Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Centrinė Azija – kryžkelėje tarp Rusijos, Kinijos ir Vakarų (9)

Komentarai:

Studentas, 2009 08 12 15:59
per paskutini G-20 ar G-8 nesuprasi ju ten tiek, kiek sunu gatvej buvo neva paskelbta, jog atejo galas lobistinems interesams pasaulyje.. nezinau kiek rimtai tai nuskembejo, bet praktiskai tai bus beveik neimanoma padaryti, jau vien del mano anksciau mineto arabu kapitalo sarysio su JAV,o JAV sarysiu su arabu nafta. ir dujom.

autorius studentui, 2009 08 12 15:43
na del viso kito pagrinde sutinku, bet turkmenistanas ir azerbaidzanas teoriskai galetu pripildyt nabucco, bet vel gi su salyga, kad pirmiausiai is turk daug maziau eis i rusija ir kinija, kas sunkiai imanom. O bendrai is tikruju reikia galvot apie progresyviai energetika, ir tada rusija, arabai and co su savo nafta taps beprasmiai. Bet juk apie tai atskiroms interesu grupems galvot visiskai nenaudinga :)

Studentas, 2009 08 12 15:26
Na as Kirgistana ivardijau kaip turetoja tokiu resursu, bet apskritai netgi visa uzkaukaze nera labai pajegi ivykdyti sio projekto. Tavo minimas numyletasis Turkmenistanas turi vos 2% pasaulio gamtiniu duju rezervu. Apskritai sio projekto kilme ir igyvendinimas kelia abejoniu. Iraas netinkamas del savo neaiskios ir kartais agresyvios retorikos, tie visi Turkmenistanai, Uzbekistanai ir netgi Europos valstybiu duju resursai tesudaro vos iki 7% pasaulio rezervu. Visgi tai nereiskia, jog Europai ju neuzteks, uzteks, bet tik kai kuriam laikotarpiui, o kas toliau? Vel Rusija? Nors ES ir vykdo gana aktyvia atsinaujinanciu energijos saltiniu politika, bet ne visos valstybes turi tam palankes salygas: vienur galima statyti saules baterijas, kitur vejo jegaines, kitur hidroelektrines (pvz Norvegija beveik 100% elektros pasigamina savo srauniose fiordo upese), bet yra tokiu valstybiu tame tarpe ir Lietuva, kur neturi tokiu salygu adaptuoti "zaliaja energetika" ar pinigu statyti brangias jegaines. Susidaro paradoksas - ta valstybe, kuri bene labiausiai nusiteikusi pries Rusija, tures daugiausiai ir ilgiausiai su ja draugauti! :)))

autorius studentui, 2009 08 12 15:13
pirmiausiai reikia tiksliai cituot: "Kyrgyzstanas is viso jokiu europos poreikiu patenkinti negali, nes praktiskai neturi nei duju, nei naftos" - t.y. "praktiskai neturi" - vos vidine paklausa sugeba patenkint, ir tai dujas perka is uzbekistano, tai koks jau eksportas - o ne is viso neturi. Bet esme net gi kita - Kyrgyzstanas kaip ES energetinis partneris is viso yra neaktualus ir kalbeti apie ji siame kontekste is viso neverta. Ir nei vienoje studijoje nabucco kontekste jis neminimas, pagrinde turkmenistanas. Tai nereikia issisukinet, kai kyrgyzstanas buvo paminetas tikrai ne i tema.

Studentas, 2009 08 12 15:06
kadangi esminis nesutrimas siuo klausimu kilo del to, kad ponas autorius teige, jog Kirgistanas is viso neturi gamtiniu duju ar naftos, o mano mintis buvo ta, jog nei Azerbaidzianas nei Kirgistanas nesugeba aprupinti europos dujomis, nes geba patenkinti tik apie 5% europos poreikiu (jei neklystu cia kalbama apie Nabucco projekta.) Taigi atskleidziu duomenis: gamtiniu duju pasiskirstymas pasaulyje - Azerbaidzianas 1%, Kirgistanas maziau nei 1%, palyginimui Rusija 32%, Iranas 16% Kataras 7%, Norvegija, Kinija, Egiptas, Libija, Kazachstanas, Olandija, Kanada po 1% pasaulio gamtiniu duju atsargu. Kaip matyti, bene vienintelis ir ilgalaikis partneris su maziausiai ekonominiais kastais yra Rusija. Visa kita yra pasispardymas suristomis kojomis ir siekis isvengti tai kas nesivengiama.
Kalbant apie CA, matyti Irakas turi tik 2 % duju, bet uztat labai didelius klodus naftos: po Saudo Arabijos Irakas turi 11 % naftos, Saudo Arabija 24%. Cia butina pridurti jog apie 70% JAV kapitalo priklauso arabams, todel jie suinteresuoti uztikrinti naftos aprupinima JAV, nors kaip matyti Irake isiviepatavus amerikieciams, ju energetine nepriklausomybe salygiskai sumazejo.

autorius studentui, 2009 08 12 14:47
tai gal galetum nurodyti, kiek, pvz palyginus su kazachstanu ir uzbekistanu, jis turi naftos bei duju, ir kiek jis ju eksportuoja? :)
o apie uranium, gold,, coal ir panasiai is viso kalba neina, juk pats rasei apie energetika

Studentas, 2009 08 12 14:34
Kyrgyzstan has deposits of antimony, gold, molybdenum, tin, coal, tungsten, mercury, uranium, petroleum, and natural gas.
http://encyclopedia2.thefreedictionary.com/Kirghizia
cia kam zaliot? :)

autorius studentui, 2009 08 12 12:12
"pasiulyti daugiau" - tai ne tik pinigai.

kalbant apie sauguma is tiesu sunku atskirti energetika, taciau vis tik karine baze ir vamzdis skirtingi dalykai, ir karine baze gali buti nebutinai sukurta vamzdziui priziureti

kas del kyrgyzstano, tai dar neaisku ar karine baze ten rusai neiskeite pvz i ukraina (neatsitiktinai medvedevas taip grieztai staiga prakalbo), t.y. jie leido kyrgyzams grazinti baze, bet tai tik hipoteze

"Azerbaidzianas, tiek Kirgizija gali patenkinti viso labo 5% Europos poreikiu" - noreciau pazymeti, kad Kyrgyzstanas is viso jokiu europos poreikiu patenkinti negali, nes praktiskai neturi nei duju, nei naftos, ir gerbiamam studentui reiketu tai zinoti pries sampprotaujant apie CA realijas ir perspektyvas "Eto zaliot" :)


Studentas, 2009 08 12 09:11
hm panasu straipsni teko skaityti anglu kalba kazkada... neseniai..

visgi kai kurios mintys kelia nerima, nes jos priestarauja pacios sau. Pavyzdziui autorius daro tarpine isvada "jie[atsiet amerikieciai] nenori veltis į vidinius CA šalių politinius procesus (kitaip tariant, tapti režimų garantais), o tai ženkliai mažiną jų patrauklumą CA valstybių lyderių akyse, nes vien dolerių šiems neužtenka." Veliau autorius darydamas neva generaline isvada papriestarauja svo tarpinei isvadai "ir šiandien CA valstybės nueis su tuo, kas pasiūlys daugiau. " labai idomi isvada kai is vienos prielaidos daroma kardinaliai kita isvada.
Is kitos puses, sunku pasakyti ka autorius laiko "saugumu" centrineje azijoje. Ar energetiniu resursu uztikrinimas nera saugumas? Be to, amerikieciia siame regione veikia ne konjunkturiskai o nuosekliai, pradedant Izraelio ginimu [juk 60% JAV kongresmenu yra zydai] baigiant karu Irake, dabar bando Irane ivesti sau "lojalu" lyderi. JAV interesai Centrineje Azijoje galima sakyti prasideda net ne Azijoje o Europoje. Bandymas Europa atriboti nuo Rusijos energetikos, tai pasitarnauja JAV sukurta gresme Ukrainos duju krizes metu. Europa priversta ieskotis kito partnerio. Ji neva bando surasti Centrineje Azijoje. O ten juk jau baigia isitvirtinti JAV Irakas, Gruzija (duju tranzitine valstybe), Kirgizijos papirkimas. JAV siekia kontroliuoti Europa, jei kontroliuos Europa, kontroliuos ir visa pasauli. Visgi reikia saltai konstatuoti, jog tiek Azerbaidzianas, tiek Kirgizija gali patenkinti viso labo 5% Europos poreikiu. Tuo tarpu Rusija turi beveik 50% visu pasaulio duju atsargu, o Arktikoje duju rasta ketvirtadalis pasaulio duju atsargu, del kuriu Rusija zada kovoti.
Galima konstatuoti, jog Rusija bet kuriuo atveju isliks strateginiu Europos partneriu numeris vienas, o JAV siekis isitvirtinti CA sukels dar ne viena provokacija.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras