Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Šiaurės Kaukazas – „juodoji skylė“ regione (14)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 06 24

Naujienų agentūros pranešė, kad Rusijos Šiaurės Kaukazo apygardos Ingušijos Respublikos prezidentas Junusas Bekas Jevkurovas pirmadienį per pasikėsinimą buvo sunkiai sužeistas. Apžvalgininkai daro išvadą, kad šis pasikėsinimas yra dar vienas smūgis Kremliaus viltims atkurti stabilumą Kaukaze. Tai jau trečias Ingušijoje per paskutiniąsias tris savaites nužudytas ar sužeistas aukščiausiojo rango pareigūnas ir ketvirtas šį mėnesį Šiaurės Kaukazo regione. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris pats neseniai grįžo iš Šiaurės Kaukazo, per televiziją pasmerkė šį išpuolį: „Ingušijoje įvyko teroro aktas – bandymas nužudyti Ingušijos prezidentą Junusą Beką Jevkurovą. Tai, žinoma, banditų darbas.“

Buvęs kariškis, Pavolgio-Uralo karinės apygardos štabo viršininko pavaduotojas J. B. Jevkurovas, gavęs Rusijos aukščiausiojo laipsnio karinį apdovanojimą, pelnė pripažinimą 1999 metų Kosovo kare, kai serbų pusėje vadovavo rusų desantininkų junginiui, kuris 300 km žygyje užėmė oro uostą pasipriešinimui NATO pajėgoms. Jo veikla Balkanuose padarė įspūdį Rusijos prezidentui D. Medvedevui, kuris pernai spalio pabaigoje J. B. Jevkurovą paskyrė Ingušijos prezidentu, atleidęs nepopuliarų buvusį Federalinės saugumo tarnybos (FST) generolą Muratą Ziazikovą. Jį kritikai kaltino nesugebėjus kovoti su įsišaknijusia korupcija, nedarbu ir smurtu. Kita vertus, apžvalgininkai šį D. Medvedevo žingsnį įvertino kaip smūgį 2002 m. M. Ziazikovą paskyrusiam taip pat KGB auklėtiniui Vladimirui Putinui. Pats  45-erių M. Ziazikovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad atsistatydino „savo noru“ ir kad jo sprendimas yra susijęs su nauju postu. „Dirbsiu Maskvoje“, – sakė jis.

Ingušijos opozicija palankiai sutiko naujieną apie M. Ziazikovo išvykimą. „Ingušijos liaudies priešas atleistas ... Sveikinimai visiems Ingušijos gyventojams ... Jevkurovas, kaip žinoma, yra drąsus ir garbingas vyras“, – buvo rašoma oficialioje interneto svetainėje http://www.ingushetiya.ru/, kuri, deja, neveikia, arba http://www.ingushetiya.org/ (vyriausioji redaktorė Rosa Malsagova).

Beje, pirmosios svetainės savininkas Mahomedas Jevlojevas pernai rugpjūčio pabaigoje buvo suimtas vietos oro uoste ir rastas nušautas milicijos automobilyje. Opozicijos aktyvistai abejojo pareigūnų tvirtinimu, kad jo mirtis buvo atsitiktinė, ir reikalavo tyrimo dėl žmogžudystės. Tačiau tyrimas užstrigo.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos tvirtina, kad islamistų kovotojų ir separatistų sukilėlių smurtas musulmoniškoje sunitiškoje Ingušijoje per kelerius paskutiniuosius metus pasiekė precedento neturintį mastą.

Ingušijos saugumo tarnybos buvo kaltinamos, kad nuo 2002 metų, kai respublikai vadovauti buvo paskirtas M. Ziazikovas, beveik kasdien grobdavo žmones, kuriems nedelsiant būdavo įvykdomos mirties bausmės. Be to, pastaraisiais metais intensyvėjo išpuoliai, kuriais kaltinami Čečėniją remiantys kovotojai ir kažkoks neaiškus islamistų judėjimas.

Vietos žmogaus teisių gynimo organizacija „Mashr“ į saugumo tarnybų pagrobtų asmenų sąrašą yra įtraukusi 178 žmones. O „Memorial“ – viena pagrindinių Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijų – užregistravo 83 žmogžudystes ir 30 pagrobimų. Keturi pagrobti žmonės taip ir nebuvo rasti. Išpuolių suintensyvėjimą „Memorial“ sieja su Federalinės saugumo tarnybos grobimais ir skubiais mirties nuosprendžiais. Bet M. Ziazikovas, pernai lankydamasis naujojoje regiono sostinėje Magase, žurnalistams ironiškai teigė: „Tie, kurie kalba apie konfliktą, yra ligoniai. Vienintelis karas vyksta statybose ir bulvių laukuose.“

BBC rašo, kad Šiaurės Kaukazas tampa geopolitine „juodąja skyle“ (http://www.bbcrussian.com/). Neseniai Helsinkio grupės ekspertai (amerikietiškas ESBO padalinys) JAV Kongrese skaitė pranešimą, kurio esmė tokia: Rusija Kaukaze praranda įtaką, o JAV jos neįgijo, ir regionas grimzta į chaosą ir prievartą. Vašingtonas šių metų biudžete skyrė 3,5 mln. dolerių konfliktams sureguliuoti regione, tačiau problema akivaizdi: amerikiečių čia nemėgsta dėl imperialistinės valstybės įvaizdžio, neišspręstų Gruzijos problemų ir priešiškumo islamui, ir jų įtaka Kaukaze minimali. „Tad kas tą įtaką čia darys?“ – retoriškai klausia BBC kalbinti ekspertai.

„Amerikos balso“ naujienų tarnyba („Voice of America News“) analizuoja smurto protrūkius Dagestane ir Ingušijoje. Birželio 5 d. Dagestane nužudytas vidaus reikalų ministras Adilgeras Magomedtagyrovas, ėjęs iš restorano, kur šventė savo dukters vestuves. Po keturių dienų respubliką aplanko D. Medvedevas ir Machačkaloje surengia išvažiuojamąjį Saugumo Tarybos posėdį, kuriame nutariama duoti griežtą atkirtį terorizmui Šiaurės Kaukaze. Po to nužudoma Ingušijos Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotoja Aza Gazgirejeva. Pusantrų metų prieš tai nužudytas tuomet šias pareigas ėjęs Hasanas Jandyjevas. Šį sąrašą pratęsė tragiškas pirmadienio įvykis Ingušijoje.

Laikraščio „Die Welt“ apžvalgininkas Manfredas Quiringas beveik prieš mėnesį rašė, kad ingušai dideles viltis deda į Balkanų didvyrį J. B. Jevkurovą. Savo ruožtu prezidentas pavydžiai žvelgia į Čečėniją, kur gyvenimas lyg ir normalizuojasi. O Ingušijoje net milicininkai naktį bijo išeiti į gatvę. Nedarbas čia išaugo iki 60–70 proc., vienintelė naftos perdirbimo gamykla respublikos biudžetui duoda 80 proc. pajamų, bet neseniai iš jos buvo atleista 1270 darbuotojų iš 1720 ten dirbusių. Bedarbis jaunimas ima į rankas ginklą ir traukia į miškus, – piešia niūrų terorizmo paveikslą „Die Welt“.

Naujasis prezidentas pradėjo aktyvią kovą su korupcija. Pavyzdžiui, jis inicijavo 20 baudžiamųjų bylų valstybinio turto už 45 mln. eurų grobstytojams. Bet to maža, – vokiečių laikraščiui pritaria prancūzų „Le Croix“. Rusija turi baigti Kaukaze jėgos žaidimus, kurie tik skatina džihadą (šventąjį karą) regione, – apibendrina padėtį JAV žurnalas „The Long War Journal“. Lygiai prieš du mėnesius vadinamasis Kaukazo džihado lyderis Doku Umarovas kvietė įkurti Kaukazo Emyratą (Imarat Kavkaz). Tai buvo iššūkis Maskvos tvirtinimui, kad Čečėnijos karas baigtas, pasipriešinimas sutriuškintas.

Atrodo, kad antroji užslėpta karo fazė tik prasideda. Ir čia didelę kaltės dalį turi prisiimti didžiosios valstybės, kurios dažnai šildosi rankas prie etninių, religinių ir klanų karų žaizdro.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 14)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras