Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kokią šviesą uždegė „perkrovimo“ mygtukas? (9)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 07 08

Per keletą JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Rusiją dienų nieko ypatingo neįvyko. Kaip ir prognozuota, šalys pasirašė principinį susitarimą dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo, karinių kontaktų pratęsimo, susitarė dėl karinių krovinių tranzito į Afganistaną. Ir tai beveik viskas. Todėl apžvalgininkai daugiau dėmesio skyrė pirmojo vizito detalėms.

Na, pavyzdžiui, kad tiek Dmitrijus Medvedevas, tiek Vladimiras Putinas garbingo svečio palankumą stengėsi įgyti vaišindami jį tradicine rusų arbata, o ministras pirmininkas per antradienį surengtus neilgus pusryčius arbatos virdulį įpūtė senoviškai – auliniu batu... Vargu ar V. Putinas tuo norėjo padaryti užuominą, kad auliniu kerziniu batu Rusija iki šiol mindo kai kurių buvusių savo pakraščių žemę, tačiau dialogas apie Rusijos invazijos į Gruziją pernai rugpjūtį pamokas taip ir neįvyko: B. Obama dėstė tą pačią Vašingtono nuostatą, kad negalima kištis į suverenios valstybės teritoriją. Kaip rašo „The New York Times“, po konflikto pašliję JAV ir Rusijos santykiai dabar atkuriami, nors principinės šalių pozicijos dėl jo kilmės lieka skirtingos.

Kita vizito detalė taip pat iškalbinga. Per spaudos konferenciją žurnalistas B. Obamos tiesiai šviesiai paklausė, ar jis žinąs, kas valdo Rusiją. Pasak „The Washington Times“ korespondento, Amerikos vadovas atsakė lengvai ir nesutrikdamas, kad jo derybų partneris yra valstybės vadovas D. Medvedevas, bet geriausiai tartis su abiem, nes tuomet sprendimai būna efektyviausi.

Taip JAV prezidentas išvengė tiesmukos kritikos, kurią jam pažėrė vizito išvakarėse. Praėjusią savaitę susitikęs su Rusijos žurnalistais, B. Obama gana šiurkščiai pasakė, kad „Rusijos ministras pirmininkas viena koja stovi praeityje, kita – dabartyje“. Kai kurie analitikai šiame posakyje įžvelgė Amerikos vadovo norą įkalti pleištą tarp D. Medvedevo ir V. Putino, tačiau, italų „La Repubblica“ teigimu, ministras pirmininkas arba nespėjo įsigilinti į tokią užuominą, arba praleido ją negirdomis. Laikraštis rašo, kad Vašingtonas nesupranta, jog „rusams patinka tvirta V. Putino ranka, jo imperinis išdidumas, jo mintis priešintis doleriui kaip rezervinei valiutai, jo nenoras nusileisti amerikiečiams, ketinantiems Europoje dislokuoti priešraketinį kosminį skydą“.

Tačiau nors V. Putinas formaliai ir užima ne pirmojo derybininko su B. Obama vietą, jis nuolat demonstruoja, kad yra pirmasis žmogus valstybėje. Pasirašant principinį susitarimą dėl START-1, jis nedalyvavo, tačiau tuo metu apsilankė didžiausioje Europoje žemės ūkio techniką gaminančioje „Rostselmašo“ gamykloje, sukvietęs ministrų kabinetą posėdyje priėmė keletą svarbių sprendimų, o paskui dar surengė lengvą pokalbį už pusryčių stalo su JAV prezidentu. Gali būti, kad V. Putinas jaučiasi tvirtai, turėdamas galingą jėgos struktūrų užnugarį, pažymi „La Repubblica“. Tačiau dar tvirčiau pasijuto, kad, palikdamas prezidento postą, jis inicijavo keletą Konstitucijos pataisų, kurios leidžia kai kurias šalies vadovo funkcijas perleisti ministrui pirmininkui, ypač Rusijos energijos resursų eksporto srityje, nustatant „Gazprom“ strategiją, paskirstant gautas pajamas.

Rusijos interneto svetainė http://www.argumenti.ru/ atkreipė dėmesį į smulkią, bet išraiškingą detalę: susitikimo su V. Putinu išvakarėse B. Obama aiškiai suklydo, žadėdamas kitą rytą pusryčiauti su prezidentu... Nors svečias tučtuojau pasitaisė, apžvalgininkams jis suteikė progą svarstyti, ar ši klaidelė nėra sąmoninga. Tačiau aišku, kad ji V. Putino neužgavo...

Kaip ir Leonido Brežnevo laikais, nusiginklavimas yra vienas iš Maskvos pasididžiavimų. Nors tuomet siautė šaltasis karas, o kartais pasaulis balansuodavo ir ant „karštojo“ karo ribos, taika sovietinėje propagandoje buvo tarsi magiškas užkeikimas, nusakantis, kad galingasis politinis biuras vykdo visus liaudies lūkesčius.

Atrodo, šis užkeikimas gajus ir šiandien, praėjus 37-eriems metams po to, kai 1972-aisiais L. Brežnevas ir Richardas Nixonas pasirašė pirmapradę sutartį START-1, vėliau koreguotą ir pakeistą 1991 metais. Šios sutarties galiojimo laikas baigiasi šiemet gruodžio 5-ąją. Pirmadienį pasirašytoje deklaracijoje nėra nustatytas konkretus terminas, iki kada turi būti parengtas naujas susitarimas, tačiau derybininkai įpareigojami dokumento rengimą užbaigti kiek įmanoma greičiau. Šalys tikisi tai padaryti dar šiemet, bet toliau eis sunkus sutarties ratifikavimo procesas.

Deklaracijoje abi šalys pasižada per septynerius metus savo branduolinę ginkluotę sumažinti iki 1500–1675 branduolinių galvučių, o balistinių raketų nešėjų skaičių – iki 500–1100. Toks sumažinimas yra didesnis nei nustatytas 2002 metais pasirašytoje Strateginių puolamųjų potencialų mažinimo sutartyje (SORT), kuri žinoma kaip Maskvos sutartis. Joje šalys įsipareigojo iki 2012 metų sumažinti savo branduolinių kovinių galvučių skaičių iki 1700–2200.

Nors šis dokumentas Amerikos žurnalo „The National Interest“ redaktoriui profesoriui Nicolasui Gvozdevui laikraščio „The New York Times“ puslapiuose leidžia tvirtinti, kad B. Obamos vizitas Maskvoje baigėsi „simboliniu triumfu“, kiti apžvalgininkai mano, kad pasirašymas dar nereiškia proveržio Amerikos ir Rusijos santykiuose. Juk Rusija šios sutarties ratifikavimą ir toliau sies su Amerikos sumanymu Rytų Europoje dislokuoti priešraketinį skydą, todėl jai pritarti Kongrese ir Dūmoje bus be galo sunku, ką jau kalbėti apie terminus.

Interneto svetainė „Gazeta.ru“ (http://www.gazeta.ru/column/kolesnikov/3219753.shtml) šį B. Obamos vizitą lygina su 37-ojo Amerikos prezidento susitikimais su Sovietų Sąjungos lyderiais prieš 37-erius metus. Žinoma, ne pastarojo vizito naudai... Komentaro autorius Andrejus Kolesnikovas atpasakoja savaitraščio „The Economist“ piešinį, kuriame pavaizduota, kad B. Obama leidžiasi lėktuvo trapu tiesiai į meškos nasrus... Gali būti, tas žvėris ne toks baisus, kokį jį piešia. Bet vienaip ar kitaip Maskvoje bandyta spustelėti abiejų šalių santykių „perkrovimo“ mygtuką.

Sakykime, raudona šviesa užgeso, bet žalia dar neužsidegė. Trečiadienio rytą abu vadovai iš Maskvos išskrido į Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimą nuo žemės drebėjimo balandį nukentėjusiame Italijos mieste Akviloje. Itališkai „l‘aguile“ reiškia „erelis“. Ar nusileidę tragediją patyrusioje žemėje derybų „ereliai“ galės pasaulio galingiesiems raportuoti, kad „perkrovimo“ mygtukas įjungtas ir Žemėje prasidėjo nauja era?..

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras