Sekmadienį „Hezbollah“ raketomis mažiausiai šešis kartus apšaudė Izraelio uostamiestį Haifą. Tuo tarpu Izraelio karo lėktuvai toliau atakuoja Libano pietus, o jo sausumos pajėgos užėmė netoli pasienio esantį kaimą, kuris laikomas „Hezbollah“ tvirtove.

Izraelis taip pat pirmą kartą smogė į Saidos uostą Libano pietuose, kur yra susitelkę daugybė karo pabėgėlių.

Sekmadienio rytą Izraelis taip pat  bombardavo Saido uostamiestį ir Beiruto priemiesčius.

Jungtinių Tautų pagalbos koordinatorius Janas Egelandas po apsilankymų subombarduotame Beirute pareiškė, kad Izraelis šiurkščiai pažeidžia humanitarinę tarptautinę teisę. Pareigūno teigimu, humanitarinės pagalbos šiame regione reikia beveik milijonui gyventojų. Tačiau J. Egelandas pasmerkė ir „Hezbollah“ atakas prieš civilius izraeliečius.

Padėti spręsti konfliktą į Artimuosius Rytus išvyko JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais. Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija taip pat imasi diplomatinių pastangų, kad šimtus aukų pareikalavę kariniai veiksmai būtų sustabdyti.

Sirija pareiškė, jog įsikiš į Izraelio bei „Hezbollah“ konfliktą, jei Izraelio sausumos kariuomenė įžengs į Libaną ir priartės prie jos sienos. Šalis paneigė informaciją, jog Damaskas finansuoja „Hezbollah“ kovotojus, tačiau patvirtino, kad Sirija šią grupuotę palaiko moraliai. Tarptautiniai ekspertai teigia, kad Damaskas yra pagrindinis „Hezbollah“ rėmėjas ir tiekia jos kovotojams Irane pagamintas raketas.

Tuo tarpu grupuotė „Hezbollah“ sutiko, kad Libano vyriausybė per trečiąją šalį tartųsi su Izraeliu dėl apsikeitimo kaliniais, kurio metu būtų išmainyti du konflikto pradžioje pagrobti izraeliečių kariai. Kas bus toji trečioji šalis, kol kas nežinoma.

Kiek anksčiau Libano užsienio reikalų ministras informavo, kad „Hezbollah“ pagrobti du izraeliečių kariai yra gyvi. Ministro teigimu, abiejų karių buvimo vieta žinoma.

Apie šiandien žuvusius Libano ir Izraelio gyventojus patikimos informacijos nėra. Naujienų agentūros praneša apie Haifoje per „Hezbollah“ raketų atakas žuvusius mažiausiai du izraeliečius. Nuo Izraelio bombos Pietų Libane žuvo libanietė foto reporterė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.