Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  „Šiaurės srautas“ paplauna Baltijos šalių pasipriešinimą (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 10 28

Nepaisant Baltijos šalių protestų, dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“) pamažu įgauna pagreitį. Keletas valstybių jau davė aiškų sutikimą, kad dujos būtų tiekiamos per jų teritorinius vandenis nutiestu vamzdynu. Jų neatbaidė kai kurių politikų ir ekspertų perspėjimai, kad taip Rusija gali primesti savo diktatą Vakarų Europai ir kad vamzdynas kelia ekologinį pavojų Baltijos jūros regionui.

Danai taip pat palūžo

Pirmoji leidimą tiesti dujotiekį per savo teritoriją davė Danija. Kaip praneša danų laikraštis „Politiken“, daug ginčų sukėlusi trasa kirs 88 km Danijos teritorinių vandenų netoli Bornholmo salos ir dar 49 kilometrus jos ekonominės zonos. Po keleto tiesioginių Rusijos premjero Vladimiro Putino ir Danijos ministro pirmininko Larso Lokkeso Rasmuseno pokalbių telefonu Kopenhaga dujotiekiui leido įjungti žalią šviesą. Danijos vyriausybė neslepia, kad ją prieš įvykusį faktą pastatė dujų magnatai: kol vyko derybos, Danijos energetikos kompanija „Dong“ susitarė su „Gazprom“ dvigubai padidinti dujų tiekimą į šią šalį ir Švediją. Pasak kompanijos atstovų, susitarta tik su sąlyga, jei Rusijos dujų kompanija užtikrins „Dong“ specialistams priėjimą prie Danijos teritorija nutiesto dujotiekio.

Pasak „Politiken“, kuris cituoja Kopenhagos universiteto politologą Peterį Viggo Jakobseną, „Nord Stream“ nėra nekaltas sumanymas. „Rusija daro viską, kad kontroliuotų kuo daugiau tokių vamzdynų, Europai darydama didelį spaudimą“, – pažymi laikraštis. Jis pabrėžia, kad dabar ES šalys iš „Gazprom“ tinklo gauna 28 proc. dujų. Apžvalgininkai neatmeta, kad Kopenhaga palūžo po atkaklių diplomatinių Maskvos pastangų ir propagandinio darbo įtikinti Danijos vyriausybę, jog „Nors Stream“ yra grynai verslo projektas ir nieko bendro su politika neturi. Tokios pastangos įtikino ir ekologinę ekspertizę atlikusią Danijos energetikos agentūrą, kurios atstovas Kirstinas Lundas Erichsenas pareiškė, kad ekologai neturi priekaištų įgyvendinamam projektui.

Kaip medieną iškeitė į vamzdį...

V. Putinas palaužė ir Suomiją, kad ši leistų dujotiekį tiesti per savo teritorinius vandenis. Spalio 25-ąją Sankt Peterburge Rusijos premjeras žurnalistams sakė, kad Helsinkis tokį leidimą duos iki šių metų pabaigos. Iki lapkričio 5-osios bus parengtas dokumentų paketas, kuris galutinai bus suderintas iki Naujųjų metų.

Šį kartą mainai – dujos į medieną. Kalbėdamas trečiame vadinamajame Rusijos ir Suomijos medienos forume, V. Putinas pažadėjo metams atidėti muitų neapdorotos medienos eksportui į Suomiją įvedimą. Jis pavedė savo pavaduotojui Viktorui Zubkovui parengti dokumentus iki 15 cm skersmens medienos neapmuitintam eksportui. Jis pridūrė, kad ateityje tokios medienos tiekimas į kaimyninę šalį bus didinamas.

Rusija jau 2005 m. grasino padidinsianti išvežamos apvalios medienos muitus, tačiau Suomija Maskvą, kaip sakoma, „laikė ant kabliuko“: visą laiką grasino neduosianti leidimo tiesti dujotiekį savo teritorinių vandenų dugnu, jei kaimynė nedarys medienos eksporto nuolaidų. Tai svarbi abiejų šalių prekybos sritis. Vien Suomijos popieriaus gamintojai iš Rusijos kasmet perka 10 mln. kubinių metrų medienos, tad pagal naujus tarifus ji jiems kainuotų 500 mln. eurų per metus. Per pastaruosius dvejus metus kainos kilo dukart: 2007 m. liepą – nuo 4 iki 10 eurų už kubinį metrą, o pernai balandį – jau iki 15 eurų. Tačiau atūžusi krizė pakeitė ir kainų augimo tempus, ir derybų toną. 2008 m. lapkritį V. Putinas ir Suomijos premjeras Mattis Vanhanenas susitarė metams atidėti muitų padidinimą. Maskva tai pateikė kaip rūpinimąsi Suomijos partneriais, nors iš tikrųjų, nutraukus medienos eksportą iš Rusijos, šalies miško pramonė patirtų nuosmukį.

Bet ir Rusijoje susidarė ne geriausia padėtis. Palyginti su aštuoniais 2008 m. mėnesiais, šiemet per tą patį laikotarpį neapmuitintos medienos eksportas krito 43,7 procento. Čia medienos apdirbimo įmonės be investicijų iš užsienio merdėja. Jos nespėja apdoroti kertamo miško, ir jo pertekliaus susikaupė iki 2015 metų. Šiemet turėjo būti pastatytos 75 naujos medienos apdirbimo įmonės, o iki spalio pradžios veikti pradėjo tik aštuonios (pagal investicijas – 429,7 mlrd. ir 16,3 mlrd. rublių). Dar septyni projektai rengiami. Suomių investuotojų dalis šiuose projektuose dar mažesnė: jie dalyvauja tik viename iš tų 75 – Vologdos srities Šeksnos gyvenvietėje statomos įmonės projekte. Pačioje Suomijoje taip pat uždaromos tokios įmonės. Šiemet nedirba beveik penktadalis jų. Tai atsiliepia ir nedarbui Karelijoje, Archangelsko srityje, Komijoje: tūkstančiai rusų jau neteko darbo...

Viskas perkama, viskas parduodama?

Štai tokia padėtis Maskvą ir Helsinkį privertė ieškoti abiem pusėms palankių sprendimų. Verta pridurti, kad V. Putinas po forumo Sankt Peterburge pasveikino suomių kolegą su artėjančiomis 200-osiomis Suomijos autonomijos Rusijos imperijoje metinėmis, paskui iškilmingai atidarė Suomijos prekybos namus mieste prie Nevos, kurie, kaip šypsodamasis pareiškė Rusijos premjeras, nuties naują kelią ir šiaip pavyzdingam dviejų kaimynių bendradarbiavimui.

Tačiau, apžvalgininkų nuomone, tai džiaugsmas pro ašaras. Laikraštis „The New York Times“ pažymi, kad Rusija, kaip kadaise SSRS, savo ekspansiją vykdo ir šiandien, tik kitais būdais. „Vakar tankai – šiandien nafta“, – cituoja dienraštis Lenkijos saugumo tarnybos vadovą Zbigniewą Siemiatkowskį. Lenkija ir Švedija kone aštriausiai kritikuoja Rusiją už šį dujotiekį, kuris „kvepia šaltuoju karu ir su kurio pagalba galima rinkti žvalgybinę informaciją“.

Anksčiau šiemet dar griežčiau išsireiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radeckas Sikorskis, kuris dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos palygino su 1939 m. Molotovo–Ribbentropo paktu, padalinusiu Rytų Europą į įtakos zonas. „Iš pradžių priimamas sprendimas, o tik paskui norima su mumis konsultuotis, – ne taip mes įsivaizduojame solidarumo idėją“, – neslėpė savo nusivylimo dujotiekiu Lenkijos ministras.

Kad Rusija kelia problemų visai Europai, patvirtino ir Džordžtauno universiteto (JAV) Rytų Europos tyrimų centro direktorė Angela Stent. „Rytuose keliamas pavojaus signalas negirdimas Vakaruose, nes Rusija gana efektyviai čia vykdo politiką „skaldyk ir valdyk“. Kartu su „Gazprom“ ji gudriai elgiasi su atskiromis šalimis, nes bendrų Vakarų pastangų nėra“, – teigia mokslininkė. Stebėtojai sutaria, kad ES ir apskritai Vakarų įtarumą Rusijos veiksmais apmalšino buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kuris tapo vienu iš „Nord Stream“ kompanijos vadovų. Niujorke esančio Hadsono universiteto Eurazijos energetikos skyriaus ekspertas Zeyno Baranas tvirtina, kad buvusio kanclerio misija kartu ir politinė: komercijos metodais jis Rusiją nori integruoti į Europą. Toks sandėris Maskvai atrodė labai efektyvus, ir jis jau duoda rezultatų. Analitikai primena, kad G. Schroederis, prieš du mėnesius, po 2005 m. rinkimų Vokietijoje, jau palikdamas kanclerio postą, pasirašė 1,46 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesimo sutartį, o praėjus vos dviem savaitėms po šių rinkimų jis buvo paskirtas „Nord Stream“ vykdančiuoju direktoriumi.

Įdomu ir kitkas: šio projekto generalinis direktorius Matthiasas Warnigas aštuntą dešimtmetį buvo VDR slaptosios policijos „Stazi“ užsienio žvalgybos kapitonas ir bendravo su V. Putinu, kai šis dirbo KGB agentu Drezdene (išsamiau – http://en.wikipedia.org/wiki/Matthias_Warnig). Nors pats jis bet kokias savo žvalgybinės karjeros sąsajas su dabartine veikla neigia, nekyla abejonių, kad šaltojo karo laikų ryšiai nenuėjo perniek...

Kitkas matosi aiškiau. Antai kompanija „Nord Stream“ sumokėjo solidžią sumą buvusiam Suomijos premjerui Paavo Lipponenui, kad šis padėtų jai gauti įvairius leidimus ir licencijas. Vyriausiasis kompanijos atstovas Briuselyje Sebastianas Sassas, ginantis ją visais įmanomais būdais, dirbo pas premjerą padėjėju. O štai buvęs Italijos ministras pirmininkas Romanas Prodis, kai pernai „Gazprom“ jam pasiūlė vadovauti „Pietų srautui“ („South Stream“), tokio sandėrio garbingai atsisakė.

Energetinis tinklas apraizgo vis labiau

Taigi, Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ palaužė jau keleto ES valstybių pasipriešinimą pavojingam projektui. Negana to, naujienų agentūra „Regnum Novosti“ neseniai pranešė, kad tik šių metų pabaigoje, kai V. Putinas jau žada pagreitintais tempais nutiesti dujotiekio trasą iš Vyborgo į Greifsvaldą, „Nord Stream“ ketina pradėti nuo karo likusių sprogmenų iškėlimo darbus Suomijos ir Švedijos vandenyse. Tam ekologinį leidimą Helsinkis išdavė dar spalio 2 d., ir iš vakarų Suomijos vandenų numatoma iškelti 28 pavojingus sprogmenis.

Dar viena naujiena: iš numatomos Kaliningrado srityje statyti Baltijos branduolinės jėgainės kabelis į Vokietiją bus tiesiamas šalia „Nord Stream“ dujotiekio. Tai paskelbė akcinės bendrovės „Inter RAO JES“ Europos padalinio vadovas ir jos valdybos narys Dangiras Mikalajūnas (buvęs „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius) per Moldovos valstybinės hidroelektrinės 45-mečio iškilmes. Pasak vyriausiojo projekto vadybininko, taip būsią pigiau. „Bloomberg“ duomenimis, toks kabelio tiesimas leistų atpiginti Vakarams ir pačią elektros energiją: dabar jos megavatas Vokietijoje kainuoja apie 47,8 euro, o tuomet jis kainuotų 2,8 karto mažiau.

Energetinis tinklas vis labiau apraizgo Baltijos šalis, ir jos išnaudojo visas poveikio priemones, kad Rytų ir Vakarų kompanijos paisytų ir regiono valstybių interesų. Vadinasi, vaizdžiai tariant, net jaučiui pūstis prieš debesį yra juokingas užsiėmimas, juolab kad Lietuvai net ir iki jaučio įvaizdžio toli...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (24)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (79)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (8)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras