Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baškirija: separatizmo kibirkštys (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 04 02

Rusijos regionai pradeda bruzdėti. Jie nepatenkinti federaline valdžia, kuri vos ne visą krizės naštą perkelia ant jų pečių. Nors didelę dalį regionų gaunamų pajamų tenka atiduoti federacijos vyriausybės žinion, o rinkimų sistema taip sutvarkyta, kad svarbiausi regionų asmenys yra skiriami iš „stipraus centro“.

Baškirijos Respublika – akivaizdus naujas separatizmo pavyzdys.

Baškirijos Respublika, kaip rašo Wikipedia, yra viena turtingiausių naudingųjų iškasenų visoje Rusijos Federacijoje. Čia yra apie 3 tūkstančius mineralų telkinių. Kadaise Baškirija buvo viena svarbiausių naftos gavybos regionų Sovietų Sąjungoje. Kitos pagrindinės naudingosios iškasenos – gamtinės dujos, akmens anglys, geležies rūda, manganas, chromas, ne geležies rūdos (švinas, volframas), ne metalų rūdos (fluoritas, lauko špatas, piritas, baritas, silikatai, silicis, asbestas, talkas), yra brangiųjų ir pusiau brangiųjų akmenų (malachito, nefrito, granito) telkiniai.

Baškirija turi pakankamai mineralinių išteklių ir gali apsirūpinti energija, degalais ir žaliava, reikalinga naftos chemijai, žemės ūkiui, metalurgijai, stiklo lydymui ir keramikai. Baškirija yra viena iš pagrindinių mineralinių žaliavų tiekėjų Rusijoje. Ji turi nemažus rusvųjų anglių su dideliu bitumo kiekiu išteklius. Iš rusvųjų anglių išgaunami įvairūs cheminiai produktai, tokie kaip vaškas ir dervos, paviršiaus aktyviosios medžiagos, skystosios trąšos, augalų augimo stimuliatoriai. Čia kasamos mineralinės žaliavos (valgomoji druska, klintys, fosforitai, baritas ir kt.).

Baškirija turtinga medienos. Miškai užima 62 000 km², arba maždaug trečdalį teritorijos (beveik prilygsta Lietuvos plotui). Baškirijoje taip pat gausu mineralinių gydomųjų versmių, geriamojo vandens.

Savo ruožtu prie sausų ir oficialių Wikipedia duomenų pridursiu, kad kadaise man padovanojo dvi mažas statinaites baškirų priekalnių medaus; tokio kvapaus ir gydančio dar nesu ragavęs...

Tačiau pastarojo meto įvykiai Baškirijoje „nesaldūs“. Kovo 28 d. sostinėje Ufoje įvyko sankcionuotas visuomeninio judėjimo „Kuk bure“ („Padangių vilkas“) mitingas, kurio dalyviai pasisakė už nacionalinių respublikų vadovų rinkimus, o ne paskyrimą iš Maskvos. Apie 150 žmonių, kaip praneša http://www.regnum.ru/, rankose laikė šūkius baškirų ir rusų kalbomis: „Prezidento rinkimai – liaudies teisė“, „Kuk bure“ už laisvę ir demokratiją“, „Mes šeimininkai savo žemėje“.

Šio judėjimo vadovas Azatas Salmanovas buvo griežtesnis. „Regnum“ naujienų agentūrai jis pareiškė: pikete „mes sakome imperijos šalininkams maskviečiams: šalin rankas nuo baškirų“. Tačiau Baškirijos opozicijos lyderis Ramilis Bignovas įtaria, kad „Padangių vilko“ akcija organizuota siekiant kelti klausimą dėl prezidento Murtazos Rachimovo įpėdinio. Jis mano, kad galbūt šūkiai buvo rašomi Baškirijos Baltuosiuose rūmuose – prezidento administracijoje.

Organizacijos atstovai tai neigia ir sako, kad prezidentas jų nepalaiko, bet ir netrukdo. M. Rachimovas veikia kitaip. Pavyzdžiui, jis įsakė Baškirijos aukštųjų mokyklų rektoriams judėjimo aktyvistams – daugiausia jaunimui – daryti spaudimą mokymosi procese. Piketo organizatoriai buvo kviečiami į prokuratūrą, tačiau jie šiuos kvietimus ignoravo. Renginys vyko tik valandą, jo dalyviai išsiskirstė, tvarkos pažeidimų neužfiksuota.

Baškirijos visuomeninis judėjimas „Kuk bure“ įkurtas 2007 m. ir yra negausus – jame vos 100 nuolatinių aktyvistų, daugiausia dirbantis jaunimas ir studentai. Organizacija bendradarbiauja su Totorijoje veikiančiu judėjimu „Vatan“ ir kartu, be reikalavimo rinkti vietos valdžią, kelia idėjas išsaugoti regioninius mokyklų reformos komponentus (kalbą, kultūrą, tradicijas), grąžinti privatizuotas įmones respublikos nuosavybėn ir t. t.

Tačiau nors piketas buvo trumpas ir nemasinis, jo dalyviai rezoliucijoje, nusiųstoje M. Rachimovui ir Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kėlė gana griežtus reikalavimus. Pavyzdžiui, jie protestavo prieš galimą Baškirijos sujungimą su Čeliabinsko ir Orenburgo sritimis į vieną Uralo kraštą. A. Salmanovas teigia, kad kitu Baškirijos prezidentu turi tapti vietos gyventojų išrinktas politikas, o ne paskirtas Maskvos, tačiau vadovas turi mokėti bent dvi valstybines kalbas – baškirų ir rusų. Rezoliucijoje rašoma, kad „pastarąjį dešimtmetį federalinis centras mažino demokratines laisves, neleisdamas laisvai patiems rinkti savo prezidento. Regionų vadovų skyrimas tik sustiprino oligarchų grupių kovą, o piliečiai visiškai buvo nušalinti nuo valdžios formavimo savo respublikose… Dabar mes matome, prie ko privedė Kremliaus iniciatyvos. Mes reikalaujame atkurti realų federalizmą, patiems rinkti regionų vadovus ir parlamentus vienmandatėse apygardose.“

Baškirai nedrąsiai iš posto klibina prezidentą M. Rachimovą, išrinktą dar 1993 m. gruodžio 17 dieną. 2005 m. kovą Ufoje vyko didelės demonstracijos, apie kurias rašė interneto svetainė lenta.ru. Ši svetainė Baškiriją pavadino „pirmuoju oranžinės revoliucijos Rusijoje placdarmu“.

Oranžinės vėliavėlės ir šalikai, tapę revoliucijų buvusiose sovietinėse respublikose simboliais, sušmėžavo Rusijos Federacijai priklausančioje Baškirijoje, rašė ši interneto svetainė. Protestai prieš lengvatų, kurių itin daug turėjo pensininkai, panaikinimą greitai pavirto reikalavimais, kad atsistatydintų prezidentas M. Rachimovas, šiame regione šeimininkaujantis jau 15 metų (prieš tai jis buvo Baškirijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas).

Baškirijos opozicijos, susivienijusios į Koalicijos komitetą, lyderiai vieningai reikalavo, kad M. Rachimovas atsistatydintų, bet jie nesutarė, kaip galima būtų prezidentą pašalinti iš posto, jei jis nepasiduos. Koalicijos komiteto pirmininkas R. Bignovas buvo įsitikinęs, kad nušalinti M. Rachimovą ir paskirti naują Baškirijos prezidentą turi Vladimiras Putinas (tuomet Rusijos prezidentas). Todėl opozicijos delegacija nuvyko į Maskvą, kad Kremliuje perduotų peticiją, kurią pasirašė daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Dokumente reikalaujama, kad M. Rachimovas būtų pašalintas iš posto. Nors opozicijos pasisamdytam lėktuvui Ufos valdžia kelias valandas neleido išskristi, delegacija Maskvą vis dėlto pasiekė ir miesto centre surengė trumpą mitingą, kuriame vėl reikalavo M. Rachimovo atsistatydinimo.

Po šio žygio ilgaamžis prezidentas Baškiriją valdo iki šiol, o neseniai „Interfax“ agentūrai jis pareiškė, kad atsistatydinti neketina ir respublikai vadovaus iki 2011 metų. Šių metų vasario 7 d. M. Rachimovui sukako 75-eri, ir jis, žinoma, priešinasi opozicijos raginimams neleisti Maskvai reguliuoti savivaldos.

Nors protestai buvo silpni, pernai rugsėjį Rusijos verslo dienoraščio „RBK daily“ interneto svetainė pranešė, kad įvykiai Kaukaze (Rusijos karas prieš Gruziją) persimetė į stabilų ir ramų Pavolgį. Tas pats judėjimas „Kuk bure“ pareikalavo, kad Kremlius leistų „Baškortostano liaudžiai pačiai užtikrinti teisę į apsisprendimą“. Kitaip sakant, baškirai kėlė tuos pačius kalbos, kultūros, vietos rinkimų reikalavimus, kurie visą laiką lydimi nacionalistinių šūkių. „RBK daily“ daro išvadą, kad separatistinės musulmoniškojo Pavolgio nuotaikos Rusijai gali būti grėsmingesnės negu analogiški procesai Šiaurės Kaukaze.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras