Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV ir Iranas: žingsnis ta pačia kryptimi

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 09 23

Niujorke prasidėjusi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija tampa ne tik ugningų kalbų tribūna, bet ir svarbių susitikimų arena. Nors dvišalės derybos sesijos metu nerekomenduojamos, pasaulio šalių vadovų kontaktai neišvengiami ir dažnai būna net svarbesni negu oficialūs vizitai.

Su nepaprastu susidomėjimu laukiamas Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado ir JAV vadovo Baracko Obamos susitikimas Niujorke. Impulsą šiam neplanuotam pasimatymui davė pats Irano lyderis, NBC televizijos programoje pareiškęs, kad jo šaliai nereikia branduolinio ginklo ir jo kūrimo programos, nes Iranas ir be jo gali apsiginti. Taip pat M. Ahmadinejadas spaudos konferencijoje Teherane pareiškė esąs pasirengęs dvišalius santykius aptarti su JAV prezidentu B. Obama. Tokia galimybė gali pasitaikyti jau šią savaitę – JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu. „Aš tai siūliau George‘ui W. Bushui, tai siūlau ir Barackui Obamai, ir dalyvaujant žiniasklaidai tai būtų geriausias būdas apsvarstyti visas tarptautines problemas“, – kalbėjo Irano lyderis.

Interneto svetainėje „RBK Daily“ Vašingtono analizės centro „Henry Stimson Center“ analitikas Davidas Mitchelas pažymi, kad Irano vadovas yra geras oratorius ir diskusijų dalyvis, tai jis įrodė pasisakydamas JT tribūnoje, o G. W. Bushas tuo nepasižymėjo. Todėl B. Obama yra tinkamas Irano lyderio oponentas, juolab kad JAV prezidentui reikia pakelti savo reitingus.

„RBK DAily“ rašo, kad iš tiesų amerikiečiai vis labiau nusivilia B. Obamos politika, jo reitingai štai jau keletas mėnesių krinta. Antai birželį B. Obamos veikla buvo patenkinti 62 proc. amerikiečių, liepą – jau tik 56 proc., o rugpjūtį jo populiarumas nukrito iki 52 procentų. Nepatenkintų prezidento darbu amerikiečių skaičius kilo atitinkamai iki 31 proc. birželį, 38 proc. – liepą ir 41 proc. rugpjūčio mėnesį.

Irano vadovas taip pat negali džiaugtis savo valdymu. Nuolatiniai neramumai, vos neperaugantys į „žaliąją revoliuciją“, nepasitenkinimas tarp rinkėjų, kurie birželį išrinko M. Ahmadinejadą antrajai kadencijai, didėja. Protestų malšinimas populiarumo neprideda.

Iškart po rinkimų, birželio viduryje, Vakarų spauda rašė, kad išryškėjo paradoksas: šioje nuolatinių protestų apimtoje radikalaus islamo šalyje visuomenė įgauna vis didesnės demokratinės patirties. Galbūt todėl Vakarų valstybės atsargiai vertino rinkimų rezultatus ir neskubėjo kritikuoti antrąją kadenciją pradėjusio šalies lyderio. Laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad daugelis nuogąstauja, jog jo perrinkimas Vašingtonui padės sutelkti tarptautinę visuomenę prieš Irano branduolinę programą. Jeigu būtų laimėję reformų šalininkai, Jungtinėms Valstijoms vargu ar būtų pavykę savo pusėn palenkti kitas Vakarų šalis. Štai kodėl nei JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, nei pats prezidentas B. Obama nesiryžo viešai užginčyti M. Ahmadinejado pergalės ir atvirai palaikyti reformatorių. O viceprezidentas Joe Bidenas netgi pareiškė, kad „JAV nacionalinius interesus atitinka tiesioginis dialogas su Irano režimu“. Mat Vašingtonas įsitikinęs, kad visus sprendimus dėl Irano branduolinės programos priima ne prezidentas, o dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenei.

Vakarų spauda suabejojo, ar opozicijos lyderis Miras Husseinas Mussavis, gavęs apie 34 proc. balsų – daugiausia miestiečių, vidurinės klasės ir studentų, būtų geriau negu M. Ahmadinejadas. Jo žmona Zahra Ranavard buvo sulaikyta, kai norėjo patekti į Teherano universitetą, kuris prieš 10 metų tapo masinio studentų pasipriešinimo židiniu. Agentūrai „Reuters“ ji sakė, kad liaudis pavargo nuo žodžio laisvės suvaržymų, augančios infliacijos ir lyderių avantiūrizmo. Iš tiesų, kaip rašo Londono „The Guardian“, dabar šalyje infliacija siekia 23 proc., o nedarbas išaugo iki 17 procentų. Todėl laikraštis rinkimus vadina „politiniu karnavalu“, nes varguolius ginantis M. Ahmadinejadas, esant tokiai sunkiai ekonomikos padėčiai, sugebėjo iškovoti pergalę.

Kitaip sakant, po šių rinkimų dar labiau suabejota, ar pasiteisina nuolatinis tiesioginis Vašingtono spaudimas Teheranui. Jis iki šiol neduoda laukiamų rezultatų. Jeigu tokia taktika bus naudojama ir toliau, perrinkus konservatorių prezidentu, Irano ir JAV bei jų sąjungininkų santykiai pablogės per artimiausius mėnesius, ir Teheranas taps didžiausiu B. Obamos tarptautinės politikos egzaminu. Aistras regione kaitina ir tokie pareiškimai, kokį iš karto po rinkimų paskelbė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu: Irano režimą ir perrinktą prezidentą jis pavadino „apokalipsės kultu“.

Bet, pasibaigus kritiniam (taip tvirtina astrologai) rugpjūčio mėnesiui, reikalai, atrodo, krypsta į „šaltojo karo“ tarp Teherano ir Vašingtono pabaigą. Nors, kaip rašo naujienų svetainė „Mignews.com“, Izraelis ir toliau grasina smogti Iranui branduolinį smūgį, buvęs Jimmy Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis interneto svetainėje „The Best“ ragina Baltuosius rūmus užkirsti kelią tokiems Tel Avivo planams, nes „Iranas negali sukurti Izraeliui rimtų problemų“. Jis netgi siūlo numušti Izraelio karinius naikintuvus, jeigu šie atakuotų Irano branduolinius objektus per Irako teritoriją.

Vašingtonas privalo atšaldyti žydų keršto aistras, rašo Vakarų apžvalgininkai. Italų „La Repubblica“ su ironija rašo, kokia bus sunki ši savaitė B. Obamai. Libijos lyderiui Muamarui Gaddafi jis geriausiu atveju tegali paspausti ranką (juk jis atsisakė branduolinio ginklo mainais į politinę reabilitaciją), turi nesišypsoti susitikęs Venesuelos vadovą Hugo Chavezą, vengti glėbesčiuotis su Rusijos prezidentu Dmitrijum Medvedevu, be to apgalvoti savo kontaktus su ketvirtadienį Pitsburge prasidedančio G20 šalių susitikimo dalyviais.

Bet dabar didžiausias jo galvos skausmas – Irano vadovas. Kol B. Obama neatsakė į jo kvietimą susitikti, JAV slaptosios tarnybos uoliai tikrina dviejų šalių lyderių judėjimo maršrutus, kad tik jie nesusikirstų. Bet „La Repubblica“ Baltųjų rūmų šeimininkui primena prieš dvejus metus jauno senatoriaus demokrato nuo Ilinojaus valstijos išsakytą pažadą: kai jis kada nors tapsiąs prezidentu, be jokių išankstinių sąlygų susitiksiąs deryboms su Irano lyderiu.

Ta valanda išmušė. Juo labiau kad kontaktui impulsą davė pats M. Ahmadinejadas. Tiesa, netiesiogiai tirpdyti „šaltojo karo“ ledus vis dėlto pradėjo B. Obama: juk tai Vašingtonas pareiškė atsisakąs Rytų Europoje dislokuoti priešraketinio skydo elementus, nukreiptus link Irano. Dėl to apsidžiaugė tiek Maskva, tiek Teheranas.

Taigi, pirmieji žingsniai žengti. Tegul ir ne link vienas kito, bet jau bent ta pačia kryptimi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (90)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras