Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Rusijos ir Baltarusijos karinis dialogas: praktika ir perspektyvos

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2009 03 20

Nors Rusijos ir Baltarusijos politiniame ir ekonominiame (pirmiausia – energetiniame) dialoge vis pasitaiko „nuopuolių“ ir „pakilimų“, galima išskirti sritį, kurioje dvišaliai santykiai plėtojasi palyginti stabiliai. Tai – dvišalis karinis bendradarbiavimas.

Maždaug nuo 2003 m. vidurio–2004 m. pradžios pradėtas aktyvus bendrų karinių pajėgų, pavadintų Rusijos ir Baltarusijos regionine karine grupuote (RKG), kūrimo procesas tebevyksta iki šiol: tobulinama RKG priklausančių sausumos dalinių sąveika, plėtojama grupuotės užnugario aprūpinimo sistema, įgyvendinamos ginkluotės unifikavimo ir modernizavimo programos, rengiami bendri kariniai mokymai (jų mastas, beje, yra linkęs didėti). Taip pat kuriama bendra Rusijos ir Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos sistema didinant jos efektyvaus veikimo atstumą Vakarų kryptimi, įgyvendinama suderinta reforma karo aviacijos srityje ir kita.

Vienu iš vėliausių pavyzdžių, patvirtinančių abipuses pastangas plėtoti dvišalį karinį dialogą, galima laikyti šių metų vasario 3 d. pasirašytą susitarimą dėl bendros Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos. Remiantis juo, planuojama kurti bendrą regioninę priešlėktuvinės gynybos sistemą (PLGS). Būtina paminėti ir vasario 10 d. prasidėjusius RKG štabų mokymus. Šie mokymai, kurių antrasis etapas turėtų baigtis kovo 20 d., - vienas iš paskutiniųjų pasiruošimo etapų prieš šių metų rudenį turinčias prasidėti dvišales Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas simboliniu pavadinimu „Vakarai-2009“ („Zapad-2009“). Pagrindinis minimų mokymų tikslas – „plėtoti įvairių karinių padalinių sąveikos efektyvumą, būtiną tiek Rusijos, tiek Baltarusijos karinam saugumui užtikrinti“.

Taigi dvišalio Rusijos ir Baltarusijos karinio dialogo plėtros tempas yra palyginti intensyvus. Siekiant įvertinti tokio karinių santykių būvio priežastis ir nubrėžti tikėtinas tolesnes Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso kūrimo gaires, būtina įvardinti šiame kontekste svarbius tiek Rusijos, tiek Baltarusijos strateginius tikslus bei galimus jų kaitos kontūrus.

Baltarusija – svarbi Rusijos atrama?

Žvelgiant iš Rusijos pozicijų, karinis bendradarbiavimas su Baltarusija pirmiausia svarbus kaip atsvara, būtina siekiant kompensuoti NATO plėtros keliamą pavojų Rusijos saugumui. Kaip žinia, trims Baltijos valstybėms 2004 m. tapus Aljanso narėmis, Kaliningrado sritis nuo Rusijos atskirta „nedraugiško bloko“ valstybių žiedu. Ilgalaikėje perspektyvoje tikėtina Ukrainos ir Gruzijos integracija į NATO lemtų Aljanso priartėjimą ir prie pietvakarinių Rusijos sienų. Šiai organizacijai toliau „grėsmingai artėjant" prie šios didžiosios valstybės įvairias frontais, Baltarusijos, teritoriniu požiūriu skiriančios Rusiją nuo NATO, korta išlieka vienu iš nedaugelio kozirių, galinčių riboti „Vakarų agresoriaus keliamą karinę grėsmę“ Rusijai.

Kita vertus, Baltarusija yra bene vienintelis Rusijos karinės galios sklaidos Vidurio ir Rytų Europoje forpostas. Ukrainos valdančiajam elitui pabrėžiant ketinimą ir toliau aktyviai siekti euroatlantinės integracijos, Baltarusijos išlaikymas Rusijos įtakoje tampa svarbus siekiant pašalinti vieningos „antirusiškai“ nusiteikusios Rytų Europos erdvės formavimo galimybę.

Galiausiai Rusijai, šiuo metu vykdančiai agresyvią strateginę politiką, karinio bendradarbiavimo su Baltarusija klausimas tampa dar vienu argumentu derybose su Vakarų bloko valstybėmis. Manipuliuodama įvairiais dvišalio karinio dialogo su Baltarusija klausimais, Rusija gali tikėtis jai itin palankių sprendimų dėl JAV kuriamos priešraketinės gynybos sistemos komponentų diegimo Europoje bei kitais į tarptautinę darbotvarkę patenkančiais aktualiais klausimais.

Taigi Rusijai dvišalis dialogas su Baltarusija išlieka ilgalaikiu, be to – ribotai lanksčiu tikslu. Tai savo ruožtu leidžia daryti prielaidą, kad Maskva ir toliau bus linkusi palaikyti daugiau ar mažiau intensyvų karinį bendradarbiavimą su Minsku nepaisydama nemenkų (pirmiausia – ekonominių) kaštų, kuriuos ji patiria siekdama išlaikyti Baltarusiją kaip karinę partnerę.

Dvišalio karinio dialogo reikšmė Baltarusijai

Dvišalio karinio bendradarbiavimo bene svarbiausia reikšmė Baltarusijai –papildomos saugumo garantijos. Valdančiajam A. Lukašenkos režimui į NATO plėtrą ir toliau žvelgiant kaip į potencialią grėsmę, tiesiogiai priartėjusią prie vakarinių Baltarusijos sienų, intensyvus karinis bendradarbiavimas su „didžiąja kaimyne“ pirmiausia vertintinas kaip galimą „Vakarų agresiją“ Baltarusijos atžvilgiu turinti atsverti priemonė.

Kita vertus, dėl glaudžios sąveikos su Rusija Baltarusija įgyja galimybę (pusvelčiui, o tam tikrais atvejais – ir už dyka) modernizuoti savo karines pajėgas. Kitaip sakant, karinis bendradarbiavimas su Rusija jai naudingas ir kaip atveriantis galimybę didinti savo santykinę karinę galią dėl Rusijos nebrangiai jai tiekiamų ginklų.

Galiausiai negalima pamiršti ir dėl šio dvipusio dialogo atsirandančios ekonominės naudos Baltarusijai. Be bendradarbiavimo karo pramonės, inžinerijos ir kitose srityse, kuriose pridėtinė vertė kuriama tiesiogiai gaminant ir parduodant karinę produkciją, būtina pabrėžti ir netiesioginę ekonominę naudą, gaunamą derantis įvairiais dvišalių santykių klausimais (pavyzdžiui, vasario 3 d. vykusiame Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdyje svarstyti ne tik kariniai, bet ir ekonominiai klausimai: aptarta muitų kontrolės panaikinimo šalių pasienyje, Rusijos kreditų Baltarusijai ir kt.).

Tinkamai parinkdama politinius argumentus, Baltarusija gali tikėtis ir toliau gauti nemenką ekonominę naudą iš karinio bendradarbiavimo su Rusija. Tokia prielaida tikėtina įvertinus šių metų vasario pradžioje įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusius pranešimus apie Rusijos ketinimą toliau įvairiapusiškai stiprinti sąjungą su Baltarusija.

Taigi Baltarusijai karinis bendradarbiavimas su Rusija pirmiausia naudingas kaip nemažos karinės ir ekonominės paramos šaltinis. Potencialaus kito partnerio, „galinčio artimiausiu metu Baltarusijai duoti daugiau, nei šiuo metu duoda Rusija“, nematyti, todėl tikėtina, kad valdantysis A. Lukašenkos režimas ir toliau sieks plėtoti karinį dialogą su šia valstybe.

Karinio bendradarbiavimo perspektyvos

Įvertinus dvišalio karinio bendradarbiavimo reikšmę tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, galima daryti išvadą, kad jokios ryškios takoskyros nėra. Abiejų valstybių strateginiai interesai karinio bendradarbiavimo srityje yra panašūs, atsirandantys „nenaudingi kaštai“ kompensuojami gaunama ekonomine, karine ar net politine nauda.

Nepaisant reguliariai atsinaujinančių Maskvos ir Minsko ginčų įvairiais ekonominiais ir politiniais klausimais, Rusija išlieka svarbus Baltarusijos karinis partneris, ir atvirkščiai. Tai savo ruožtu skatina manyti, kad dvišalis karinis Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas ir toliau bus plėtojamas.

Žinoma, planuojamų atlikti darbų yra daug, be to, jie tęstiniai – kurti bendrą Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sienos apsaugos sistemą ketinama baigti iki 2011 m., abiejų valstybių karinių dalinių integracijos į RKG procesas turėtų užtrukti dar ilgiau. Todėl svarbiausia – koks bus tolesnio dvišalio dialogo intensyvumas ir produktyvumas. Tiksliai atsakyti į šį klausimą bent jau dabar, kol nėra aiškūs kintančių Rusijos ir JAV santykių bei dėl jų galinčių susidaryti pokyčių tarptautinėje sistemoje kontūrai, vargu ar įmanoma.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras