Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ar įvyks „perestrojka-2“ Rusijoje? (25)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 11 25

Praėjusį savaitgalį Vladimiro Putino tėvonijoje Sankt Peterburge vykusiame valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime (mano kompiuterio automatinis korektorius vis taiso tą žodį į prasmingesnį „pieningoji“) prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasielgė kaip koks „perestrojkos“ tėvas Michailas Gorbačiovas. Lyg norėdamas duoti postūmį partinei pertvarkai, jis griežtai kritikavo šį politinį valstybės hegemoną už purvinus veiksmus per neseniai vykusius regioninius rinkimus. Apžvalgininkai tvirtina, kad tai buvo ne tik mėginimas didinti distanciją nuo partijos lyderio ir premjero V. Putino, bet ir netiesioginė būsimojo varžovo per 2012 m. rinkimus kritika.

Toks D. Medvedevo politinis viražas daug ką stebina. Juk iškart po vietos valdžios organų rinkimų spalio 12 d. „Vieningosios Rusijos“ pergalę jis vadino demokratijos triumfu, o dabar partiją užsipuolė už „aparato intrigų“ skatinimą. Lygiai po mėnesio, lapkričio 12-ąją, jis pasakė savo metinę kalbą abejuose parlamento rūmuose, ir jos klausęs V. Putinas negalėjo nė nujausti, kaip į partijos lyderį smigs kritikos strėlės jo gimtajame mieste.

Priminsime, kad V. Putinas tiesiogiai atsakingas ir už partijos laimėjimus vietos rinkimuose, ir už jos trūkumus. 1991-ųjų pabaigoje žlugus SSRS, Rusijos regionai tapo kone valstybėmis valstybėje, juos dažniausiai valdė nors ir formaliai išrinkti, tačiau dar sovietinės nomenklatūros vadovai - prezidentai ar gubernatoriai, dažnai viršijantys savo įgaliojimus. Partinius funkcionierius piktino tai, kad daugelio šalies sričių vadovai gali diktatoriškai kontroliuoti mokesčius, miliciją, žiniasklaidą ir vietos gamtos išteklius. Puikus tokio savarankiškumo pavyzdys buvo Tatarstanas. Ši Pavolgio respublika, teritorija ir gyventojų skaičiumi kiek didesnė už Lietuvą, yra vienas labiausiai išsivysčiusių Rusijos Federacijos regionų. Tatarstane išgaunama apie 32 mln. tonų naftos per metus. Čia gaminami galingi sunkvežimiai KAMAZ, kurie užima 52 proc. sunkiųjų mašinų rinkos Rusijoje, ir beveik 18 proc. visų krovininių automobilių. Tatarstane yra išvystyta karinė pramonė, taip pat gaminami traktoriai ir kelių statybos technika, maždaug trečdalis Rusijos polietileno, sintetinio kaučiuko gaminių ir padangų. Dauguma lėšų, gautų iš žemės išteklių ir gaminamos produkcijos pardavimo, likdavo autonominės respublikos ižde. 17 metų jai vadovaujantis prezidentas Mintimeras Šaimijevas daugeliu klausimu dažnai nepaklūsdavo Maskvai.

Tokia padėtis truko beveik dešimtmetį. 2000 m. iš Boriso Jelcino paveldėjęs postą prezidentas V. Putinas netruko parodyti, kas yra tikrasis šalies šeimininkas. Nepraėjus nė mėnesiui po inauguracijos, jis suskirstė 89 šalies regionus į 7 federalines apygardas, paskirdamas jiems vadovauti savo žmones. Iki šiol federalinė valdžia daro lemiamą įtaką Rusijos regionams ir juose renkamai valdžiai. Ji per partiją „Vieningoji Rusija“ kontroliuoja Dūmą ir beveik visus regioninius bei vietinės valdžios organus. Ne be reikalo ši partija vadinama „biurokratijos partija“, neturinčia savo ideologijos, o tik siekį išlaikyti valdžią ir status quo.

Prieš pusantro mėnesio 77 federaliniuose subjektuose įvykę regioniniai rinkimai virto tikru skandalu, kai opozicinės partijos „Teisingoji Rusija“, Rusijos komunistų partija ir Rusijos liberalų demokratų partija kuriam laikui buvo apleidusios Dūmos posėdžių salę, protestuodamos prieš nešvarius rinkimų metodus. Tuomet D. Medvedevas į šį demaršą nekreipė dėmesio, tačiau dabar jis tarsi pasisuko 180 laipsnių kampu, ragindamas V. Putino partiją žengti „modernizavimo keliu“. Šitas posūkis laikraščio „Berliner Zeitung“ apžvalgininką paskatino „Vieningąją Rusiją“ sutapatinti su buvusia SSKP – bent jau iki praėjusio šeštadienio, po kurio, atrodo, ji turės savo ideologinę bazę. V. Putino pavaduotojas partijoje ir Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas ją įvardijo taip: „rusiškasis konservatyvizmas“. Kiek ši ideologija turi panašumų su pasaulyje įprasta konservatyvumo politika, dar reikia išsiaiškinti: kol kas nebent tiek, kad pademonstruotų distanciją nuo atvirai kairiosios Genadijaus Ziuganovo komunistų laikysenos.

Po D. Medvedevo iš suvažiavimo tribūnos kalbėjęs V. Putinas nerodė jokių susierzinimo ženklų. Jis pagyrė prezidento norą modernizuoti partiją ir iškart vidaus rinkos vartotojui pamėtėjo „meduolį“ – pažadą, kad už kiekvieną utilizuojamą seną automobilį jo savininkas gaus 50 tūkst. rublių (beveik 1500 JAV dolerių) kompensaciją naujam įsigyti. Tačiau apie „rusiškąjį konservatyvizmą“ jis neištarė nė žodžio, matyt, bijodamas, kad Rusijoje šį terminą gali neteisingai suprasti.

Italų „La Stampa“ mano, kad D. Medvedevo posūkis reiškia ketinimus atsiriboti nuo V. Putino ir nubrėžti tarp jo ir savęs aiškesnę administracinę ir politinę liniją. Žinomas Kremliaus politikos konsultantas Glebas Pavlovskis laikraščio „The Financial Times“ puslapiuose neslepia, kad prezidento „modernizacijos“ šūkis nebus suprastas rinkėjų, o visi trys lyderiai – valstybės vadovas, premjeras ir B. Gryzlovas – kalbėjo skirtingomis kalbomis: vienas kvietė tapti šiuolaikine valdančiąja partija, kitas skelbė antikrizines priemones ekonomikoje, trečias įvardijo naujos ideologijos kryptį.

Nors tai panašu į vienos I. Krylovo pasakėčios herojus, ispanų laikraštis „El Pais“ didelių nuomonių skirtumų tarp prezidento ir premjero neįžvelgia. Anot leidinio, D. Medvedevas nėra „Vieningosios Rusijos“ narys, todėl jis gali drąsiai teikti pasiūlymus partijai atnaujinti. Be to, teigia laikraštis, jie aiškiai iš anksto susitarė dėl pasisakymų suvažiavime, kaip ir dėl prieš 10 dienų pasakytos prezidento kalbos Dūmoje.

Kai kam tai atrodo panašu į tiesą, nes, XI „Vieningosios Rusijos“ suvažiavime išrinkus valdymo organus, iš 60 perrinktų Aukštosios tarybos narių dauguma yra V. Putino šalininkai. Be to, į ją išrinkta anksčiau buvusi neutrali Sankt Peterburgo gubernatorė ir gera premjero bičiulė Valentina Matvijenko, į tarybą taip pat įeina Rusijos pramonininkų ir darbdavių sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas, garsus saksofonininkas Igoris Butmanas, kino režisierius Fiodoras Bondarčiukas ir kiti.

Suvažiavimas neapsiėjo ir be pikantiškų įvykių. Atrodo, nieko nenustebino nei įdomių svečių dalyvavimas jame, nei jų pasisakymai. Štai Ukrainos „Regionų partijos“ lyderis Viktoras Janukovyčius šviesdamas pataikūniška plačia šypsena su pergale pasveikino „valstybininkų ir patriotų“ partiją, taip patvirtindamas esąs nuolankus V. Putino tarnas. Tarp daugiau kaip tūkstančio svečių šmėžavo ir buvusios Lietuvos valstiečių liaudininkų lyderės Kazimiros Prunskienės figūra, bet ji, atrodo, neturėjo progos pasakyti panegirišką kalbą.

Dar daugiau šurmulio sukėlė nelaimingas atsitikimas: kaip rašo „Kommersant“, salėje nuo 3 m aukščio tribūnos nukrito ir susižeidė iškart du delegatai – vyras ir moteris. Žurnalistai spėja, kad tai galėjo įvykti dėl to, kad prieš renginį daugelis svečių „Pribaltijskaja“ viešbutyje ir „Lenekspo“ parodų rūmuose, kur vyko suvažiavimas, blaškėsi ieškodami kur išgerti, o delegatai iš Sankt Peterburgo atvyko jau „apsiforminę“.

Neramumų būta ir rūmų prieigose. Interneto svetainė „Fontanka.ru“ rašo, kad OMON suėmė apie 30 protestuotojų, kurie reikalavo gubernatorės V. Matvijenko atsistatydinimo. Sulaikyta buvo ir „nacbolų“ grupė, mėginusi prezidentui įteikti savo pareiškimą. Pažadėję juos pristatyti į „Lenekspo“ rūmus, omonininkai pažeidėjus nuvežė į kitus – į 60-ąjį milicijos skyrių...

Žinoma, tai tik iliustruoja „Vieningosios Rusijos“ suvažiavimo atmosferą, kurioje susimaišęs valstybininkų abejingumas politiniams procesams šalyje ir partinės nomenklatūros pastangos išlaikyti esamus postus. Tos menkos kibirkštys tarp dviejų svarbiausių Rusijos vadovų vargu ar įpūs didesnę gorbačiovinės „perestrojkos“ ugnį – bent iki 2012 metų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 25)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras