Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  PRGS Europoje vieta B. Obamos užsienio politikoje

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2009 02 20

Baracko Obamos išrinkimą naujuoju JAV prezidentu galima laikyti ryškių pokyčių šios valstybės užsienio politikoje pradžia. Šiuo atveju kalbama ne vien apie analitikų įvairiai vertinamas (pasaulinės ekonominės krizės kontekste) laukiamas permainas JAV tarptautinėje ekonominėje politikoje. Pokyčiai neabejotinai palies ir kitas šalies užsienio politikos sritis, tarp jų – ir dvišalį bei daugiašalį karinį ir politinį bendradarbiavimą bei kt.

2008 m. liepą tuomet dar tik kandidatas į JAV prezidento postą B. Obama savo kalboje skambiu pavadinimu „Nauja strategija naujam pasauliui“ išdėstė svarbiausius savo užsienio politikos siekius. Pasak jo, JAV turėtų kuo greičiau baigti karą Irake, siekti šalies energetikos nepriklausomumo, pagerinti ryšius su sąjungininkais ir t. t.

Toji bazinė šiuo metu jau pradedamos įgyvendinti B. Obamos JAV užsienio politikos vizija verčia manyti, kad naujasis prezidentas bus linkęs laikytis nuosaikesnės politikos nei jo pirmtakas George‘as W. Bushas. Pirmiausia, orientuodamasis į JAV ekonominės galios atkūrimą ir, jei pavyks, – jos didinimą, įvairiems kariniams projektams turėtų skirti vis mažiau dėmesio. Ši prielaida taikytina ir kalbant apie G. W. Busho administracijos pradėtą JAV priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) plėtros procesą Centrinėje Europoje.

Nors pastaraisiais mėnesiais susidomėjimas (pirmiausia – Rusijos) naujojo JAV prezidento planais dėl PRGS skydo Europoje didėja, B. Obama savo ketinimų šioje srityje nėra linkęs atskleisti. Naujasis šalies vadovas tėra pareiškęs, kad „priešraketinės gynybos sistema turi būti veiksminga ir rentabili, neatitraukti išteklių iš kitų prioritetinių nacionalinio saugumo programų“. Tokia santūri B. Obamos retorika, Carnegie fondo už tarptautinę taiką Rusijos ir Eurazijos programos direktoriaus ir buvusio JAV ambasadoriaus Maskvoje Jameso F. Collinso teigimu, rodo, kad PRGS plėtros projektai šiuo metu nustumiami „į antrąjį planą“.

Ši prielaida gali būti grindžiama keletu argumentų. Pirmiausia, įvertinus Rusijos aktyviai demonstruojamą priešiškumą PRGS priemonių jos pašonėje kūrimui, abiem valstybėms gresia pavojus įsivelti į nepabaigiamą ginčą, galintį turėti neigiamos įtakos tiek jų dvišaliams, tiek daugiašaliams santykiams. Šį argumentą galima laikyti viena iš politinių priežasčių, dėl kurių pragmatizmu pasižyminčioje B. Obamos užsienio politikos perspektyvoje į PRGS skydo Europoje kūrimą linkstama žvelgti atsargiau, nei žvelgė ankstesnis šalies vadovas.

Kita vertus, kalbant apie šį projektą būtina pabrėžti ir nemenkus jo ekonominius kaštus. Planuojama, kad vien sistemos elementų diegimas Europoje JAV per artimiausius kelerius metus gali kainuoti ne mažiau kaip 1,6 mlrd. dolerių. Priėmus sprendimą didinti PRGS europinės dalies efektyvumą, t. y. sistemos elementus dislokuoti ne vien Lenkijoje ir Čekijoje, kaštai gali dar išaugti.

Tokioms investicijoms JAV ekonominė padėtis dėl valstybės pradedamos įgyvendinti antikrizinės politikos šiuo metu nėra palanki. Vasario 14 d. JAV Senatas patvirtino beveik 800 mlrd. dolerių šalies ekonomikos gaivinimo programą, pirmiausia orientuotą į šalies gyventojams tenkančios mokesčių naštos mažinimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Todėl nemenkų lėšų skyrimas Europos PRGS skydui, kurį B. Obamos politinėje vizijoje linkstama nustumti į antraeilę poziciją, vargu ar būtų pagrįstas. Taigi – ir mažai tikėtinas artimiausioje ateityje.

Galiausiai sprendimui dėl PRGS Europoje jau artimoje ateityje turėtų daryti didelę įtaką ir tai, kaip JAV seksis spręsti Irano tolimojo nuotolio balistinių raketų programos klausimą. G. W. Busho valdymo metais jis tapo svarbiausiu akstinu stiprinti Jungtinių Amerikos Valstijų priešraketinę gynybą. JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso teigimu, pavykus įtikinti šią valstybę atsisakyti branduolinių ambicijų ir nebekurti tarpžemyninių balistinių raketų, priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimas Europoje iš esmės taptų nebereikalingas.

Ši perspektyva kuria dar vieną Rusijos ir JAV „flirto“ galimybę. Kaip sakė aukštas prezidento B. Obamos administracijos pareigūnas, nepanoręs skelbti savo pavardės, JAV sutiktų peržiūrėti PRGS „plėtros eigą“ Europoje, jeigu Rusija padėtų įtikinti Iraną atsisakyti siekio pasigaminti branduolinę bombą. Kitaip sakant, neatmestina galimybė, kad B. Obama šiuo metu praktiškai nenaudojama priešraketinės gynybos elementų diegimo Europoje „korta“ ateityje gali pasinaudoti  kaip koziriu platesnėse saugumo derybose su Rusija.

Taigi, priešingai nei G. W. Bushas, B. Obama į PRGS Europoje plėtrą nėra linkęs žvelgti kaip į strategiškai būtiną JAV gynybos sistemos komponentą. Veikiau ją laiko šiuo metu valstybei ekonomiškai nepriimtinu ir politiškai ribotai naudingu instrumentu, kurį tikslinga pasilikti koziriu, galinčiu praversti ateityje įgyvendinant JAV strateginę politiką.

Šie argumentai leidžia teigti, kad, nepaisant vis pasigirstančios skambios retorikos, pirmoje šių metų pusėje praktinių postūmių PRGS elementų Europoje klausimu tikėtis nevertėtų. Vėlesnėje perspektyvoje šių priemonių kūrimo senajame žemyne terminai ir apimtis neabejotinai priklausys nuo postūmių JAV dialoge su Rusija, JAV gebėjimo manipuliuoti dar pernai pasirašytomis sutartimis su Lenkija ir Čekija dėl PRGS plėtros, turinčiomis įsigalioti šią vasarą, ir pokyčių tarptautinėje saugumo sistemoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras