaušes Atėnuose sakė graikų profesorius Fotini Tsalikoglou, suspausta nusivylimo spyruoklė gali tapti visuomeninio sprogimo priežastimi, nes daugeliui jaunų žmonių yra nepakeliama mintis, kad jie nebeturi ateities.“

Sociologai tikina, kad nauja masinių protestų banga Europoje, Amerikoje ir Azijoje nusiris šių metų kovo–gegužės mėnesiais. Ar tai padės spręsti aktualias problemas, ar vyriausybių nuvertimas išgelbės ekonomiką? Ilgalaikėje perspektyvoje – ne. Dažniausiai naujosios vyriausybės, valdžios vairą į savo rankas perėmę politikai visą kaltę verčia savo pirmtakams. Ir istorija tęsiasi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (5)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (60)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras