Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Rusijos pastangos įkurti „dujų OPEC“ (3)

Vaidotas Šernius
2009 05 29

Mintys įkurti „dujų OPEC“ buvo pradėtos viešai reikšti jau prieš keletą metų. Dar 2002-aisiais buvęs Rusijos prezidentas, o dabar ministras pirmininkas Vladimiras Putinas siūlė sukurti „Eurazijos dujų sąjungą“, bet šie jo žodžiai didesnio atgarsio nesulaukė. Vienintelis Iranas atsiliepė, tačiau derybos buvo labai pasyvios. O jau 2006 metais po pasaulį pasklido „The Financial Times“  paviešinta informacija. Buvo teigiama: NATO patarėjai įspėjo Aljansą, kad Rusija gali sukurti į Naftą eksportuojančių šalių organizaciją (OPEC) panašų dujų kartelį. Nors 2007 metų balandžio mėnesį Katare susirinkę svarbiausi pasaulio gamtinių dujų eksportuotojai nutarė „dujų OPEC“ nesteigti, jau 2008 metų lapkričio mėnesį Rusijos valstybinė dujų kompanija „Gazprom“, Kataro „Qatar Liquefied Gas Company Limited“ ir Irano „National Iranian Oil Company“ susitarė bendradarbiauti ir nutarė įsteigti gamtinių dujų gavybos bei perdirbimo įmonę. Pasaulyje šis susitarimas pramintas „didžiuoju dujų trejetu“. Verta paminėti ir tai, kad šalys, sudarančios „didįjį dujų trejetą”, valdo didžiausius pasaulyje gamtinių dujų išteklius. Pirmoji vieta pagal dujų atsargas atitenka Rusijai (25,2 proc.), antroji – Iranui (15,7 proc.), trečioji – Katarui (14,4 proc.). Šios trys valstybės turi daugiau kaip pusę pasaulio gamtinių dujų išteklių – 55,3 procento. Taip pat šios trys šalys pasauliui tiekia net 60 proc. reikiamų gamtinių dujų.

Pirmieji planai kurti „didįjį dujų trejetą“ atrodė taip: bus keturi dalininkai – Rusija, Iranas ir Kataras (po 30 proc.) bei dar viena firma (10 proc.), kuri paaiškės ateityje; jos tikslas – padėti parduoti dujas. Toks ketvertukas valdytų visus gamtinių dujų eksporto svertus – nuo gavybos Irane, perdirbimo Katare iki pardavimo vartotojams. Be to, bendra „dujų trejeto“ įmonė yra numačiusi tiesti dujotiekį, nusidrieksiantį nuo dujų gavybos vietų pietinėje Irano dalyje iki perdirbimo įmonės Katare. Šis susitarimo tikslas atrodo kiek utopiškas, bent jau dabar, nes Irano energetinė infrastruktūra yra tokia chaotiška, kad ši šalis priversta dalį dujų importuoti iš Turkmėnijos.

Pasirašant „didžiojo dujų trejeto“ sutartį „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris teigė: „mūsų tikslas nėra sukurti „dujų OPEC“, mes tik priėmėme bendrą trišalį sprendimą, kuris turėtų būti naudingas visoms pusėms. „Didysis dujų trejetas“ – tai įrankis, padėsiantis įgyvendinti bendrus sumanymus.“  A. Milerio kolega, Irano naftos pramonės ministras Gholamhossein Nozari kalbėjo kur kas atviriau ir išsamiau. Jis tiesiai išklojo, kad Irano, Rusijos ir Kataro bendradarbiavimas – tai pirmasis rimtas žingsnis link „dujų OPEC“. Žodžio „OPEC“ jis nevengė ir pakartojo, kad svarbiausias trišalės sąjungos tikslas – sukurti kartelį, panašų į Naftą eksportuojančių šalių organizaciją. Po tokių kolegos žodžių A. Mileriui nebeliko laisvės manevrams. Anksčiau „Gazprom“ tvirtino, kad „dujų OPEC“ nėra įmanomas, tačiau po Irano ministro žodžių „Gazprom“ vadovas jau prasitarė, jog Rusijai priklausantis „Gazprom“ nevengs aktyviai kontaktuoti su „didžiojo dujų trejeto“ šalimis.

Praėjus porai mėnesių po Rusijos, Irano ir Kataro sutarties sudarymo įvyko naujas šių šalių atstovų susitikimas. 2008 metų gruodžio pabaigoje Maskvoje įvyko dujas eksportuojančių šalių forumas, jame pasigirdo drąsių kalbų. Rusijos premjeras V. Putinas teigė: „pigių gamtinių dujų ir suskystinų dujų era artėja į pabaigą“.  Šį savo teiginį V. Putinas grindė tuo, kad dujų gavybos ir tiekimo infrastruktūrai plėtoti reikia milžiniškų investicijų. V. Putinas, kaip visada, nedaugžodžiavo: „dujų prekyba virto didžiuliu verslu, dujų paklausa pastaraisiais metais smarkiai išaugo, tad reikia investuoti į naujus dujų suskystinimo įrenginius, naujus tiekimo terminalus. Naudojami dujų telkiniai išseko, o būsimų telkinių infrastruktūra nėra išplėtota. Taigi išlaidos gamtinių dujų žvalgybai, gavybai ir transportavimui pakels esamas dujų kainas.“

Už šių V. Putino žodžių gali slypėti daugiau tiesos, nei atrodo. Nors Rusija niekados tiesiai šviesiai nėra pasakiusi, kad jai reikia „dujų OPEC“, nauda šiai šaliai iš „dujų OPEC“ būtų akivaizdi. Įkūrus „dujų OPEC” Rusija laimėtų ekonomiškai, nes galėtų kontroliuoti dujų gavybos lygį ir pasaulines kainas. Politikos apžvalgininkai taip pat teigia, kad taip Rusija sustiprintų savo pozicijas Kinijoje, nes šiai kylančiai valstybei net ir krizės laikotarpiu, kai energetinių resursų paklausa sumažėjusi, savų išgaunamų gamtinių dujų neužtenka.

„Dujų OPEC“ įkūrimas paveiktų ir Senąjį žemyną. Rusijos Federacija, valdant ir V. Putinui, ir dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, vamzdynus laiko viena reikšmingiausių savo ekonominės ir politinės strategijos įgyvendinimo priemonių. Kremlius, remdamasis naftotiekiais ir dujotiekiais, siekia išlaikyti savo įtaką kaimyninėse valstybėse – buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Energetinė politika taip pat yra labai svarbus Rusijos koziris tarptautinės politikos arenoje. Ši arena – tai ne viena ar kelios valstybės, o ištisi regionai ir žemynai. Taigi „dujų OPEC“ negali nevilioti Rusijos vyriausybės. Dar vienas akivaizdus Rusijos pranašumas yra tai, kad beveik visos numanomos „dujų OPEC“ narės palaiko glaudžius santykius su Kremliumi. Kazachstanas ir Turkmėnistanas, Egiptas ir Venesuela – tai Rusijos partneriai. Rusijai pakvietus prisijungti prie kartelio, vargu ar šios šalys atsisakytų ir atsuktų nugarą Kremliui.

O kokie yra didžiausi sunkumai norint Rusijai įkurti „dujų OPEC“? Visų pirma šalys, sukūrusios dujų kartelį, turės sukurti ir pasaulinę dujų rinką, tokią, kokia dabar yra pasaulinė naftos rinka. Ilgalaikių sutarčių įsipareigojimai taip pat ribotų Rusijos veiksmus. Anksčiau ilgalaikės, pelningai atrodančios sutartys 30-čiai metų į priekį atrodė įspūdingai, o dabar tokie suvaržymai Rusiją verčia griebtis už galvos... Taip pat šiuo metu gerėjantys Rusijos ir JAV santykiai, įkūrus „dujų OPEC“, tikrai suprastėtų. O Rusija to, tikėtina, nenorėtų...

Tad ar realu artimiausiu laiku tikėtis „dujų OPEC“? Vienareikšmiškai atsakyti negalima. Ekonominei krizei įsiliepsnojus, energetinių išteklių paklausa smarkiai sumažėjo. Pajamos iš parduodamų resursų akivaizdžiai nukrito, o kad kartelis veiktų sėkmingai, reikia didelių investicijų. Juk gamtines dujas eksportuoti daug sunkiau nei naftą. Norint monopolistiniais pagrindais daryti įtaką pasaulio dujų sektoriui, reikia išplėtotos vamzdynų sistemos. Rusija turi galingą dujų eksporto liniją, tačiau pagrindiniai Rusijos partneriai Iranas ir Kataras panašia sistema pasigirti negali. Taigi nestabilumo laikotarpiu milžiniškos investicijos į tokį projektą yra abejotinos...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras