Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Europos Sąjungos integracijos problematika: skirtingi mažųjų ir didžiųjų valstybių interesai karinio saugumo klausimu (3)

Komentarai:

VIDMANTAS MAROZAS UK BREMLY 52 WISBECH, 2010 02 17 21:24
1.JAU RASIAU KAD KURIAMAS TARPTAUTINIS KARINIS BLOKAS KARAN KINIJA+AMEIKA+RUSIJA + ANGLIJA(EUROPOS SAJUNGOS ATSTOVE)+TAIP VADINAMOS NEW SALYS

2.ANKSCIAU PASAULIS BUVO BY POLIARISKAS JAV+SSSR
SUBIREJUS SSSR TAPO VIENOPOLIARISKAS TIK JAV,DABAR BANDOMA SUGRIZTI PRIE BY POLIARISKUMO JAV+RUSIJA
ATIMANT BRANDOLINI GYNKLA IS KITU PALIEKANT JI TIK JAV+RUSIJOJE

3.ESANT GLOBALINIAM ATSILIMUI KADA DALIS PASAULIO VALSTYBIU ATSIDURS PO VANDENIU YRA LOGISKA
NENORIU KIRSINTI ZMONIU TEGUL PASIZIURI PASAULIO ZEMELAPIUS PO GALUTINIO ATSILIMO NEBUS JAPONIJOS,NEBUS VOKETIJOS,LIKS PUSE INDIJOS,JAV SMARKIAI PASIKEIS 110 MLN LAUKIA PABEGELIU

4.TODEL KOREGUOJAMA FORMULE KARAN PALEKANT RA (RUSIJA+JAV) ,,SAULIES DIEVA ,,

5.ES KARIUOMENE REIKALINGA NERA KARIUOMENES NERA EUROPOS SAJUNGOS IMPERIJOS,KITAS KLAUSIMAS PRIE KO JI JUNGSIS PAGAL FORMULE RA RUSIJOS AR JAV

6.PRISIJUNGUS PRIE NATO RUSIJAI SIS KARINIS BLOKAS
KEICIA PRIESO SAVOKA DABAR JIS IVARDINAMAS APSTRAKCIAI-TERORIZMAS,ANKSCIAU BUVO KONKRETUS SSSR

Senis, 2010 02 07 20:41
Visiškai pritariu Gintarui. "Pasitraukimas iš NATO ir įsijungimas į naujas ES karinio saugumo struktūras pareikalautų didelių finansinių išlaidų, kas, ypač pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis, yra neįmanoma.", tvitina autorė, kai 21 šalis yra ir ES ir NATO narė. ES gynybos struktūros turi būti formuojamos kaip Aljanso struktūrinė dalis, o ES GP kaip NATO padalinys galintis veikti savarankiškai tais atvejais kai jam pakanka galių. (Jugoslavijoje jam tokia galimybė suteikta). Kalbėti, juolab kurti, ES saugumo struktūras kaip alternatyvias NATO mažiausiai ne korektiška.



Gintaras, 2010 02 06 17:37
Gerbiama Jurgita,

Įdomus straipsnelis, tačiau su kai kuriais Jūsų teiginiais nenorėčiau sutikti. Pirmiausia dėl takoskyros tarp didžiųjų („branduolio“) ir mažųjų ES šalių, pasireiškiančios požiūrių į euroatlantinius santykius. Viena iš Jūsų paminėtų „Branduolio“ valstybių - Jungtinė Karalystė, yra viena iš pagrindinių ES šalių siekiančių stiprinti euroatlantinius santykius. Tuo tarpu kai kurios mažosios ES šalys, tokios kaip Belgija, Liuksemburgas, Austrija, Graikija visiškai nesuinteresuotos euroatlantinio ryšio stiprinimu, greičiau jos siekia mažinti JAV įtaką Europoje.

Antra, manau, kad neturite pakankamai informacijos apie ES pirmąją karinę-jūrinė operaciją „Atalanta“, vykdomą Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų. Nežiūrint į eilę iššūkių (pvz., tai, kad kovojama su piratavimu, bet ne su priežastimi; neadekvačios pajėgos operacijos rajono dydžiui ir kt.) ši operacija galima laikyti sėkmės istorija. Pirmiausia dėl sėkmingai vykdomos užduoties: sėkmingos prevencijos, sulaikomų ir perduodamų teisėsaugai piratų ir apsaugotų nuo užpuolimų laivų skaičiumi ( http://www.mschoa.eu ).

Savo straipsnyje Jus rašote, kad Lietuvai reiks apsispręsti dėl dvigubo lojalumo. Galima suprasti, kad Lietuva būdama ES narė ir palaikydama euroatlantinius santykių stiprinimą (t.y. pasirinkdama lojalumą JAV ir NATO) turėtų būti nelojali ES. Dėl Sąjungos šalių interesų skirtumų ir kitų problemų (tokių kaip, pvz., Turkijos neartėjanti ES narystė, Turkijos ir ES narės Kipro problematiniai santykiai ir dėl to esantys trukdžiai santykiuose su NATO), „ES buvimas integralia NATO dalimi“ yra utopinis. Mano nuomonė, netikslinga priešpastatyti ES ir NATO kaip absoliučiai konkuruojančias organizacijas. Jau vien dėl tos priežasties, kad šiuolaikiniame pasaulyje saugumo per daug negali būti arba dėl to, kad iš 28 NATO šalių 21 valstybė yra ES narė. Lietuvai, stiprinant savo saugumą, tikslinga ir būtina pasinaudoti abejomis organizacijomis. Ypač turint omenyje, kad NATO orientuojasi į gynybą - „kietąjį saugumą“, tuo tarpu ES turi ir gali panaudoti eilę kitų įrankių (diplomatinius, ekonominius, teisėsaugos), taip pat ir pamažu stiprėjančia CSDP (buvusi ESDP, dabar Common Security Defence Policy – terminologija pasikeitė ratifikavus Lisabonos sutartį). Jei NATO sutarties 5 straipsnis suteikia saugumo garantijas iš esmės tik nuo karinių grėsmių, tai ES turimi įrankiai gali sprendžia tokias saugumo problemas, kaip energetikos, terorizmo, migracijos, organizuoto nusikalstamumo ir kt. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, stiprinami gynybiniai pajėgumai, o pirmiausia, kuriant Europos Išorinių veiksmų tarnybą – krizių valdymo mechanizmai. Tam, kad šie įrankiai ir mechanizmai būtų įdarbinti ir Lietuvoje, reikalingas mūsų pačių įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas ES institucijų veikloje.

Beje, vienas iš pagrindinių stimulų, paskatinusių ES gynybos struktūrų (CSDP/ESDP) buvo karas Vakarų Balkanuose. Tuomet JAV paskatino Europai pačiai būti aktyvesnei, sprendžiant savo saugumo problemas.

Pagarbiai,
Gintaras



 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (103)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (139)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras