Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Karinių mokymų „Zapad-2009“ ir „Ladoga-2009“ ypatumai (15)

Daivis Petraitis
2009 10 14

Paskutinėmis rugsėjo dienomis visame vakariniame Rusijos regione ir Baltarusijoje griaudėjo baigiamosios bendrų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad-2009“ ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Ladoga-2009“ salvės. Kovos technika jau kraunama į ešelonus ir vežama namo. Vėl viskas, atrodytų, grįžta į senas vėžes. Taip buvo jau daug metų iš eilės, nuo „Zapad-99“ niekas nepasikeitė ir visi jau priprato, kad tokie mokymai vyksta beveik kasmet. Kuo šiuometiniai Rusijos veiksmai skyrėsi nuo ankstesnių? Nors išorinių panašumų yra daug, galima būtų išskirti ir keletą labai svarbių pasikeitimų.

1999 metų vasarą Rusijos Federacija surengė karinius mokymus vakarinėje savo teritorijos dalyje. Laikydamasi sovietinių laikų dvasios, pavadino juos „Zapad“ („Vakarai“) vardu. Tačiau tai nebuvo sovietinės dvasios „Zapad“, nukreiptas kariauti pasaulinį karą prieš Vakarus. Atrodo, kad tai nebuvo ir paskutinis tuometinės Rusijos bandymas karinės galios demonstravimu paveikti NATO sprendimą priimti Čekiją, Lenkiją ir Vengriją į savo gretas. Rusija jau nujautė, kad tų pačių metų pabaigoje šios šalys bus priimtos į Aljansą. Ir nors oficiali priežastis šiems manevrams surengti buvo karas Jugoslavijoje, manau, iš tikrųjų žinia buvo skirta NATO. Mokymais norėta pasakyti, kad NATO negalima žengti į buvusias SSRS teritorijas, t. y. Baltijos valstybes, jau vien todėl, kad dalis Rusijos teritorijos (Kaliningrado sritis) tada būtų atskirta. Vėliau tai buvo užfiksuota ir Rusijos karinėje doktrinoje apibūdinant NATO plėtrą kaip karinę grėsmę.

Nors oficialių teiginių apie gynybinį scenarijų gausu, esu linkęs teigti, kad iš tikrųjų visi mokymai buvo skirti pasirengti karinei operacijai, kurią aš pavadinčiau prevenciniu Baltijos valstybių okupavimu. Manau, kad operacijos sėkmės garantu turėjo tapti per mokymus patikrintas, o vėliau ir įteisintas Rusijos strateginiuose dokumentuose, branduolinio ginklo panaudojimo pirmiems elementas. Operacijos sėkmė turėjo priklausyti nuo to, ar Rusijos branduolinis šantažas pasiseks.

Manau, kiekvienas, daugiau ar mažiau besidomintis kariniais reikalais, nelinkęs tikėti, kad viskas, ką kariškiai sako oficialiai, yra tiesa. Aš irgi tuo netikiu, todėl manau, kad oficialusis „Zapad-99“ scenarijus atitiko tai, kas buvo daroma. Kadangi šia tema domiuosi jau daugelį metų, o be to, laikui bėgant žiniasklaidos šaltiniai atskleidžia vis daugiau ir daugiau šių mokymų detalių ir vertinimų, noriu pateikti savo pamąstymus apie tikrąjį „Zapad-99“ scenarijų. Manau, kad pirmame operacijos etape turėjo būti atliktas staigus Baltijos valstybių okupavimas, atblokuojant Kaliningrado sritį. Spėju, kad antrame etape Rusija turėjo stabdyti savo pajėgų puolimą ir imtis okupuotos teritorijos išlaikymo bei pasipriešinimo joje likvidavimo. Trečiame operacijos etape tikriausiai buvo planuojama konfliktą nuslopinti panaudojant branduolinį ginklą ir suduodant ribotą skaičių (1–2) branduolinių smūgių NATO, jeigu jis vis dėlto nutartų ateiti Baltijos valstybėms į pagalbą. Manau, kad iškart po smūgių buvo planuojama pasiūlyti NATO derėtis. Visa tai gali atrodyti keista, tačiau ką galėjo to meto Rusija piešpriešinti Vakarams? Manau, Rusijos kariškiai sugebėjo įtikinti savo politinę vadovybę, kad Vakarai, kurie pasibaigus šaltajam karui atsikratė visuotinio susinaikinimo grėsmės, nenorės vėl susidurti su ja ir sutiks su derybomis. Juolab kad tuo metu Baltijos valstybės dar nepriklausė NATO. Manau, buvo įvertinta ir tai, kad blogiausiu atveju Vakarai gali suduoti ribotą atsakomąjį smūgį, bet vėliau vis tiek sutiks derėtis.

Visa mano per ilgus metus surinkta informacija apie per „Zapad-99“ mokymus vykusius realius karinius veiksmus leidžia man šią prielaidą laikyti tikėtina. Ir staigus puolimas buvo, ir užgrobtos teritorijos kontrolė, ir gynyba, ir... branduolinio smūgio imitacija. Tiesa, tuo metu situacija neleido per mokymus to atlikti pasitelkus tūkstančius karių, šimtus tankų, todėl jų veiksmus imitavo batalionai ir net kuopos ar pavieniai lėktuvai.

2009 metų Rusija – tai ne 1999-ųjų Rusija. Dabar ji turi tūkstančius karių ir šimtus tankų, kurie kariauja, turi kuro ir amunicijos mokymams. Nors skelbiama, kad ginkluotųjų pajėgų reorganizacija ir perginklavimas dar nebaigti, manau, kad per šių metų mokymus buvo bandyta apsieiti be karinių vienetų imitavimo ir pasitelkta jau esami realūs pajėgumai.

Bet kurie kariniai mokymai turi vieną ar kelis tikslus. Jais galima pagrasinti ar perspėti – tai vadinama galios demonstravimu. Jais galima ruoštis konkrečioms operacijoms – tai paprastai vadinama pasirengimu operacijai. Manau, kad šių, kaip ir ankstesnių, metų Rusijos kariniai mokymai turėjo aiškių galios demonstravimo bruožų, tačiau spėju, kad šiemet juose buvo ir rimtų pasirengimo operacijai elementų. Siekiant abiejų tikslų ir veikiant įprastine tvarka galima atskleisti ir tai, kas nelabai pageidautina. Kiekviena karinė operacija yra nukreipta prieš konkretų, iš tikrųjų egzistuojantį priešininką ir nelabai norisi, kad jis stebėdamas mokymus suprastų tikruosius besirengiančiojo tikslus. O įvairios sutartys įpareigoja į karines pratybas kviesti tarptautinius stebėtojus. Manau, kad šie ir galbūt dar daug kitų argumentų lėmė, kad senieji „Zapad“ buvo padalinti į dvi dalis. Mokymai „Ladoga-2009“ – senųjų „Zapad-99“ pirmasis etapas – buvo skirti mokytis atlikti netikėtą Baltijos valstybių užpuolimą ir besiginančių jų pajėgų pasipriešinimo likvidavimą. Mokymai „Zapad-2009“ – senųjų „Zapad-99“ antras ir trečias etapai: užgrobtos teritorijos gynimo nuo Baltijos valstybėms ateinančių į pagalbą NATO pastiprinimų ir konflikto stabdymas. Kadangi per pastaruosius kelerius metus Rusija ne kartą demonstravo savo turimus branduolinius pajėgumus organizuodama reguliarius strateginių bombonešių skrydžius ar branduolinių raketų šaudymus, manau, kad šį kartą buvo pabandyta patikrinti, ar konvencinių pajėgų pakaktų tokiam NATO atgrasymui. Taip teigiu dėl to, kad bent jau akivaizdaus branduolinio smūgio imitavimo šįkart, atrodo, nebuvo.

Į „Zapad-2009“ Rusija stebėtojus pakvietė. Jiems demonstravo savo ir sąjungininkės Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas ir joms keliamus tikslus, rodė, kaip ginsis nuo galimos priešo iš Vakarų invazijos. Viskas buvo atvira, skaidru ir – tiesa. Šiuose mokymuose Rusija tikrai mokėsi gintis ir kontratakuoti. Jungtinės Rusijos ir Baltarusijos pajėgos atrėminėjo NATO aviacijos smūgius, stabdė ir kontratakavo į pagalbą Baltijos šalims ateinančias NATO pajėgas. Pakviestiems stebėtojams buvo pademonstruota, kad konvencinės pajėgos smarkiai pasikeitė, sustiprėjo ir gali padaryti tokių nuostolių NATO, kad noras tęsti konfliktą karinėmis priemonėmis susilpnės ir Vakarai bus linkę derėtis. Taigi ir tarptautinių sutarčių formalumai buvo įvykdyti.

Į mokymus „Ladoga-2009“ Rusija nekvietė nieko. Sekdamas viską, kas juose vyko, aš asmeniškai nieko gynybinio nemačiau. Jeigu ir buvo gynybos elementų, tai jie buvo bendro puolimo arba susitelkimo prieš puolimą dalis. Per „Ladoga-2009“ oro desanto pajėgos užiminėjo objektus „priešo“ teritorijoje, o motorizuotųjų šaulių brigados veržėsi joms į pagalbą. Veiksmai buvo žaibiški ir ryžtingi, pavyzdžiui, 76-osios oro desanto divizijos batalionui skirta tik kelios valandos objektui užimti. „Ladoga-2009“ – tai rusiškas žaibo karas, čia laiko nenumatytiems veiksmams nepalikta, pasipriešinimas likviduojamas pasitelkus „Točka“, „Grad“, oro ir jūrų desantus. Mokymų veiksmai vyko didelėje, 300 x 1500 km ploto teritorijoje, net devyniuose poligonuose iš karto, be ištisinių frontų, kiekvienai brigadai, batalionui sava užduotis ir kontrolinis laikas. Dar daugiau, visi veiksmai vyko realiame laike. Apie tai, mokymams pasibaigus, spalio 7 d. buvo rašoma  „Krasnaja zvezda“ straipsnyje, kur pripažinta, kad „visi junginių štabai pratybose dirbo realiame laiko režime, be jokių operatyvinių pauzių, t. y. valanda į valandą ir visą mokymų laikotarpį (50 parų)“. [1]  Bet kuris kariškis daug ką atiduotų, kad galėtų bent žvilgtelti, nors ir vieną dieną, kaip kiti tai atlieka. Todėl ir nesinorėjo viso to kažkam iš šalies rodyti. Todėl tuo momentu ir nerodė. Ir tik vėliau, pratyboms pasibaigus, spalio 1 d. sausumos pajėgų vadas armijos generolas V. Boldyrevas pats laikraštyje „Krasnaja zvezda“ pripažino, kad abejus mokymus „siejo tas pats sumanymas“.

Kariavimas yra labai brangus dalykas. Ir pasirengimas jam brangus, todėl dažnai mokymuose daliniai dalyvauja nepilna sudėtimi. Šį kartą atsitiko kažkas labai neaiškaus. Rusijos generolai pradėjo maišytis skaičiuose ir aritmetikoje. Štai, pavyzdžiui, mokymai „Ladoga-2009“. Oficialiai visur sakoma ir rašoma, kad juose dalyvauja daugiau nei 4000–5000 karių ir apie 700 vienetų skirtingos kovos technikos. Ar galima tuo patikėti? Pažvelgus atidžiau ir paskaičiavus, situacija keičiasi. „Krasnaja zvezda“ rašo apie 25-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados mokymus Krasnyje Strugi poligone. Ten dalyvavo 2500 karių ir 500 kovos mašinų bei automobilių. [2] O štai „Interfax“ pranešimas apie 76-osios oro desanto divizijos pulko permetimą su technika bei 26-osios raketų brigados šaudymus. [3] Tai vėl arti 1000 karių ir mažiausiai 50 kovos mašinų. „Vesti.ru“ praneša, kad jūrų desanto operacijoje dalyvavo daugiau kaip 500 jūrų pėstininkų ir apie 50 kovos mašinų [4], plius 28-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados permetimas iš Jekaterinburgo į mokymų vietą, tai dar 700 karių ir 150 kovos technikos. [5] Štai jums jau 4700 karių ir 750 kovinės technikos. Tačiau čia tik dalis to, kas buvo. Dar buvo 138-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados, kuri dislokuojasi Kamenkoje, 200-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados (dislokuojasi Pečengoje) mokymai, neaiškios motorizuotųjų šaulių brigados mokymai Lugos poligone kartu su 26-ąja raketų brigada, 33-iosios VRM vidaus kariuomenės brigados mokymai, neaiškūs 140-ojo inžinerinio pulko, o gal net jau brigados veiksmai. O kur dar aviacija ir laivynas?

Rusų generolai raportuoja, kad vienas iš mokymų tikslų – naujai suformuotų brigadų mokymas ir jų paruošimas nuolatinės parengties vienetais. Nauja Rusijos motorizuotųjų šaulių brigada turi per 4000 karių ir 200 kovos mašinų. Pasak generolų, tokių brigadų personalas yra sukomplektuotas iki 90 procentų. Jei tai tiesa ir mokymuose jos dalyvavo jau kaip visaverčiai, suformuoti ir pasirengę nuolatinei parengčiai vienetai, tuomet „Ladoga-2009“ mokymuose turėjo dalyvauti per 15 000 karių ir kur kas daugiau kovinės technikos.

Analogiška situacija ir su „Zapad-2009“. Nors buvo deklaruota, kad juose dalyvaus 12500 karių, iš jų apie 6000 iš Rusijos, tačiau vien 4-oji atskiroji tankų brigada, kurioje naujoji struktūra numato apie 3000 karių, ir 9-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigada su savo 4000 karių jau viršija Rusijos kvotą. O kur dar 15-oji, 21-oji ir 23-ioji atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados iš Pavolgio-Uralo karinės apygardos, kur 98-osios ir 106-osios oro desanto divizijų elementai [6], o kur mokymams mobilizuota inžinerinė brigada Jaroslavlyje iš beveik 1300 rezervistų. [7] Čia išeitų jau apie 20 000 karių vien iš Rusijos.

Taigi darosi visiškai neaišku, ar Rusijos generalinio štabo ir sausumos pajėgų vadai iš tikrųjų vykdo tai, apie ką raportuoja savo politinei vadovybei, ir mokymuose dalyvavo kur kas daugiau karių, nei skelbta oficialiai. Tokiu atveju abejuose mokymuose dalyvavusių pajėgų skaičius praktiškai prilygsta toms pajėgoms, kurių ir reikėtų šiai operacijai vykdyti. Arba mokymuose iš tikrųjų dalyvavo tiek, kiek buvo sakoma, bet tada visos šnekos apie sėkmingą sausumos pajėgų reorganizaciją yra blefas. Aš asmeniškai kažkaip netikiu, kad dabartinė Rusijos karinė vadovybė išdrįstų taip apgaudinėti šiandieninius Rusijos prezidentą ir ministrą pirmininką.

Kalbant apie pastaruosius mokymus verta pažymėti, kad juose dalyvauja kokybiškai naujos pajėgos, įgijusios naują organizacinę struktūrą ir valdomos pagal naujus kontrolės ir valdymo principus. Kaip jau žinome, Rusijoje vykdoma karinė reforma – keičiama visa, taip pat ir sausumos pajėgų struktūra. Atsisakoma „karinė apygarda–armija–divizija–pulkas“ struktūros, atsiranda atskiros brigados, joms vadovauja operacinės vadovybės ir už jas viršesnės operacinės-strateginės vadovybės, kurios taikos ir nestrateginių mokymų metu išlaiko karinių apygardų pavadinimą. Rusijai paskelbus Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES) moratoriumą, iš kitų sutarties valstybių buvo praktiškai atimtos galimybės lankytis Rusijos kariniuose vienetuose ir matyti, kas ten vyksta. Rusija neteikia jokios informacijos apie pradėtus ginkluotųjų pajėgų pertvarkymus ir neįsileidžia šioje sutartyje numatytų inspekcijų.

Galima daugmaž užtikrintai tvirtinti, kad šiandien didesnė karinių vienetų dalis mokymuose dalyvavo jau nauju savo pavidalu. Kai kurie iš jų prieš metus dar išvis neegzistavo. Karinės žiniasklaidos priemonės, aukšti karininkai, kalbėdami apie mokymus „Ladoga-2009“, minėjo anksčiau nežinomą Leningrado karinės apygardos 25-ąją atskirąją brigadą. „Zapad-2009“ mokymuose dalyvavusios 4-oji atskiroji tankų ir 9-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigados šių metų Pergalės dienos parade dar žygiavo divizijų sudėtyje. Nebuvo girdėti ir apie Pavolgio-Uralo karinės apygardos 21-ąją atskirąją motorizuotųjų šaulių brigadą, kuri šiais metais atsirado vietoj 27-osios divizijos, ar 23-iąją ir 28-ąją atskirąsias motorizuotųjų šaulių brigadas, išaugusias iš buvusių 81-ojo ir 276-ojo atskirųjų motorizuotųjų šaulių pulkų.

Nors komentuodami mokymus ir Rusijos generalinio štabo, ir sausumos pajėgų vadovybės karininkai vengė įvardinti, iš jų teiginių galima spręsti, kad vietoj buvusių armijų jau yra operacinės vadavietės, kurioms pavaldžios daug atskirųjų motorizuotųjų šaulių, tankų, artilerijos ir kitų brigadų. Kokie bus jų oficialūs pavadinimai, dar neaišku, tačiau jų vieta pajėgų valdyme ir veiksmų kontroliavime jau akivaizdi.

Mokymų pabaigoje sausumos pajėgų vadas prabilo ir apie strategines vadovybes, kurios atsiras vietoj karinių apygardų. [8] Pasak jo, skirtingai negu buvusios karinės apygardos, strateginės vadovybės, nors taikos metu ir toliau vadinsis karinėmis apygardomis, valdys ne tik sausumos, kaip tai buvo anksčiau, o visus joms paskirtose teritorijose esančius karinius pajėgumus. Per operacijas joms paklus ir jų įsakymus vykdys ir laivyno, ir aviacijos, ir oro desanto, ir vidaus reikalų, ir visų kitų rūšių ginkluotosios pajėgos. Per „Ladoga-2009“ mokymus Leningrado karinė apygarda, arba geriau sakykime – vietoj jos „gimstanti“ strateginė vadovybė, vadovavo visiems: sausumos pajėgų motorizuotųjų šaulių brigadoms, Rusijos VRM vidaus kariuomenei, Baltijos ir Šiaurės laivynams ir oro desanto kariuomenės kariams.

Jau minėjau, kaip galėjo atrodyti tikrasis „Zapad-99“ scenarijus. 1999 metais Rusija planavo konfliktą Baltijos šalyse kaip galimą lokalaus karo, kuriame galima panaudoti branduolinius ginklus, variantą. Žinoma, tuo atveju, jei branduolinis šantažas būtų nepavykęs. Spėju, kad, jei susiklostytų blogiausias variantas, buvo galvojama apie visos šalies pajėgumų panaudojimą. To meto Rusija dar bijojo, kad Vakarai gali parodyti dantis. Prabėgo dešimt metų, daug kas pasikeitė. Per Rusijos ir Gruzijos konfliktą Rusija pasinaudojo vienos karinės apygardos sausumos pajėgomis, organizuotomis pagal senąją „divizija–pulkas“ struktūrą, pastiprindama jas atskirais oro desanto ar specialiųjų pajėgų bei Juodosios jūros laivyno pajėgumais. Naujosios struktūros tebuvo tik užuomazgos. Rusija smarkiai rizikavo. Labiausiai ji bijojo, kad Vakarai gali įsikišti į konfliktą. Šitas jos išgąstis trumpam buvo išryškėjęs, kai NATO laivų eskadra įplaukė į Juodąją jūrą. Vėliau daug aukštų Rusijos kariškių prisipažino, kad senosios sausumos pajėgos buvo visiškai nepasirengusios veiksmams su Gruzija, ką jau kalbėti apie Vakarus. Kas žino, gal reikėjo tik truputėlio, tik rimtesnės Vakarų reakcijos ir... Rusija tikriausiai būtų atsitraukusi. Vis dėlto Rusijos rizika pasiteisino: Vakarai pradėjo derėtis. Šiandien jau beveik visi Vakaruose prabilo, kad kalbėti apie Gruzijos vientisumo atkūrimą būtų galima tik po kelių dešimčių metų.

Kokią įtaką tai turėjo „Zapad-2009“ ir „Ladoga-2009“ mokymams? Labai paprastą: atrodo, Rusija patikėjo, kad Vakarai nebėra pajėgūs arba yra visiškai nelinkę veltis į karinį konfliktą su Rusija net konvenciniais ginklais. NATO, o tai daugiausia Vakarų valstybės, kariauja Irake ir Afganistane. Operacija trunka jau gana ilgai, o priešininkas vis dar nenugalėtas. Pastaraisiais metais gynybos biudžetai praktiškai visoje Europoje buvo tik mažinami. Lėšų ginkluotei atnaujinti skiriama vis mažiau ir mažiau, naujos – su nedidelėmis išimtimis – praktiškai nebeįsigyjama, o jeigu ir įsigyjama, tai tokia, kokios reikia Afganistano ar Irako operacijoms. Tiesa, Baltijos šalių atveju dar yra 5-asis NATO sutarties straipsnis, tačiau kažkaip pastaruoju metu ir apie jį pradėta įvairiai diskutuoti. Manau, kad Rusijos kariškiai į tas diskusijas irgi įsiklauso, nes dar praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje, kalbėdami apie „Zapad-2009“ ir „Ladoga-2009“ mokymus, minėjo planus įtraukti į juos net Sibiro karinės apygardos vienetus. Tokios kalbos nutilo. Per įvykusius mokymus niekur net nebuvo užsiminta, kad reikėtų „pastiprinimo iš Sibiro“. Niekur neužfiksuota ir pajėgų iš šio regiono dalyvavimo. Kaip jau minėjau, sausumos pajėgų vadas armijos generolas V. Boldyrevas, kalbėdamas apie strateginės vadovybės vaidmenį, pasakė aiškiai: už visus „Ladoga-2009“ mokymus atsako Šiaurės vakarų strateginė vadovybė, už „Zapad-2009“ – Rusijos ir Baltarusijos regioninė vadovybė. Jos turi visus pajėgumus ir daugiau joms nieko nereikės. Blogiausiu atveju visiškai užteks iš Pavolgio-Uralo atsiunčiamų pastiprinimų. Taigi peršasi truputį keista, tačiau gana logiška išvada – Rusija pažemino galimos operacijos Baltijos valstybėse „kalibrą“ iki regioninio karo, kuriame gal ir branduolinio komponento nebeprireiks.

Tai tik keletas pastabų apie Baltijos šalių pašonėje vykusius mokymus. Kalbėti apie juos būtų galima ilgai ir daug. Kaimyninės šalys ir NATO dabar vertina tai, ką Rusija darė, ką pasisekė pamatyti ir sužinoti. Tikrai nenoriu tvirtinti, kad Rusija ryt ar poryt užpuls Baltijos valstybes. Tiesiog šiomis savo mintimis norėjau pasakyti, kad Rusijos kariškiai ir toliau rengiasi tokio tipo operacijai ir, palyginti su 1999 metais, šio pasirengimo kokybė labai pagerėjo.


[1] „Krasnaja zvezda“, 2007 10 07, «Большие маневры: «Ладога-2009».

[2] „Krasnaja zvezda“, 2009 09 26, «Размах «Ладоги».

[3] ИНТЕРФАКС-АВН, 2009 09 28, «На учениях «Ладога-2009» произведен успешный пуск ракет «Точка У».

[4] http://www.vesti.ru/doc.html?id=317253

[5] „Krasnaja zvezda“, 2009 09 18, «Размах учений».

[6] „Nezavisimaja gazeta“, «В рамках учения «Запад-2009» пройдет десантирование ВДВ».

[7] „Izvestija“, 2009 09 28, «Учения попали в сети».

[8] „Krasnaja zvezda“, 2009 10 01, «Врeмя мoбильнocти».

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 15)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras