Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV atidaro trečią antiteroristinį frontą? (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 01 08

JAV ir jų sąjungininkės, atrodo, ketina atidaryti trečią antiteroristinį frontą. Priešininko pozicijos taip pat išdėstytos arabų flange. Po įnirtingų Osamos bin Ladeno gaudynių ir operacijų Irake bei Afganistane dabar Vašingtonas metasi į naują teroristų paiešką. Šįkart jo taikiniu tapo Jemenas – prieš 20 metų puikioje strateginėje padėtyje Arabijos pusiasalyje susiformavusi arabų respublika.

Vakarai įtaria, kad kaip tik čia dabar įsikūrusios pagrindinės „Al Qaeda“ stovyklos ir ruošiami teroristai mirtininkai. Vienas jų nigerietis Umaras Farukas Abdulmutallabas per pačias katalikų Kalėdas, gruodžio 25-ąją, ketino susprogdinti  iš Amsterdamo į Detroitą skridusį lėktuvą „Airbus330“ su 278 keleiviais. Savo ketinimo jis nesuspėjo įvykdyti, nes savižudį sulaikė patys keleiviai ir ekipažas.

Vašingtonas šį incidentą gal dar būtų palaikęs vienkartiniu teroro išpuoliu, tačiau po keleto valandų Jemene veikianti „Al Qaeda“ grupė prisiėmė už jį atsakomybę, o išplatintame pareiškime paragino musulmonus „padėti maištininkams išžudyti visus šalies piliečius, dirbančius ambasadose ir kitose įstaigose“. Sanoje iš karto buvo uždarytos JAV, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos atstovybės, tačiau, kaip pranešama, antradienį jos vėl pradėjo veikti.

Negana to, Jungtinės Valstijos parengė sugriežtintas skrydžių saugumo taisykles, pagal kurias iš 14 šalių, ypač iš Kubos, Irano, Nigerijos ir Jemeno, arba per tas valstybes į JAV skrendantiems keleiviams bus taikomos privalomos sugriežtintos patikros procedūros. Barackas Obama antradienį susitiko su JAV žvalgybos vadovais, tartasi dėl dviejų ataskaitų apie kalėdinį incidentą ir dėl išplėsto valstybių, kurioms bus taikomos sugriežtintos patikros procedūros, sąrašo. Pasitarimas vyko viename sugriežtinto saugumo Baltųjų rūmų kabinete, daugiausia dėmesio jame buvo skirta minėtoms preliminarioms ataskaitoms apie išpuolį prieš JAV oro bendrovės „Northwest Airlines“ lainerį, taip pat saugumo priemonių stiprinimui ir informacijos mainų gerinimui JAV nacionalinio saugumo ir kovos su terorizmu struktūrose.

Nors kone visos iš 14 šalių apie šį naują „blogio ašies“ valstybių sąrašą atsiliepė nepalankiai, o kai kurios žmogaus teisių gynimo organizacijos apkaltino Vašingtoną pažeidinėjant žmonių judėjimo teisę, JAV ir jų sąjungininkės neketina trauktis ir kviečia kitas šalis su nauja jėga jungtis į antiteroristinę koaliciją, net jeigu tai ir atsilieps valstybių santykiams. Apžvalgininkai tvirtina, kad šios priemonės dar labiau komplikuos Vašingtono ir Teherano bei tarsi šiltėjančius JAV ir Kubos santykius.

Jemeno Respublika – neturtingiausia arabų valstybė, besiribojanti su Omanu ir Saudo Arabija, įsikūrusi puikioje padėtyje – Raudonosios, Arabijos jūrų ir Adeno įlankos prieigose, pačiame pusiasalio kyšulyje. Tai vienintelė respublikos statusą turinti musulmoniška arabų šalis Arabijos pusiasalyje ir aštuntoji visame islamo pasaulyje. Ji susikūrė 1990-ųjų gegužę, kai susivienijo Jemeno Arabų Respublika ir Jemeno Liaudies Demokratinė Respublika, arba Pietų ir Šiaurės Jemenas. Gegužės 22-oji pažymima kaip Vienybės diena. Dar 1978 m. Česlovo Juršėno sudarytame pasaulio šalių žinyne rašoma, kad gyventojų skaičiumi keturiskart mažesnis Pietų Jemenas buvo pasirinkęs socialistinę orientaciją, jame net 92 proc. musulmonų buvo sunitai. O Šiaurės Jemene sunitų buvo 35 proc., šiitų 60 procentų. Šis santykis išliko iki šiol, kaip ir kitas rodiklis, šiame žinyne išskirtas juodu šriftu: abi respublikos priklausė labiausiai atsilikusių pasaulio šalių grupei.

Padėtis nepasikeitė. Puikia kava „Arabica“, nuostabiu bičių medumi garsėjanti šalis, kaip neseniai pranešė naujienų agentūros, pirmoji regione gali visiškai pritrūkti geriamojo vandens ir jo teks įsivežti. Kalbama, kad geriamasis vanduo ir yra tikroji konflikto priežastis. Šeštadalis Jemeno gyventojų gyvena vos už 1,25 JAV dolerio per dieną, tačiau vienu pasaulietišku bruožu gali pasigirti: kitaip negu kitose islamo šalyse, Jemene toleruojamas alkoholio vartojimas ne musulmonų tikybos žmonėms...

Taigi, galima tvirtinti, kad Jemene tęsiasi karas tarp sunitų ir šiitų, kurių yra mažuma ir kurie vadinami „penktąja Irano kolona“. Pastarieji yra susivieniję į radikalią uždraustą grupuotę „Al Huthi sekėjai“ (http://en.wikipedia.org/wiki/Al-Huthi), pavadintą jos lyderio, šeicho Huseino al Huthi, žuvusio 2004 m., garbei. Ji kovoja už vadinamojo Vieningojo arabų kalifato įkūrimą ir visiems, kurie jai prieštarauja, grasina susidorojimu. Ši grupuotė atsigręžė prieš vyriausybę, kurioje daugiausia sunitų ir kuri, kaip ir kaimyninės Jemeno valstybės, pasikliauja JAV parama. Nors per pastaruosius penkerius metus buvo pasirašyti du paliaubų susitarimai, o džihado keršytojai, norėdami patraukti į savo pusę daugiau gyventojų, ėmė jiems dalinti maisto produktus, pilietinis karas nesitraukia. Pernai rugsėjį per vyriausybinės kariuomenės ir JAV šturmuotojų reidą šalies šiaurėje žuvo 200 sukilėlių. Jungtinės Tautos skelbia, kad dėl šio karo iš Jemeno išvyko apie 150 tūkst. pabėgėlių. Valdžia ketina uždaryti apie 4000 privačių religinių, daugiausia šiitų, mokyklų, kurios įtariamos ekstremizmo platinimu (dabartinis grupuotės lyderis Abdul-Malikas al Huthi kartu su 13 karo lauko vadų 2009 m. gruodžio 27 d. žuvo po Saudo Arabijos oro pajėgų atakos).

Alyvos į ugnį įpylė Jemeno prezidento Al Abdullah Saleho vizitas į Vašingtoną. JAV pažadėjo Jemenui 2010 m. suteikti 140 mln. dolerių karinę pagalbą – dvigubai daugiau negu pernai. BBC praneša, kad, be to, 2009 m. Vašingtonas Jemeno plėtrai skyrė 40,3 mln. dolerių, o šiemet – 12 mln. daugiau. Taigi, iš viso šiemet Jemenas gali gauti 63 mln. dolerių, tai yra 56 proc. daugiau negu pernai ir 225 proc. daugiau negu 2008 metais.

Londono „The Times“ rašo, kad iš JAV kalėjimo Gvantaname paleisti kaliniai vyksta į Jemeną ir prisijungia prie „Al Qaeda“ grupuotės. Tokių laikraštis kol kas suskaičiavo dešimt, bet netrukus, kaip praneša britų laikraštis, jų čia atvyks dar 100. Prinstono universiteto profesoriaus, Jemeno specialisto Gregory Johnseno nuomone, „Al Qaeda“  naudoja Jemeno teritoriją kaip placdarmą aktyviai veikti Saudo Arabijoje, kuri didžiuojasi savo buvusių Gvantanamo kalinių reabilitacijos programa, bet finansuoja Jemeno vyriausybę. Dauguma „reabilituotųjų“ tampa teroristais mirtininkais...

Galima įtarti, kad Vakarų parama Jemenui kovoje su teroristais yra ne kas kita, kaip noras išlaikyti įtaką geopolitiškai svarbioje teritorijoje – tarp svarbiausių naftos kelių Persijos įlankoje ir piratų rojaus Somalio pakrantėse ir Adeno įlankoje. Tai geras placdarmas smogti galimą smūgį Teheranui.

Daug kas abejoja JAV nuoširdumu neleisti vėl suskaldyti Jemeno. Kitas Londono laikraštis „The Guardian“ pažymi, kad dar vieno JAV fronto atidarymas – šįkart vargingiausioje arabų šalyje (įdomu, kad kaip tik tokiose valstybėse leidžia šaknis teroristinės organizacijos) – primena Amerikos karą su visu pasauliu. O juk Rugsėjo 11-oji Ameriką įpareigojo pirmiausia tinkamai pasirūpinti savo piliečių saugumu savo šalyje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (83)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras