Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Rusijos ir NATO santykiai turėtų išlikti šalti (24)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2010 01 29

Rusijos ir NATO dialogo raidą 2009 metais galima pavadinti šaltu ir ne itin progresavusiu flirtu, pereiti prie šiltesnių dvišalių santykių trukdė nesutarimai (tiek Aljanso viduje, tiek santykiuose su Rusija) įvairiais tarptautinės politikos klausimais. Čia tenka prisiminti praėjusiais metais įvairaus lygio Rusijos ir NATO valstybių atstovų susitikimuose nuolat linksniuotus Gruzijos, tolesnės NATO plėtros rytų kryptimi, Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo bei kitus klausimus, šių susitikimų dalyvius neretai privertusius išsiskirstyti taip ir nepasiekus jokių reikšmingų susitarimų. Dėl skirtingų Rusijos ir NATO valstybių strateginių interesų 2009 m. susiformavo Briuselio ir Maskvos santykių praktika „sutariame, kad susitarti nepavyks“, veikiau primenanti trypčiojimą vietoje, o ne efektyvaus dvišalio dialogo plėtrą.

Kalbant apie Rusijos ir NATO dialogo plėtros perspektyvas, pažymėtina, kad šis procesas turėtų ir toliau likti komplikuotas. Viena vertus, tai lems jau anksčiau nusistovėję sudėtingi Rusijos ir NATO praktinio bendradarbiavimo uždaviniai, kurių greito įgyvendinimo tikėtis vargu ar galima. Remiantis po 2009 m. gruodžio 4 d. Rusijos ir NATO Tarybos (RNT) posėdžio išplatintu Aljanso pranešimu spaudai, abiem pusėms vis dar nepavyksta pasiekti konstruktyvių susitarimų dėl Gruzijos – dėl Rusijos jėgos (ne)naudojimo prieš Gruziją 2008 m. remiantis Medvedevo-Sarkozy planu, Rusijos sprendimo pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę (ne)atšaukimo, ginklų ir kitos karinio pobūdžio paramos teikimo Gruzijai bei kitais aktualiais klausimais. Ne mažiau svarbiu Maskvos ir Briuselio nesutarimu iki šiol tebėra ir NATO plėtros į Pietryčių Europą ir ypač į vadinamąją posovietinę erdvę (šiai plėtrai Rusija ir toliau ketina aktyviai priešintis) klausimas. Nesant požymių, kad šių pagrindiniais nesutarimais tarp Rusijos ir NATO laikytinų klausimų sprendimas artimiausiu metu galėtų pajudėti iš mirties taško, sparčios Rusijos ir NATO dialogo plėtros bent jau pirmąjį šių metų pusmetį tikėtis nederėtų.

Kliuviniu konstruktyviam Rusijos ir NATO dialogui 2010 m. gali tapti ir kiti besiformuojantys iššūkiai. 2009 m. gruodžio 4 d. duodamas interviu žiniasklaidai, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tolesnis Rusijos partnerystės su NATO plėtojimas iš esmės priklausys nuo to, kaip vyks darbas su šiuo metu rengiama Aljanso strategine koncepcija. Remiantis JAV ambasadoriaus prie NATO Ivo Daalderio sausio 15 d. pareiškimu, naujasis dokumentas greičiausiai nebus tiesiogiai susijęs su Aljanso gynybos planais. Tačiau neatmestina, kad jį priėmus gali būti imtasi keisti įvairių NATO karinių dokumentų turinį į juos įtraukiant ir Rusijai strateginiu požiūriu nebūtinai priimtinus gynybos svertus, galinčius sulaukti neigiamos Maskvos reakcijos.

Reikšmingu papildomos įtampos tarp NATO ir Rusijos generatoriumi gali tapti ir sausio 20 d. paskelbtas sprendimas pagrindiniu smuiku Aljanse grojančių JAV priešraketinės gynybos raketų „Patriot“ bateriją Lenkijoje dislokuoti ne prie sostinės Varšuvos, o maždaug 70 km nuo sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi. Pasak Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, tokiu atveju šios raketos neapims visos Lenkijos teritorijos, tačiau aprėps beveik visą Kaliningrado sritį. Remiantis naujienų portale NEWSru.com sausio 21 d. pasirodžiusiu pranešimu, Rusija, atsakydama į tokį Lenkijos ir JAV sprendimą, ketina savo Baltijos laivyną aprūpinti labai tiksliomis sparnuotosiomis raketomis.

Vis dėlto galima tikėtis, kad tai bus ne vienintelė Maskvos atsakomoji priemonė. Rusija nuolat linksta pabrėžti saugumo nedalomumo ir atskirų šalių saugumo stiprinimo kitų šalių sąskaita neleistinumo principus, įtvirtintus keliose politinėse deklaracijose, kurių laikosi ir NATO. „Patriot“ raketų baterijos dislokavimą Kaliningrado srities pašonėje įvertinusi kaip svetimos karinės infrastruktūros artėjimą prie savo sienų, pažeidžiantį minėtus principus, Maskva gali šį klausimą perkelti iš dialogo su atskiromis NATO valstybėmis į potencialaus naujo ginčo su visu Aljansu lygmenį, kartu įgydama papildomą svertą dvišaliame dialoge su šia organizacija.

Rusijos reakcijos greitu metu verta tikėtis ir dėl NATO ketinimo parengti gynybos planus Baltijos valstybėms. Remiantis britų savaitraščio „The Economist“ pranešimais, pasirodžiusiais sausio viduryje, sprendimas šiuo klausimu jau priimtas – Baltijos šalys gaus savo planus, ir juos tikriausiai patvirtins Aljanso karinė vadovybė, o ne politinis sparnas. Rusija, į gynybos planų posovietinės erdvės NATO valstybėms plėtrą tradiciškai žvelgianti kaip į potencialią grėsmę savo saugumui, šią iniciatyvą gali Briuseliui priminti jau artimiausioje perspektyvoje, pavyzdžiui, ieškant bendrų sprendimų Afganistano ir kitais aktualiais tarptautinės politikos klausimais.

Be to, nors nuo formalios Rusijos ir NATO santykių gaivinimo pradžios praėjo daugiau kaip metai, Aljanso valstybės vis dar negali susitarti, kokių santykių su Maskva šiai organizacijai reikėtų. Todėl tikėtina, kad gali imti strigti tiek šiems metams suplanuotų svarbių NATO vidaus sprendimų priėmimo procesas (dėl Aljanso strateginės koncepcijos, dėl įvairių karinių dokumentų rengimo bei peržiūrėjimo ir kt.), tiek Aljanso politinis dialogas su Rusija.

Paskata Maskvos ir Briuselio santykių plėtrai greitu metu vargu ar taps ir Afganistano, kovos su narkotikų prekyba, terorizmu ir piratavimu bei kiti klausimai, dėl kurių sprendimo būtinumo Rusijos ir NATO pozicijos iš esmės sutampa. 2009 m. gruodžio 15 d. įvykusiame NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno susitikime su Rusijos prezidentu Dmitrijum Medvedevu operacijos Afganistane mastą plečiančio Aljanso vadovas pasiūlė Rusijai padidinti sraigtasparnių, tiekiamų Afganistano ginkluotosioms pajėgoms, skaičių. NATO vadovas taip pat paragino Rusiją tiekti daugiau kuro ir atsarginių dalių, reikalingų šios islamiškos valstybės karinėms pajėgoms perduotai rusiškai ginkluotei remontuoti, apmokyti daugiau Afganistano lakūnų ir policininkų, aktyviau kovoti su neteisėta narkotikų prekyba bei terorizmu ir pan. Komentuodamas šį raginimą, nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas miglotai pareiškė, kad „bet kuri Rusijos pagalba kainuoja arba pinigus, arba Aljanso valstybių pagalbą“. Toks Maskvos deleguoto aukšto rango pareigūno pareiškimas patvirtina, kad Rusija derybose su NATO greičiausiai ir toliau sieks laikytis pragmatinės savo strateginių interesų gynimo politikos ir nebus linkusi daryti nuolaidų net derantis dėl klausimų, neprieštaraujančių jos tikslams.

Taigi atrodo, kad šiltiems Rusijos ir NATO santykiams atkurti reikalingų pokyčių pernai pasiekti nepavyko, neverta jų tikėtis ir artimiausioje ateityje. Veikiau net priešingai: greta įsisenėjusių dvišalių nesutarimų įvairiais tarptautinės politikos klausimais jau šiuo metu ima rastis naujų argumentų, galinčių Maskvos ir Briuselio santykiuose tvyrančią įtampą šiemet dar labiau padidinti. Todėl 2009 m. gruodį patvirtintus pagrindinio Maskvos ir Briuselio sąveikos instrumento – RNT – uždavinius (dėl bendros 21 amžiaus grėsmių ir iššūkių analizės ir vertinimo, dėl tolesnės RNT veiklos mechanizmų plėtros ir kitus) bei priimtą RNT darbo programą 2010 metams (į ją įtraukti sąveikos atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, kovos su piratavimu, oro erdvės kontrolės ir kiti Rusijai bei NATO aktualūs klausimai) artimiausiu metu bus galima įgyvendinti tik iš dalies.

Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ir NATO dialogas turėtų atrodyti maždaug taip: komplikuotas (gal net labiau nei pernai) procesas, pagrįstas nelanksčiu politiniu pragmatizmu, todėl mažai produktyvus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 24)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (105)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (139)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras