Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kodėl sukurta „Arctic Sea“ užgrobimo legenda? (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 09 09

Liepos 28-ąją iš Lamanšo sąsiaurio dingusio medieną gabenusio, Suomijos kompanijai priklausančio, Maltoje registruoto ir rusų įgulos valdomo sausakrūvio laivo „Arctic Sea“ epopėja, prasidėjusi laivo užgrobimu Baltijos jūroje liepos 24 d., kaip ir spėjo Vakarų spauda, apaugo pačiais nemaloniausiais Maskvai įtarimais. Jų dar padaugėjo, kai pagrasinus susidorojimu į Stambulą buvo priverstas pabėgti Maskvoje leidžiamo „Maritime Bulletin–Sovfracht“ vyriausiasis redaktorius Michailas Voitenka, kuris pirmas savo biuletenyje pasauliui pranešė žinią apie laivo dingimą ir įtarė, kad po medienos eksporto priedanga laive gali būti vežamas nežinomas krovinys.

Alyvos į ugnį įpylė Kremliaus informacinė blokada, įvesta po to, kai netoli Vakarų Afrikos krantų, prie Žaliojo Kyšulio archipelago, laivas buvo aptiktas ir aštuoni tariami grobikai suimti. Buvo apkaltinta Estija ir Latvija, kurių piliečiai neva yra sausakrūvio užgrobėjai (4 – Estijos, 2 – Latvijos ir 2 – Rusijos piliečiai). Kai trimis kariniais transporto lėktuvais Il-76 grobikai, ekipažas ir dvi tyrėjų grupės buvo atskraidintos į Maskvą, Kremliaus informacinis langelis aklinai užsidarė. Kadangi M. Voitenka ir toliau tvirtino turįs faktų apie laivu gabentus ginklus, jam rugsėjo 3 d. kažkas paskambino ir patarė geriau išvykti iš šalies. Iš pradžių ekspertas teigė susiruošęs į komandiruotę Turkijoje, bet po interviu BBC paaiškėjo, kad priverstinei emigracijai jį paskatino telefono skambutis. Pasak žurnalisto, jo interviu žiniasklaidai apie „Arctic Sea“ dingimo aplinkybes ir įmanomas versijas, kaip praneša „BBCRussian.com“, palietė kai kurių įtakingų žmonių interesus.

Wikipedia rašo (http://en.wikipedia.org/wiki/MV_Arctic_Sea), kad šio tipo laivams priklauso ir Klaipėdos uoste 1998 m. užregistruotas krovininis laivas „Jogaila“. „Arctic Sea“ buvo užregistruotas 2005 m. Maltoje, tad plaukiojo su šios šalies vėliava, nors jūrų operatorius buvo įsikūręs Archangelske („Solchart Arkhangelsk Ltd.“). Laivas gali gabenti 4706 tonų krovinį. „Arctic Sea“ oficialiai vežė į Alžyrą rąstus, kitą medieną, kuri priklausė didžiausiai Europoje Suomijos popieriaus gamybos kompanijai  „Stora Enso Oyj“ ir kurios vertė buvo apie 1,8 mln. dolerių.

Rusijos interneto laikraštis „Ežednevnij žurnal“ (http://ej.ru/?a=note&id=9367) rašo, kad laivas dvi savaites buvo remontuojamas Kaliningrado uoste, paskui išplaukė į Helsinkį, kur buvo pakrauta mediena. Liepos 24 d. 3 val. nakties plaukiant pro Alandų salas, prie kurių veikia net mobilusis ryšys ir kur nuo vikingų laikų niekas nieko neužpuolė, staiga grupė kaukėtų vyrų, prisistačiusių kaip Švedijos kovos su narkotikų kontrabanda policija, įsiveržė į laivą ir įkaitais pagrobė 15 ekipažo narių. Paskui laivas dingo iš radarų ir bet kokio telefono ar radijo ryšio zonos.

M. Voitenkos leistas biuletenis „Maritime Bulletin–Sovfracht“, kaip pranešė 1929 m. įkurtos laivybos kompanijos interneto svetainė http://www.sovfracht.ru/, dabar pertvarkomas. Pats redaktorius neva savo iniciatyva iš Stambulo atsiuntė atsistatydinimo pareiškimą. Šiuo metu nei leidinio tvarkytojo svetainė http://www.odin.tc/, nei elektroninis paštas vmd@odin.tc, nei biuletenyje pateiktas M. Voitenkos mobilusis telefonas +7 926 7950365 neveikia. Leidinys „įšaldytas“, matyt, Kremliaus potvarkiu.

Taip sukurtame informaciniame vakuume gimsta įvairiausios spėlionės. Štai Londono „The Times“, remdamasis šaltiniais Tel Avive ir Maskvoje, ginčija oficialią medienos pervežimo versiją. Laikraštis teigia, kad Izraelio žvalgybos tarnyba „Mossad“, garsėjanti plačiu ir stipriu agentūriniu tinklu, seka ginklų pardavimo operacijas, ypač Iranui, ir išsiaiškino, kad Kremlius esą tyčia leido naujausiai ginkluotei patekti į nusikalstamų organizacijų rankas ar būti parduotai Iranui. Kad nekiltų tarptautinio skandalo, buvo sugalvota versija apie laivo grobikus ar piratus. Anot šaltinių iš Rusijos karinės žinybos, sunku patikėti, kad piratai grobtų laivą, gabenantį medieną. Prie šios legendos rankas prikišo ir pats „Mossad“, neleidęs, kad pavojingas krovinys patektų Iranui.

Izraelio kariškiai teigia, jog Tel Avivas gavo pranešimą, kad Kaliningrade į laivą kraunami Iranui skirti ginklai. Galbūt zenitinės raketos S-300 Irano priešlėktuvinei gynybai ar sparnuotosios raketos X-55 būtų iškrautos kartu su mediena Alžyre, o paskui pergabentos į Iraną, bet Izraelio specialiųjų tarnybų pastangomis laivo maršrutas buvo tyčia pakeistas, kad nebūtų galima sužinoti ginkluotės pristatymo adresato.

Kad su visa šia afera susijęs „Mossad“, teigia ir JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ bei „Jerusalem Post“. Štai kodėl, pasak šias versijas komentuojančios rusiškosios BBC tarnybos, Izraelio prezidentas Shimonas Peresas per savo vizitą į Maskvą (jis įvyko kitą dieną radus „Arctic Sea“) 4 valandas už uždarų durų kalbėjosi su Dmitrijumi Medvedevu. Izraelio užsienio reikalų ministerija netvirtina, kad kalba sukosi apie „Arctic Sea“, tačiau dviejų šalių lyderiai kalbėjosi apie prekybą ginklais, jų pardavimą Izraeliui priešiškoms valstybėms. Teigiama, kad Sh. Peresas gavęs žodines garantijas, kad Rusija neparduos šiuolaikinės ginkluotės nei Iranui, nei Sirijai. „Nesunku daryti prielaidą, – teigia britų dienraščiui šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje, – kad Izraelio prezidentas pasinaudojo incidentu, užkirsdamas kelią ginklų prekybai su arabų šalimis, o Tel Avivas savo ruožtu sudarė galimybę Kremliui išsinarplioti iš neįtikinamos piratų užgrobimo istorijos.“

Laikraštis „Pravda“ paslaptingai tvirtina, kad laivas turėjo nugabenti sparnuotąsias raketas Iranui, tačiau operaciją sužlugdė jėgos, „susijusios su Ukraina“. Kitas laikraštis „Novaja gazeta“ teigia, kad užpuolikai veikė „Mossad“ vardu, o tai reiškia „klasikinės sąmokslo teorijos“ patvirtinimą. Izraelio atsargos brigados generolas Shlomas Bromas, kaip rašo interneto svetainė „The Media Line“, primena žydų žvalgybos tarnybos darbo efektyvumą. Karinė jūrų žvalgyba stebi jūrų laivybą visame pasaulyje ir seka įtartinus objektus. Taip 2002 m. ji susekė Palestinos išsivadavimo organizacijai (PIO) laivu „Karine A“ gabentą ginklų krovinį, kuris paskui turėjo būti pristatytas Iranui. Kovo mėnesį buvo pranešta, kad Izraelio greitojo reagavimo pajėgos atakavo ginklų pakrautą gurguolę Sudane, maždaug už 1400 km nuo Izraelio. Tuomet, CBS pranešimu, ginklai buvo skirti radikaliai palestiniečių organizacijai „Hamas“, per operaciją žuvo apie 40 žmonių...

O krovininis laivas „Arctic Sea“ šiuo metu, kaip sakoma, yra dar už jūrų marių. Nuo Senegalo krantų Žaliojo Kyšulio Respublikos salos nutolusios per 450 km. Iš Kabo Verdės laivas plauks į Alžyrą, ten iškraus medieną, o paskui grįš į Novorosijską techninei apžiūrai. Rusijos naujienų agentūra pranešė, kad „Arctic Sea“ Rusijos uostą geriausiu atveju pasieks rugsėjo viduryje ar pabaigoje. Iki to laiko skandalas bus užgniaužtas, ginklų gabenimo operacija primiršta, o bandžiusio šį sąmokslą atskleisti „Jūrų biuletenio“ redaktoriaus M. Voitenkos, ko gero, laukia kai kurių kitų, mėginusių išvengti „Mossad“ ir FST rūstybės, likimas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras