Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  „Fejerverkai“ virš Atlanto arba vieno neįvykdyto teroro akto istorija

Ignas Paukštys, RESC analitikas
2006 08 17

Nuo pat šiuolaikinio terorizmo formų atsiradimo pradžios 1960 m., politikos apžvalgininkai išliejo panašiai tiek rašalo, kiek teroristai kraujo. Beveik visada užduodami tie patys klausimai – kas, ką, kaip ir kodėl sprogdina? Šis straipsnis – ne išimtis, jo tikslas – išsiaiškinti atskleisto sąmokslo prieš Didžiosios Britanijos transatlantinius reisus užkulisius, aplinkybes ir pamąstyti, kas galiausiai iš to išlošė, o kas pralošė. Taip pat ketinama aptarti vieną iš sėkmingiausių antiteroristinės kampanijos taikomų taktikų – agentų infiltravimą į teroristų gretas. Bet pirmiausia reikėtų nupiešti tą kraupų vaizdą, kuris būtų kilęs, jei britų pareigūnai nebūtų susekę ir sėkmingai neutralizavę sąmokslo organizatorių.

Teroro akto mastas ir priemonės

Užsimota buvo išties plačiai. Skaičiai skiriasi, tačiau pareigūnų duomenimis, vienas po kito į Atlanto vandenyno dugną būtų kritę nuo 6 iki 10 lainerių, pakilusių Didžiosios Britanijos Hytrou (Heathrow) oro uoste ir skrendančių į Niujorką, Vašingtoną, Majamį, Los Andželą, Čikagą ir San Franciską. Ataka turėjo būti įvykdyta „bangomis“, vienu metu sprogdinant po tris lėktuvus, kai jau visi taikiniai būtų buvę ore ir gerokai nuskridę nuo Britanijos krantų. Tokiu atveju nei atitinkamoms jėgos struktūroms, nei policijai praktiškai nebūtų likę jokios galimybės išsaugoti nekaltų civilių gyvybių.

Apie aukų skaičių kalbėti sunku, bet tam tikra matematika čia irgi galima, nes visos keturios skrydžių kompanijos (United Airlines, American Airlines, British Airlines ir Continental Airlines), kurių reisus nusižiūrėjo teroristai, transatlantinius skrydžius atlieka su Boeing-767 ir Boeing-777. Pastarieji talpina nuo 181 iki 283 keleivių bei lėktuvo personalą. Taigi susiklosčius „idealioms“ teroristams aplinkybėms, aukų skaičius būtų viršijęs du tūkstančius. Galima teigti, kad savo mastu ir atgarsiu ši ataka visiškai nedaug atsiliktų nuo rugsėjo 11-osios išpuolių, nors materialiųjų nuostolių ir būtų mažiau.

Nustatyta, kad teroristinio išpuolio organizatoriai sugalvojo, kaip apeiti aerouosto apsaugos sistemą, kuri tikrina, ar keleivių bagaže nėra ginklų, sprogmenų ar kitokių pavojingų daiktų, pavyzdžiui, šaltųjų ginklų. Sprendimas genialus ir paprastas – kartu su savimi vežtis nealkoholinių, gaivinančių gėrimų, kurių turinys būtų užpildytas ne tik limonadu ar sultimis, bet ir skystųjų sprogmenų sudedamaisiais komponentais.

Tereikia pasigaminti buteliukus su dvigubu dugnu, kur iš pradžių būtų supiltas gėrimas, o po juo – sudedamasis sprogmenų komponentas. Taip savižudis sprogdintojas bombą pasigamintų jau skrydžio metu, o remiantis JAV FTB (Federalinių Tyrimų Biuro) ekspertų nuomone, tokių sprogmenų detonavimas galėtų įvykti nuo karščio, smūgio, trinties ar elektros iškrovos. Bombos nėra itin galingos, tačiau pakankamos, kad lėktuvas atsidurtų Atlanto dugne.

Sėkmingos antiteroristinės operacijos paslaptys

Viena iš sudėtingiausių užduočių, tenkančių šiuolaikinių valstybių antiteroristinėms jėgos struktūroms – galimų teroristinių išpuolių numatymas ir neutralizavimas. Teroristinės organizacijos dėl savo beformės prigimties neretai kliudo laiku ir operatyviai nustatyti, kas kur kada ir kaip smogs. Taip yra todėl, kad nėra akivaizdžių lyderių, aiškios organizacinės struktūros ir dažniausiai smogikų bendravimas vyksta retai ir per atstumą.

Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų darbas išties parodė įkvepiantį pavyzdį, kaip galima kovoti su terorizmu, kylančiu iš vidaus. Terorizmo fenomeno tyrėjai naudoja „miegančiojo komandoso“ (angl. sleeping commando) sąvoką, kuri reiškia, kad būsimasis savižudis gali ilgą laiką ramiai gyventi eilinį civilio gyvenimą: rūpintis savo šeima, dirbti, lankyti draugus, žiūrėti futbolą, gerti alų ir nepatraukti policijos ar kitų tarnybų dėmesio iki to momento, kai jam duodamas signalas veikti. Aplinkiniai gali visiškai nieko nenutuokti apie slaptus teroristo planus ir būti itin šokiruoti sužinoję, kad jis buvo „vienas iš jų“.

Taigi svarbiausia užduotimi tampa identifikuoti ir sekti „miegančiuosius komandosus“ infiltruojant savo žmones į teroristų gretas. Teigiama, kad neįvykusio transatlantinių skrydžių teroristinio akto organizatoriai buvo sekami jau ne vieną mėnesį iki tol, kol buvo pasiektas kritinis taškas – atėjo šifruotas pranešimas „smokit dabar“. Per itin trumpą laiką trijuose Didžiosios Britanijos miestuose – Londone, Birmingeme ir Aukštajame Vykombyje, o taip pat Pakistane buvo suimti žmonės, susiję su būsimo teroro akto organizavimu. Ši operacija buvo atlikta pernakt, teroristų atakos išvakarėse.

Kodėl jie taip elgiasi?

Būtina pastebėti, kad visi 24 Didžiojoje Britanijoje suimti įtariamieji turi šios šalies pilietybę. Šioje vietoje natūraliai kyla klausimas, kaip taip galėjo nutikti, kad einama į konfrontaciją ne tik su savo valstybe, bet ir su bendrapiliečiais? Be abejo, reikia ieškoti ne paviršutiniškų, bet gilesnių priežasčių, viena iš jų nevykstanti, o gal ir iš principo negalinti įvykti musulmonų bendruomenių integracija į Vakarų pasaulį.

Visų suimtųjų šaknys yra ne Europoje, bet Pakistane, Bangladeše ar Irane. Nepaisant to, kad jie gyvena Vakarų Europoje, jie nesijaučia senojo žemyno dalimi. Viena vertus, po visų teroro aktų, įvykdytų vakaruose, požiūris į musulmonus pasikeitė. Dabar į juos žiūrima ne tik kaip į „kitokius“, bet dar ir kaip į pavojingus ir agresyvius „kitokius“. Kita vertus, patys musulmonai neperima vakarietiškų žaidimo taisyklių ir gyvenimo sekuliarizuotoje visuomenėje. Terorizmo priežastys yra ne tik religinės, bet taip pat dar ir socialinės, ekonominės. Paradoksalu, bet tokių etikečių „klijavimas“ nepalieka jiems jokios išeities, kaip tik prisiimti primetamą vaidmenį.

Šioje vietoje galima būtų pacituoti vieno Londone leidžiamo musulmonų laikraščio redaktoriaus kelias mintis, kurios šiek tiek padeda suprasti jų vidinę būseną: „Netgi jei mes [musulmonai – I. P.] jaučiamės priversti palikti namus tam, kad užsidirbtume pragyvenimui Vakaruose, mes vis tiek išliekame kankinami vienatvės ir namų ilgesio. Mes gyvename šlykščiausiose miestų dalyse, dirbam už niekingai menką atlygį, kurį siunčiame savo šeimoms į namus [...] Išeivijoje tik du dalykai suteikia jėgų: brolybės jausmas su kitais musulmonais bei mūsų religijos praktikavimas“.

Būtina pastebėti, kad čia suminėti dalykai – brolybė ir religijos praktikavimas – neatrodo savaime blogi. Tačiau, jeigu individas (ar netgi visa bendruomenė kaip tai nutiko su musulmonais) susvetimėjo, jis gali pulti į neviltį ir pasiduoti smurtą bei prievartą propaguojančioms ideologijoms. Radikalios islamo interpretacijos skatina griebtis terorizmo, o tai jau skaldo vakarietiško tipo sekuliarizuotą visuomenę ir kuria principinį civilizacijų konfliktą.

Epilogas ir moralas

Galiausiai lieka keli klausimai, kas iš to išlošė ir kas pralošė. Terorizmo akto pavyko išvengti. Nepaisant to, buvo sukelta didžiulė panika ir viso pasaulio dėmesys buvo prikaustytas prie įvykių Didžiojoje Britanijoje, kur saugumo lygis buvo pakeltas iki kritinio. Keleiviai patyrė daug nepatogumų, o aviakompanijos – nuostolių, nes buvo atidėta nemažai reisų ir itin sustiprinta apsauga.

Būtina pastebėti, kad teroristai nusitaikė į anglosaksus. Ne veltui norėta smogti į transatlantinius reisus, nes tai simbolizuoja jūrinę Vašingtono-Londono ašį. Pastaroji yra viena iš aktyviausių kovos prieš terorizmą iniciatorių ir pagrindinis Al-Kaidos priešas. Ši istorija pademonstravo didelę pažangą antiteroristinėse kampanijose vykdomose ne užjūriuose (karštuose pasaulio taškuose Islamo pasaulyje), bet namuose. Britų kontržvalgyba ir policija pademonstravo, kad, sujungus pajėgas, galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų kovoje su praktiškai nematomu ir tarp mūsų galinčiu būti priešu.

Į išlošusiųjų gretas vertėtų įtraukt ne tik transatlantinę erdvę, bet dar ir Izraelio valstybę, nes, kilus panikai, buvo laikinai nukreiptas dėmesys nuo kruvino tenykščio konflikto. Dramai pasibaigus, galima kalbėti apie Vakarų pasaulio visuomenių paramos antiteroristinei kampanijai padidėjimą, taigi kartu ir netiesioginį pritarimą ne tik kovai su Al-Kaida, bet ir su Hizbollah bei kitomis panašiomis musulmonų teroristinėmis organizacijomis. Vieningesni vakarai – nuožmesnė kova su terorizmu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras