Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Rusijos ir Gruzijos karo laimėtojas dar neaiškus

Jonas Motiejūnas
2009 08 28

Prieš metus vykęs karinis konfliktas šiandien atrodo kaip neabejotina Rusijos pergalė: suverenios Gruzijos teritorijoje jai pavyko įkurti du promaskvietiškus darinius – Pietų Osetiją ir Abchaziją. Rusijos tankai stovėjo apie 40 kilometrų nuo Tbilisio, o Gruzija faktiškai yra tarptautinės bendruomenės palikta Rusijos malonei. Karas ir visiška Gruzijos okupacija gali įvykti bet kada, kai tik to užsimanys Rusijos vadovai.

Vidaus padėtis Gruzijoje taip pat nestabili – opozicija laiko Michailą Saakašvilį (vis dar turintį nemažą paramą šalyje) kaltu dėl karo, vos nepasibaigusio nacionaline katastrofa. Naujo karo galimybė neatmetama – pasipylė nedideli neaišku kieno provokuojami konfliktai, Rusija rengia karinius mokymus netoli Gruzijos sienų. Jau net ima atrodyti, kad Kremlius galėtų rugpjūtį paskelbti Gruzijos mėnesiu.

Tarptautiniu požiūriu Rusija per vienerius metus pasiekė nemažą pergalę. Vakarų pyktis truko neilgai, faktiškai trumpiau nei metus. Rusijos bendradarbiavimas su NATO pamažu grįžta į ankstesnes vėžes, JAV ir Rusijos santykiai truputį pasitaisė, nors šalių požiūris Gruzijos atžvilgiu ir skiriasi. Šią vasarą JAV viceprezidentas Joe Bidenas lankėsi Tbilisyje ir užtikrino gruzinus, jog Amerika remia demokratinę ir nedalomą Gruziją. Labai gražūs žodžiai, bet turbūt niekas pasaulyje nemano, kad JAV kariautų su Rusija, siekdamos šiuos žodžius paversti tikrove. Taigi – dar viena tuščia deklaracija, kuria šį kartą vargu ar patikėjo net labiausiai proamerikietiškai nusiteikę Gruzijos politikai.

Tiesa, JAV paskelbė siunčiančios karinius patarėjus, kurie parengs gruzinų karius operacijoms Afganistane. Žinoma, šis žingsnis sukėlė Kremliaus pasipiktinimą, bet triukšmas buvo sukeltas „vidaus vartojimui“. Kremlius puikiai žino, kad JAV nereaguoja į Gruzijos prašymus padėti atkurti sugriautą kariuomenę. Na, o keli JAV instruktoriai, kilus konfliktui su Rusija, dings iš Gruzijos, kaip kad padarė prieš metus. Pranašystės, kad po konflikto su Gruzija Rusijai gresia tarptautinė izoliacija, akivaizdu, neišsipildė. Geopolitinė realybė tokia, kad tokios valstybės kaip Rusija izoliuoti neįmanoma. Be to, daug kas Vašingtone (nors garsiai tai ir nesakoma) karo kaltininku laiko M. Saakašvilį, kuris pasidavė Maskvos provokacijoms ir pabandė įsisenėjusią problemą išspręsti jėga.

Europos Sąjunga per metus, praėjusius nuo Rusijos ir Gruzijos karo, taip pat negali pasigirti didesniais laimėjimais. Nebent tuo, kad griežtai laikosi separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos nepripažinimo politikos. Net Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai buvo pagrūmota, jog bet koks santykių atšilimas su ES baigsis, jei Minskas pripažins šiuos du Maskvos valdomus teritorinius darinius, esančius Gruzijos teritorijoje. A. Lukašenka, dėl kurio elgesio Kremlius turbūt neabejojo, paklausė ES – kol kas tai sprendimas, kurio Kremlius niekada neužmirš. Pietų Osetiją ir Abchaziją pripažįsta tik šias teritorijas okupavusi Rusija ir Nikaragva. Nors pastarosios vadovai vargu ar žino, kur ta Gruzija yra, tokiais savo diplomatiniais žingsniais Kremliui primena, kad yra ištikimi jo draugai, kaip buvo SSRS laikais. Tačiau nepaisant šios šiek tiek juokingos padėties, administracinė siena tarp Pietų Osetijos ir Abchazijos ir likusios Gruzijos dalies yra labai reali, reali tiek, kiek realūs Rusijos tankai ir kariai, dislokuoti šiose respublikose. Daug kas Rusijoje laiko Pietų Osetijos pripažinimą svarbesniu įvykiu už patį karą.

Yra ir platesnis politinis kontekstas. Ne vienas politikas Rusijos Dūmoje po Kosovo pripažinimo pareiškė, jog pripažinimo sulauks ir Pietų Osetija su Abchazija. Šiuo grasinimu mažai kas tikėjo. Pasirodo, be reikalo.

Dabar, Rusijai vetavus ESBO ir Jungtinių Tautų misijų dislokavimą Gruzijoje ir separatistiniuose dariniuose, tik Europos Sąjunga čia turi stebėtojus, ant kurių pečių užkrauta neįvykdoma misija – atkurti pasitikėjimą tarp konflikto dalyvių (tikrieji yra Rusija ir Gruzija, o ne separatistiniai dariniai Gruzijos teritorijoje) ir rūpintis tūkstančiais gruzinų tautybės pabėgėlių.

Nereikėtų užmiršti, kad kaip tik Rusijos ir Gruzijos karas bei galima grėsmė Ukrainai paskatino Europos Sąjungą pradėti Rytų partnerystės iniciatyvą. Tačiau ši iniciatyva, Europos Sąjungos šalių remiama nevienodai, yra tik projektas, kuris galbūt materializuosis ateityje. Taip pat tai projektas, kuriam griežtai nepritaria Rusijoje, o dauguma Vakarų Europos valstybių į Rusijos nuomonę reaguoja labai jautriai.

Taigi būtų galima sakyti, kad Rusijos ir Gruzijos karą beveik visuose frontuose laimėjo Maskva. Tačiau tai gali tapti Pyro pergale. Įvykiai Dagestane ir Ingušijoje bei vis rusenantis konfliktas Čečėnijoje yra negeri ženklai Kremliui. Šiaurės Kaukazas nėra prorusiškas. Maskvos lengva ranka suteiktas pripažinimas Pietų Osetijai ir Abchazijai skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, separatizmą, kuris kuo toliau, tuo labiau įgyja musulmoniško radikalizmo pavidalą.

Kai kurie stebėtojai sako, jog Pietų Osetijoje pasigirsta balsų, kad Rusijos kariuomenė galų gale turėtų išeiti. Tačiau dauguma aiškiai supranta, jog Rusijos kariuomenės buvimas yra didžiausias Pietų Osetijos saugumo garantas. Pietų Osetijos gyventojai yra Rusijos piliečiai, bet ir čečėnai yra Rusijos piliečiai.

Sunku paskelbti galutinę išvadą, ar Rusija tikrai laimėjo karą su Gruzija. Bet tikėtina, kad šis karas yra ne stabilizacija ar pergalė, kaip visus tikina Kremliaus politikai, o tik dar didesnio gaisro Šiaurės Kaukaze pradžia.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras