Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Pchenjano raketos ir padalintas pasaulis

Laima Vaitiekūnaitė
2006 07 18

http://www.wagingpeace.org/images/issues/nuclear-weapons/issues_nw~image.jpgApie branduolinių ginklų plitimo pavojus šiandieną diskutuojama daug. Jau nuo XX a. 7 deš. siekiama kontroliuoti branduolinių ginklų kūrimą ir eksploatavimą, perdavimą ir platinimą tiek jau turinčių branduolinį ginklą valstybių tarpe, tiek neturinčių, bet potencialiai galinčių branduolinį ginklą susikurti ar jį įsigyti kitais būdais. 1968 m. liepos 10 d. JAV, SSRS, D. Britanija bei dar 59 valstybės pasirašo Branduolinio ginklo Neplatinimo sutartį (NPT – Non-Proliferation of Nuclear Weapon Treaty). Šios sutarties išdava ta, jog šiandienos tarptautiniuose santykiuose daugelio valstybių atominių programų kūrimą prižiūri TATENA (Tarptautinė atominės programos energijos agentūra). Šios agentūros funkcijų veiksnumas tapo abejotinas pirmiausiai dėl nesėkmingų pastangų kontroliuoti Irano branduolinės programos plėtros ambicijas. Ne ką veiksmingesni tarptautinės bendruomenės siekiai apriboti ir kitų, vadinamųjų „rogue“, režimų branduolinių programų kūrimą.

Šiaurės Korėjos paleistos didelio nuotolio balistines raketos, regis, be atitinkamos kaimyninių ir kitų pasaulio valstybių reakcijos iššaukė ir svarstymus apie taip lengvai pergrupuojamus pagrindinių pasaulio politinių veikėjų-valstybių santykius. Nors Pchenjano branduolinės programos keliama grėsmė akivaizdžiausia jos artimiausioms kaimynėms, bet pagrįstai verčia sunerimti ir likusį pasaulį.

 JAVpartnerystės paieškos

Teigiama, jog Šiaurės Korėja turi daugiau nei 800 įvairaus nuotolio balistinių raketų. Taktiniai Š. Korėjos ginklai pirmą kartą buvo įgyti Sovietų Sąjungos dėka apie 1969 m. 1984 m. ši valstybė jau gamino savo nuosavus ginklus.

Jau žinoma, jog viena iš Šiaurės Korėjos išbandytų balistinių raketų („Taepodong-2“) gali pasiekti net Jungtinių Amerikos Valstijų teritoriją, t.y. gali pasiekti 6 tūkstančių kilometrų nuotolį. Todėl JAV, Japonija ir Pietų Korėja iš karto po minėtų raketų paleidimo pareikalavo sušaukti Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos posėdį, kuriame būtų sankcionuotos atitinkamos priemonės prieš Š. Korėją. Tačiau pastovios JTO Saugumo Tarybos narės, Rusija ir Kinija, jau pasisakė prieš potencialių sankcijų taikymą šiai valstybei, kas inspiruoja nesėkmingo bandymo suvaržyti Irano branduolines ambicijas pasikartojimo scenarijų.

Š. Korėja, labai panašiai kaip ir Iranas savo branduolinės programos atžvilgiu, teigia, jog „raketų bandymai yra suvereni Šiaurės Korėjos teisė“. Tuo labiau, inspiruotas JAV paskutinių nesėkmių sprendžiant problemas Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose, vargu ar galima tikėtis, jog Pchenjanas, ilgą laiką „šantažavęs“ pasaulį savo potencialiu branduoliniu ginklu, paklus Vašingtono reikalavimams. Todėl JAV, gan susilpnintai minėtų tarptautinių karinių operacijų nesėkmių, tenka ieškoti politinių partnerių, turinčių atitinkamą įtaką Azijos regione.

Partneriai Azijoje

Viena iš svarbiausių ilgalaikio Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo valstybių-partnerių, galinti įtakoti Pchenjano veiksmus (šiuo atveju bent jau priversti sėsti šią valstybę prie nutrauktų 2005 m. lapkritį branduolinio ginklo plitimo derybų stalo) yra visiškai (arba bent jau mažai) kitų pasaulio valstybių nemanipuliuojama Kinija, kuriai Š. Korėja ilgą laiką tebuvo slapta pokerio korta prieš likusio pasaulio galinguosius. Todėl JAV atkakliai spaudžia Pekino valdžią priversti Pchenjaną grįžti prie šešiašalių derybų stalo dėl šios šalies branduolinės programos.

Teigiama, jog Kinijai visa ši situacija tampa komplikuota visų pirma dėl to, kad, būdama pagrindinė šalis donorė Š. Korėjai, Kinija tikėjosi, jog gali kontroliuoti arba bent jau įtakoti atitinkamus Š. Korėjos sprendimus. Rūpestį Kinijai kelia ir potencialios Š. Korėjos karinės ir branduolinės ambicijos, galinčios įjungti atitinkamas ginklavimosi varžybas Šiaurės ir Rytų Azijoje. Iš kitos pusės Kinija nedrįsta imtis griežtesnių priemonių prieš šią Azijos valstybę, pavyzdžiui, nutraukti teikiamą ekonominę paramą, baimindamasi, jog žlugus Pchenjano režimui, į Kiniją plūstelės pabėgėlių ir imigrantų banga, galinti destabilizuoti ne tik kaimynines valstybes, bet atitinkamai ir pačią Kiniją. Todėl jos nusistatymas prieš numatomas taikyti tarptautines ekonomines sankcijas Š. Korėjai šiame kontekste tampa racionaliai pamatuotas politinis sprendimas.

Antra vertus, Š. Korėja priklauso tradicinei Kinijos įtakos zonai, kurioje Kinija nepageidauja kitų pasaulio valstybių veiksmų, tuo labiau JAV. Pekinas atidžiai stebi šios valstybės veiksmus Azijos regione ypatingai dėl jos siekio susisaistyti ekonominiais ir branduoliniais sandėriais su kitu Kinijos dominavimo minėtame regione konkurentu – Indija.

Verta prisiminti ir tai, jog Kinijos Respublika taip pat siekia pakeisti pasaulio galingųjų valstybių žemėlapį, kuriame JAV silpnėjimas tampa pagrindu Kinijai perimti pagrindinio politinio veikėjo vaidmenį.

Rusijos vaidmens transformacija: tradicinis priešininkas prieš naująjį partnerį

Kol kas neišsprendžiamos konfrontacijos Irano branduolinės programos atžvilgiu ir dėl akivaizdžiai prieš Jungtines Amerikos Valstijas nukreiptų Š. Korėjos balistinių raketų (bent jau galimo pasiekti nuotolio prasme) JAV tenka ieškoti naujų šalininkų ir, regis, krypstama link ilgalaikio, pastaruoju metu jei ne atvirai konfrontuojančio, bet tradiciškai buvusio priešininko – Rusijos.

Ar reali tokia JAV ir Rusijos naujo pobūdžio partnerystės eiga, paaiškės tik po G8 susitikimo, bet jau šiandieną teigiama, jog glaudesnis JAV ir Rusijos bendradarbiavimas taikaus branduolinio bendradarbiavimo srityje bus pelningas abiems šalims. Toks potencialus susitarimas pirmiausiai leistų Rusijos Federacijai importuoti ir saugoti panaudotą branduolinį kurą iš JAV aprūpinamų reaktorių visame pasaulyje. JAV toks susitarimas leistų pagaliau pasiekti konstruktyvesnių sprendimų Irano potencialios branduolinės galios didėjimo atžvilgiu bei šiuo metu aktualaus Pchenjano „branduolinio nenuolankumo“. „Wall Street Journal“ teigiama, jog šiandieną Jungtinėms Amerikos Valstijoms Rusija yra reikalinga daug labiau nei Rusijai JAV. JAV Rusijai jau pasiūlė paramą siekiant narystės PPO (Pasaulio Prekybos Organizacijoje) bei žada atverti savo rinkas Rusijos kompanijoms.

Rusija pasižymi stipriais bendradarbiavimo ryšiais su Š. Korėja jau nuo Sovietų Sąjungos laikų ir siekia dalyvauti visose pagrindinėse derybose, galinčiose įtakoti Azijos regioną. Kaip pastovi Saugumo Tarybos narė, ji siekia labiau skatinti nei bausti Š. Korėją. Tuo labiau, kad ši valstybė yra potenciali energetikos tranzito valstybė. Nors šiuo metu Rusija ir prieštarauja JTO Saugumo Tarybos rezoliucijai, galinčiai taikyti sankcijas prieš Šiaurės Korėją, JAV prezidentas tebeteigia, jog nors kai kurie Rusijos vadovo sprendimai išlieka jam nesuprantami, jis linkęs „išklausyti, kodėl Vladimiras Putinas elgiasi būtent taip.“ Antra vertus, milžiniškiems Rusijos Federacijos ekonominiams poreikiams gyvybiškai svarbūs JAV siūlomi ekonominiai ir branduoliniai sandėriai, galintys atitinkamai įtakoti tolimesnius Rusijos sprendimus „jautriais“ JAV klausimais.

Š. Korėjos balistinių raketų bandymo krizė tik įsibėgėja – atitinkami sprendimai bus nulemti minėtų pagrindinių politinių veikėjų pozicijų pasirinkimo, kuriuos įtakos ekonominiai, kariniai, politiniai motyvai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras