Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  A. Lukašenka Vilniuje: ar misija įmanoma? (6)

Komentarai:

Docentas, 2009 09 21 14:54
Jei Anoniminiai komentatoriai atidžiau skaitytų tekstus, tai toje cituojamoje vietoje yra mažas žodelis "esą", kas reiškia, kad Autorius cituojka A.Lukašenką ir tarsi abejoja jo teiginiu. Taigi, kritikai, geriau skaitykite...

Studentas, 2009 09 19 14:20
geriau jau su Baltarusija ir Skandinavija nei su Moldova ir Gruzija.

Jonis, 2009 09 18 23:55
Pritariu Anonimui, tik gaila, kad jis nepaminėjo Lietuvos vežėjų, vežančių prekes "furomis". Juk ne taip seniai prie Rusijos sienos su Latvija ir Kazachstanu (grįžtančių) tų "furų" buvo susikaupę per 800, dar ir dabar stovi eilės, bet mažesnės. Vien tie vežėjai autotransportu tikriausia duoda biudžetui daugiau pajamų, negu visas Baltarusijos tranzitas.

Anonimas, 2009 09 18 23:11
Tiesiog neįtikėtina, kaip teigia p. Iškauskas, kad Lietuvos biudžetas trečdalį eksporto pajamų gauna iš Baltarusijos prekių tranzito per Klaipėdos uostą. Juk mes eksportuojame mėsos ir pieno produktus į Rusiją (ir ne tik į ją), baldus, medieną, durpes, taip pat maisto produktus ir dar kai ką į Europos valstybes, naftos produktus ir kol kas dar elektros energiją – į kaimynines valstybes, taip pat daug kitų dalykų (tiesa, mažesniais kiekiais) į kitas valstybes, įskaitant net ir JAV. Be to, per Klaipėdą eksportuojamos ir Kazachstano bei kai kurių kitų rytuose esančių valstybių prekės. Ir negi visa tai sudaro tik dvigubai daugiau biudžeto pajamų, negu gaunama iš Baltarusijos tranzito per Klaipėdos uostą?






Politologas, 2009 09 18 20:04
Prezidentes iniciatyva palaikyti konstruktyvius rysius su kaimynais (kad ir kokie jie butu) tikrai sveikintina ir neabejotinai logiska. Belieka tiketis, kad musu politikai sugebes isvengti kazusu, politiskai ir ekonomiskai nenaudingu musu valstybei.

Hala Hala Hala, 2009 09 18 17:52
Atrodo, jau pasirinkom užsienio politikos kryptį. Na ką, sekmės Lietuvai. Jos, manau, prireiks daug...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras