Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Iranas gąsdina potencialius užpuolikus

Simas Jankauskas
2006 08 28

http://www.thewashingtonpost.com/wp-srv/inatl/images/searchtheworld/iran.jpgRugpjūčio 19 d. Irano Islamo Respublikoje prasidėjo karinės pratybos, kuriomis persų valdantysis elitas stengiasi vidaus ir užsienio auditorijai pademonstruoti režimo tvirtumą. Įdomu, jog pratybos vyksta būtent tuo metu, kai situacija Vidurio Rytų regione itin nestabili, o įtampa tarptautinėje arenoje dėl Irano branduolinės programos auga.

Remiantis persų naujienų agentūra „IRNA“, prasidėjusios pratybos, kurios turėtų trukti keletą savaičių, yra didžiausios karinės pratybos pastaraisiais metais. Pratybų metu išbandoma nauja ginkluotė (įvairaus tipo raketos), mokomasi atremti priešo atakas iš oro, tikrinamas greitojo reagavimo pajėgų pasirengimas kovai, išmėginami nauji elektroniniai žvalgybai skirti prietaisai ir pan. Armijos atstovai, stebintys pratybų eigą, reguliariai daro pranešimus, kuriuose skelbia, jog Irano karinės pajėgos yra pilnai pasirengusios apginti ne tik šalį, bet ir draugiškas musulmoniškas valstybes ar regioną.

Verta pastebėti, jog ankstesnių karinių pratybų Irane metu iš esmės buvo kalbama tik apie šalies gynyba. Pastarųjų pratybų metu akcentuojamas Irano pasirengimas ginti musulmoniškas šalis ir regioną – naujas dalykas. Tai reiškia, jog Iranas šiandien jaučiasi kur kas tvirčiau nei ankstesniais metais.

Iš tiesų Iranas šiandien yra de facto galingiausia musulmoniška Vidurio Rytų regiono valstybė. Amerikiečių dėka, Irakas nebėra Irano konkurentas dėl dominavimo regione. Irano politiniai lyderiai nepraranda vilčių, jog „naujajame“ Irake galiausiai susikurs Teheranui lojalus, šiitų dominuojamas, režimas.

Paliaubos Izraelio ir Irano remiamos „Hizbollah“ konflikte Teherane vertinamos kaip itin reikšminga pergalė. Aukščiausiasis Irano politinis ir religinis lyderis ajatola Ali Khamenei viešai pasveikino šiitų „Hizbollah“ su visam musulmoniškam pasauliui svarbia pergale, prie kurios prisidėjo pats dievas. Irano teokratinis režimas tikisi, jog, išaugus „Hizbollah“ populiarumui ir galiai, Libanas ateityje taps politiniu Irano sąjungininku.

Svarbu pastebėti tai, kad Irano sąjungininke šiandien yra sunitinė Sirija. Į Teheranui visiškai lojalios valstybės vaidmenį Sirija nepretenduoja, tačiau dėl pragmatinių išskaičiavimų, esant reikalui, Iranui gali suteikti labai vertingą pagalbą. Apskritai Irano įtaka visame musulmoniškame pasaulyje pastaruoju metu smarkiai padidėjusi. Irano politikai puikiai sugeba patraukti musulmoniško pasaulio radikalų dėmesį ir simpatijas aštriai pasisakydami bendro priešo – Izraelio – atžvilgiu.

Irano noras patraukti savo pusėn daugumą Vidurio Rytų regiono musulmonų yra didelis. Tapti savotišku musulmoniško pasaulio centru Iranas siekia nuo 1978-1979 m. islamiškosios revoliucijos. Musulmonų sunitų patraukimas savo pusėn Iranui labai praverstų, jei situacija dėl pastarojo įgyvendinamos branduolinės programos dar labiau komplikuotųsi. Būtent dėl šios priežasties Irano valdžios atstovai vis dažniau užsimena apie bendrus priešus ir bendras grėsmes. Savo pasisakymuose jie akivaizdžiai vengia kalbėti apie persų-arabų ir šiitų-sunitų nesutarimus.

Žinoma, Irano siekiu tapti musulmoniško pasaulio centru ar dominuojančia Vidurio Rytų regiono valstybe žavisi ne visi. Irano ambicijos nekelia susižavėjimo JAV, Izraeliui, Saudo Arabijai ir daugeliui kitų valstybių. Suprantama, jog Vašingtono, siekiančio demokratizuoti Vidurio Rytų regioną, nevilioja nedemokratinių šiitinių ir proiranietiškų (kartu antiamerikietiškų) valstybių aljanso idėja. Izraeliui didelį susirūpinimą kelia Irano pasiekimai branduolinėje sferoje, naujų balistinių raketų bandymai, įsitraukimas į izraeliečių-palestiniečių konfliktą. Saudo Arabija, sauganti svarbiausias religines musulmonų šventoves, mielai sutiktų būti vieninteliu ir nepakeičiamu musulmoniško pasaulio centru.

Šioms ir kitoms priešiškai Irano interesų atžvilgiu nusiteikusioms valstybėms įbauginti ir skirtos minėtos karinės pratybos. Tiesa, viešai demonstruojami Irano kariniai pasiekimai specialistams didelio įspūdžio nedaro. Visi puikiai supranta, kad Irano gynybiniai pajėgumai neatlaikytų amerikiečių puolimo. Tai, kas šiandien Iranui leidžia jaustis saugiau nei anksčiau, yra ne iraniečių kariai ir jų karinė technika. Iranas jaučiasi santykinai saugiai ir leidžia sau nepaisyti Vakarų grasinimų dėl įgyvendinamos branduolinės programos todėl, kad niekas rimtai nebesvarsto karinių veiksmų prieš jį galimybės. Situacija regione šiuo metu pernelyg sudėtinga, kad būtų galima rizikuoti ir inicijuoti karinę invaziją į Iraną.              

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras