|
Lietuvos užsienio politika ką mums siūlo didžiosios partijos: LSDP
Darius Varanavičius, politologas, žurnalo Valstybė redaktorius 2006 06 29
Politinė krizė, pasižyminti pavojingu valdžios neveiksnumo sindromu, Lietuvoje ir toliau tęsiasi. Partijos bando įvairius tarpusavio susitarimų variantus, Prezidentas kelia savus reikalavimus, o Generalinė prokuratūra įtarimus. Šiandien jau akivaizdu, kad esamos situacijos projekcijos į šalies vidaus politiką bus pakankamai neigiamos ir, atsižvelgiant į augančią visuomenės apatiją vykstantiems politiniams pasistumdymams, netgi pavojingos atstovaujamai demokratijai Lietuvoje.
Ko gero, jau nuo Naujosios politikos koalicijos, vėlgi inspiruotos Valdo Adamkaus, pasidarė aišku, jog atėjus laikui dalintis postus, mūsų partijos pamiršta vertybes bei ideologines nuostatas. Dabartinė situacija, kaip ir ta, kuri susiklostė po 2004 m. Seimo rinkimų, puikiai atspindi šias tendencijas. Tačiau, stebint šiandienines lenktynes dėl valdžios bent jau likusiai Seimo kadencijai, nerimą kelia tai, jog viešumoje nei viena iš minėtose lenktynėse dalyvaujančių partijų netgi minimaliai neužsimena apie užsienio politikos klausimus tarsi su narystės Europos Sąjungoje (ES) bei NATO pradžia minėtoji savarankiška Lietuvos užsienio politika būtų pasibaigusi.
Vis dar vykstant debatams kas vairuos šalies Vyriausybę bent jau artimiausius keletą metų, galima pasižvalgyti po oficialias kai kurių partijų programas ir pasižiūrėti, ką bent jau oficialiu tonu mums siūlo galimi naujos koalicijos partneriai.
Atsižvelgiant į tai, kad šiandien jau aiškiai kalbama, kad iniciatyva dar kartą bandyti formuoti Ministrų kabinetą bus patikėta socialdemokratų (LSDP) ideologui Gediminui Kirkilui, pradėti galima būtent nuo šios politinės jėgos.
Oficialioje LSDP interneto svetainėje (http://www.lsdp.lt/) pateikiama partijos programa, priimta 2001 m. sausio 27 d. Jungiamajame partijos suvažiavime ir, kaip nurodoma, papildyta praėjusių metų gegužės 14 d. vykusiame XXVII LSDP suvažiavime. Tiesa, minėti papildymai nėra kaip nors išskirti, todėl identifikuoti programines šios partijos inovacijas, atsižvelgiant į ypatingą 2001 2005 m. laikotarpio politinę dinamiką, yra kiek sunkoka.
Kas apie Lietuvos užsienio politiką? Visų pirma, skirsnio su tiesioginiu pavadinimu, pavyzdžiui, šalies užsienio politika: prioritetai bei tikslai, išvis nėra. Bene arčiausiai su aptariamais klausimais siejasi LSDP programos V skyrius, pavadintas Mes tautų bendrijoje, prasidedantis itin humanišku šūkiu taika svarbiausias mūsų tikslas. Be abejo, su tokiu teiginiu ginčytis sunku, tačiau tiek jo formuluotė, tiek ir visa vėlesnė retorika, susijusi su taikos sukūrimu, pavojais taikai bei tautų draugyste, labai jau primena iki 1990 m. girdėtus šūkius.
Skaitant teiginius, jog didelį pavojų taikai kelia karinių biurokratinių ir karinių pramoninių kompleksų bei jiems atstovaujančių sluoksnių egoistiniai tikslai ir interesai. Todėl mes remiame priemones, ribojančias šių sluoksnių galią bei skatinančias karinės pramonės reorganizavimą civilinės paskirties reikmenų gamybai, kyla klausimas, kodėl per visą savo valdymo nuo 2000 m. laikotarpį, LSDP pakankamai laisvai ir kartais netgi pritariančiai žiūrėjo į imperinių Rusijos ambicijų atgimimą, kuris nemaža dalimi buvo ir yra grindžiamas tenykščio karinio-pramoninio komplekso stiprinimu.
Tiesa, galima tik pasidžiaugti, jog, ko gero, 2005 m. gegužės 14 d. šio V skyriaus dalys, susijusios su ES bei NATO, buvo papildytos, įdedant daugiau būtuoju laiku suformuotų teiginių ir konstatuojant nemenką LSDP vertybinį indėlį į naujos kokybės Sąjungą. LSDP programoje taip pat teigiama, kad ši partija pasisako prieš dviejų greičių Europos Sąjungą, prieš stipresnių valstybių branduolio ir skurdesnės periferijos Europos Sąjungą. LSDP taip pat pasisako už bendrijų metodo stiprinimą bei jo ir tarpvyriausybinio metodo balansą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus. Tačiau tokių deklaracijų fone labai jau skurdžiai atrodo Lietuvos vaidmuo derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos, ypatingai prisimenant radikalius Didžiosios Britanijos siūlymus, pateiktus praėjusių metų pabaigoje ir beviltiškus tuometinio premjero Algirdo Brazausko pareiškimus. Beje, su deklaratyvia LSDP pozicija prieš dviejų greičių Europą gerokai nedera ir Europos Komisijos (EK) bei ES Viršūnių Tarybos sprendimai neleisti Lietuvai įsilieti į euro zoną jau nuo sekančių metų pradžios. Tačiau tos pačios LSDP atstovai (tiek A. Brazauskas, tiek ir premjeru netapęs Zigmantas Balčytis) šį pralaimėjimą bandė nurašyti neva pasenusiai EK naudojamai infliacijos skaičiavimo metodikai.
Ypatingai svarbiu socialdemokratų programos skirsniu galima laikyti jų nuostatas dėl strateginės ES bei Rusijos partnerystės, nes šiandien akivaizdu, kad būtent šios sąveikos kryptis gali didžia dalimi lemti tiek energetinę, tiek ir bendrąją geostrateginę Lietuvos perspektyvą. Taigi, LSDP teigia, jog ES ir Rusijos strateginė partnerystė yra ypatingai svarbi. Be to, Europos Sąjungos ir Rusijos sutartis atveria geras perspektyvas, kuriant bendrą ekonominę, teisingumo ir vidaus reikalų, laisvės ir išorinio saugumo, švietimo ir mokslinių tyrimų erdvę bei plėtojant partnerystės instrumentus. Mes norime būti aktyviais šios partnerystės dalyviais. Europai nereikia naujų skiriamųjų linijų, o Europos Sąjungos, Rusijos ir JAV partnerystė šiuolaikinio pasaulinio saugumo situacijoje yra ypač svarbi. Žodžiai, žinoma, gražūs, tačiau nereikia pamiršti ir to, kad būtent LSDP valdymo laikotarpiu buvo tiesiogiai pražiopsotas dvišalis Rusijos ir Vokietijos dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas, o į pavėlavusios Lietuvos valdžios atstovų replikas ES valstybės sureagavo vangokai, jau nekalbant apie tylą iš Rusijos pusės.
Apibendrinant galima pasakyti, jog pastarieji šešeri buvimo valdžioje metai leidžia pakankamai aiškiai įvertinti programinių LSDP siūlomos Lietuvos užsienio politikos nuostatų diegimo praktikoje kokybę. Ir čia galima pasakyti, jog be itin reklamuojamų pasiekimų, t.y. formalios narystės ES bei NATO, realiuose tarptautinės ir regioninės politikos frontuose buvo patirta nemažai pralaimėjimų, kas tolesnį tikėjimą tik pernai atnaujintomis LSDP programinėmis deklaracijomis daro labai neperspektyviu.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |