Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Čekijos pirmininkavimas ES – nesėkmė ir politinis cirkas (24)

Jonas Motiejūnas
2009 06 01

Artėja Čekijos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungoje pabaiga. Tik dideli optimistai galėtų pavadinti jį sėkmingu. Atrodo, Čekijos politikai sugebėjo sukurti nestabilios, neprognozuojamos, euroskeptiškos ir gana prorusiškos valstybės įspūdį.

Jau pati Čekijos pirmininkavimo pradžia buvo keistoka: Europos Komisijos pastate buvo atidengtas modernistinio čekų skulptoriaus Davido Černy plastinis kūrinys, vaizduojantys stereotipus, apibūdinančius kiekvieną ES valstybę. Sakykim, Lietuva buvo pavaizduota kaip keli sovietinėmis vatinėmis apsirengę vyriškiai, besišlapinantys į Rusijos teritoriją. Kūrinys buvo pavadintas „Entropa“ ir sukėlė ne vienos valstybės, ypač Bulgarijos, protestus. Bulgarija buvo pavaizduota kaip turkų tualetas.

Tokia pradžia nieko gero nežadėjo. Tačiau Čekijai pavyko gana sėkmingai išspręsti dujų tiekimo krizę su Rusija.

Tačiau kuo sudėtingesnė darėsi Čekijos vidaus politinė padėtis, tuo jos pirminkavimas ES tapo chaotiškesnis.

Opoziciniai politikai, neatsižvelgdami į tai, jog Čekija pirmininkauja ES, jau bene ketvirtą kartą pasiekė, kad parlamente būtų balsuojama dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Kovo 24 dieną socialdemokratų ir užkulisiuose veikiančio prezidento Vaclavo Klauso pastangomis Mireko Topolaneko dešinioji vyriausybė buvo atstatydinta. Šiuo metu šaliai vadovauja Jano Fischerio vadovaujama laikina vyriausybė, sudaryta iš vadinamųjų technokratų. Dėl jos ministrų kandidatūrų ilgai derėjosi svarbiausios politinės partijos. Rinkimai į Čekijos parlamentą vyks spalio mėnesį. Iki J. Fischerio paskyrimo M. Topolanekas buvo laikinasis premjeras, kuriuo šalies parlamentas nepasitikėjo.

Šį valdžios kaita įvyko įpusėjus Čekijos pirmininkavimui Europos Sąjungoje ir JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Prahą išvakarėse. Taigi, susitikime su JAV Europos Sąjungai atstovavo „pusiau neįgalus“ Čekijos ministras pirmininkas ir euroskeptikas V. Klausas. Dar daugiau, M. Topolanekas prieš pat B. Obamai atvykstant į Prahą JAV vyriausybės pastangas atgaivinti ūkį pavadino „keliu, vedančiu į pragarą“. Tai viena priežasčių, kodėl per susitikimą buvo tiek mažai pasiekta, o B. Obama net nenorėjo artimų kontaktų su Čekijos politikais.

Kitas Europos Sąjungos vadovų susitikimas, skirtas vadinamajai Rytų partnerystei, irgi neatnešė didesnių rezultatų. Įtakingų šalių, sakykim, Didžiosios Britanijos, vadovai į jį net neatvyko. Beje, į V. Klauso surengtą priėmimą atvyko tik nedidelė dalis susitikime dalyvavusių politikų. Kiti „neturėjo laiko“ arba turėjo svarbesnių reikalų nei vakarienė su Čekijos prezidentu. Dar viena detalė: daug kas galėjo neatvykti į vakarienę su V. Klausu ir dėl to, kad jis yra vienas iš nedaugelio pasaulio politikų, neigiančių visuotinį atšilimą. ES politika šioje srityje visiškai skiriasi nuo V. Klauso supratimo.

ES ir Rusijos vadovų susitikimas Chabarovske taip pat neatnešė persilaužimo Maskvos ir Briuselio santykiuose, bet davė V. Klausui progą pademonstruoti savo rusofiliškus jausmus. Susitikime skandalų nebuvo, bet ir pergalių Čekijos vadovaujama ES taip pat nepasiekė.

Tačiau tarptautinių skandalų stoka skųstis nereikėtų.

Skandalą sukėlė V. Klauso interviu čekų laikraščiui „Lidove Noviny“, kuriame jis iš esmės pareiškė, kad Rusija jokios grėsmės nebekelia. Tai nestebina Čekijos politikų, kurie yra pripratę prie V. Klauso prorusiškų nuostatų. Beje, dauguma šalies piliečių prorusiškų V. Klauso pažiūrų neremia. Čekai iki šiol niekaip negali užmiršti ir atleisti 1968 metų intervencijos. Tačiau interviu sukėlė protestus Lietuvoje ir Estijoje, kurios, būdamos arčiau Rusijos, stipriau jaučia galimą grėsmę.

Ir dar vienas Čekijos politikos kuriozas: jos parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį, bet šalies, pirmininkaujančios ES, vadovas – V. Klausas – atsisako ją pasirašyti.

Birželio pabaigoje pirmininkavimą Europos Sąjungoje iš Čekijos perima Švedija. Galima ramiau atsidusti ir sakyti, kad, nors Čekija labai daug ir nenuveikė, nebent tik pati pakenkė savo autoritetui, nieko tragiško neatsitiko.

Tačiau chaotiškas Čekijos pirmininkavimas yra ne vien politinis cirkas Prahoje. Be abejonės, senosios ES narės su įtarimu žvelgs į galimą kitų buvusių socialistinių šalių vadovavimą Europos Sąjungai. Šia prasme intrigos Prahoje smogė ir Lenkijai, ir Vengrijai, ir Lietuvai bei kitoms naujosioms narėms. Tačiau per daug pervertinti Čekijos nesėkmės taip pat nereikėtų.

Ne taip seniai ES pirmininkavo Slovėnija, taip pat naujoji Sąjungos narė bei buvusios socialistinės Jugoslavijos respublika. Jos prezidentavimo metu jokių kuriozų nebuvo. Vargu ar jų būtų ir pirmininkaujant Lietuvai, Latvijai ar Vengrijai.

Be to, reikėtų neužmiršti, kad Čekija yra viena labiausiai euroskeptiškų naujųjų Sąjungos narių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 24)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras