Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Ar Rusija rengiasi naujam karui prieš Gruziją?

2009 05 28

Mirtinas maištą Muchrovanio karinėje bazėje sukursčiusių karininkų susišaudymas su Gruzijos policija. Gatvėse vykstančių opozicijos protestų paralyžiuotas Tbilisis. Karius ir ginkluotę pasienyje kaupianti Rusija. Nepriklausomybės dieną Gruzija vakar pasitiko kamuojama didelių problemų.

Gruzijos opozicijos protestai prieš prezidentą Mikheilą Saakašvilį sukėlė šalyje politinę krizę. Be to, vis labiau baiminamasi, kad gali pasikartoti praėjusių metų rugpjūtį vykęs karinis konfliktas tarp Gruzijos ir Rusijos.

Gruzijos pareigūnai ir kai kurie Vakarų diplomatai reiškia vis garsesnius perspėjimus, kad Kremlius, kuris nė neslėpė savo noro nuversti M. Saakašvilį, rengiasi naujai invazijai. „Rusija pirmojo karo metu nepasiekė savo tikslų“ - „Laisvosios Europos radijui“ teigė politikos analitikas iš Baku Šachinas Abbasovas.

„Tas tikslas nebuvo Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybė. Tikslas buvo išstumti Vakarus iš Gruzijos ir viso regiono. Tikslas nebuvo pasiektas. Aš nežinau, kaip toliau vystysis situacija, tačiau neatmesčiau tolimesnio konflikto eskalavimo galimybės“ - teigė Š. Abbasovas.

Analitikai ir pareigūnai teigia, kad dabartinis Rusijos žvanginimas ginklais visų pirma yra skirtas Gruzijai įbauginti ir destabilizuoti. Taip tikimasi, kad Tbilisis labiau paisys Rusijos užsienio politikos prioritetų. O šie prioritetai yra tokie: Rusijos įtakos sferos regione išlaikymas, NATO ir Vakarų išstūmimas iš regiono ir svarbiausių energetinių išteklių tiekimo kelių išlaikymas Maskvos rankose.

Be to, Gruzijos valdžia įtaria, kad Maskva remia ir tikriausiai netiesiogiai finansuoja bent dalį opozicijos grupių, kurios nuo balandžio pradžios gatvių protestais paralyžiavo šalies politinį gyvenimą.

Tankai, kariai ir puolamieji sraigtasparniai

Kremlius supranta, kad, turint omenyje gruzinų alergiją Rusijos dominavimui, būtų itin rizikinga bandyti primesti Gruzijai atvirai promaskvietišką valdžią. Todė, kaip teigia „Laisvosios Europos radijo“ analitikai, rusai veikiausiai sieks, kad gruzinai patys nuverstų M. Saakašvilį ir į jo vietą išsirinktų Maskvai sukalbamesnį lyderį.

Kadangi Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis smarkiai sumažino šalies galimybes prisijungti prie NATO, analitikai teigia, kad Rusijos tikslams pasiekti gali užtekti vien paties invazijos pavojaus. „Lengviausias dalykas yra destabilizuoti valstybę ir padaryti, kad ji taptų negyvybinga tarptautinių organizacijų nare. Tai žymiai lengviau nei nuversti vyriausybę“ - teigia Tarptautinės krizės grupės Tbilisio biuro vadovas Lawrence'as Sheetsas.

Nepaisant to, kad invazijos galimybė viešai yra neigiama, tačiau Rusija nedaro beveik nieko, kad išsklaidytų įspūdį, jog Maskva iš tikro rengiasi kariniams veiksmams. Separatistiniuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose, kuriuose dabar yra dislokuota apie 10 tūkst. Rusijos karių, Maskva be kita ko dislokavo ir raketų paleidimo technika apginkluotus tankus T-90. Rusijos 58 armija be to pastiprinimui gavo ir 6 naujus atakos sraigtasparnius „Mi-28N Night Hunter“.

Maskva paskelbė apie planus atidaryti karines bazes Abchazijos mieste Gudautėje ir Pietų Osetijos sostinėje Cchinvalyje. Šiose bazėse būtų dislokuojami papildomi kariai. Be to, Rusija su šiomis separatistinėmis respublikomis pasirašė sutartį, kuri leidžia Maskvos kariams saugoti Pietų Osetijos ir Abchazijos de facto sieną su Gruzija.

Galiausiai birželio mėnesį Rusija netoli sienos su Gruzija rengs didžiausias nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo karines pratybas „Kavkaz-2009“. Prieš prasidedant praėjusių metų karui, Rusija netoli Gruzijos sienos taip pat rengė panašias pratybas.

Abchazija be kita ko planuoja net 10 metų leisti Rusijai kontroliuoti savo oro ir geležinkelio susisiekimo sistemą. „Jie ne tik į okupuotas teritorijas perkelia papildomus dalinius, tačiau ten vykdo ir intensyvią karinės infrastruktūros plėtrą“ - interviu „Laisvosios Europos radijui“ teigė Gruzijos gynybos ministras Vasilis Sicharulidzė.

Bauginimo taktika

Neseniai dienraštyje „The New York Times“ skelbtame straipsnyje buvęs JAV ambasadoriai Gruzijoje Williamas Courtney ir Kennethas Yalowitzas bei buvęs Europos Komisijos anbasadorius Gruzijoje Denisas Corboy perspėjo, kad daugėja įrodymų apie tai, kad Rusija rengia naują karinį išpuolį.

Analitikai teigė, kad karinio konflikto tikimybė yra didžiausia vasaros mėnesiais, nes šaltas oras ir nelygus kalnų paviršius apsunkina tokių operacijų vykdymą žiemą bei rudenį.

„Situacija yra labai labai pavojinga. Mes negalime 100 procentų teigti, kad karas tikrai bus. Tačiau iki pat rugsėjo pabaigos, kai oras padaro karines operacija neįmanomomis, jų tikymė yra labai didelė“ - teigė Makvoje įsikūręs gynybos analitikas Pavelas Felgenhaueris.

Gruzijos opozicija, siekianti nuversti prezidentą, savo ruožtu teigia, kad M. Saakašvilis kursto baimę dėl galimo Rusijos išpuolio ir taip stengiasi nukreipti visuomenės dėmesį nuo šalies vidaus problemų. „Valdžia reguliariai bando gąsdinti žmones“ - teigia opozicijai simpatizuojantis analitikas Paatas Zakareišvilis.

„Valdžia teigia, kad tokiu atveju, jei situacija nenurims ir jei opozicija ir vyriausybė neveiks vieningai, tai Rusija išnaudos šį momentą, kad išprovokuotų karinį konfliktą“ - teigia analitikas.

Kai gegužės 5 dieną netoli Tbilisio esančios Muchrovanio karinės bazės kariai sukėlė maištą, Gruzijos valdžia nedelsdama pareiškė, kad tai tėra tik dalis Rusijos remiamo bandymo sukurstyti sukilimą prieš vyriausybę. Opozicija tokias kalbas atmetė, o Rusija jas pavadino beprotybe.

Gegužės 21 dieną per susišaudymą su policija vienas iš įtariamų maišto organizatorių buvo nukautas, o dar 2 buvo sužeisti.

Analitikai teigia, kad Rusija norėtų Gruzijai primesti taip vadinamą „Armėnijos modelį“. Kalbant apie šį modelį, omenyje turima tradicinė Jerevano ištikimybė Maskvos vykdomai užsienio politikai. Galiausiai Kremlius bent jau norėtų sugrįžti į situaciją, kuri buvo Gruzijoje iki 2003 metų Rožių revoliucijos, nuvertusios prezidentą Eduardą Ševarnadzę. Tuomet Maskva turėjo virtualią veto teisę dėl kiekvieno svarbesnio posto Gruzijos užsienio reikalų ministerijoje.

M. Saakašvilis ir jo šalininkai mano, kad Kremlius Gruzijos prezidento poste labiausiai norėtų matyti opozicijos lyderę ir buvusią parlamento pirmininkę Nino Burdžanadzę, kuri turi itin stiprius saitus su palankiai Kremliaus atžvilgiu nusiteikusia gruzinų diaspora Maskvoje. Opozicijos pretestų išvakarėse Gruzijos teisėsauga sulaikė 10 N. Burdžanadzės partijos narių, kurie yra įtariami nelegaliu ginklų įsigyjimu.

Savo ruožtu itin nepalankus kandidatas Maskvai būtų buvęs Gruzijos ambasadorius prie JT Iraklis Alasanija, kuris veikiausiai tęstų provakarietišką M. Saakašvilio politiką. Šis politikas turi tvirtus ryšius su JAV. Analitikai teigia, kad Maskva nori, jog Gruzijos užsienio politika laikytųsi Kremliaus nubrėžtos linijos.

Laisvosios Europos radijas ir Balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras