Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  V. Juščenka apie naują Ukrainos kelią (1)

2010 05 04

Vasario mėnesį Viktoras Juščenka paliko Ukrainos prezidento postą po vienos penkerių metų kadencijos. Ji įkyrėjo dėl politinių nesutarimų, didėjančio priešiškumo Maskvai, konfliktų su Oranžinės revoliucijos sąjungininke Julija Tymošenko. Jo vietoje yra žmogus, nugalėtas 2004 metais, Viktoras Janukovičius, kuris skubiai pakeitė daugelį V. Juščenkos provakarietiškų reformų. V. Juščenka kalbasi apie Ukrainos kelią valdant dabartiniam prezidentui, kaip greitai jis keičia Ukrainos kursą ir kas už viso to slepiasi.

Kyla klausimas, ar gali būti, kad prezidentas ir jo komanda padarys Ukrainą civilizuota šalimi, kurioje bus gera gyventi ir dirbti. Yra daug nuomonių apie tai, kas dabar vyksta. Vienos jų pesimistiškesnės, kitos optimistiškesnės. V. Juščenkos nuomonė yra pesimistinė. Pasak jo, tai nėra švarių gatvių ar komforto namuose klausimas. Norėdami sukurti gerą diskusiją, mes turime suprasti, kas vyksta žmonių galvose, svarbu tai, kuo Ukrainos tauta suinteresuota. Pasak V. Juščenkos, reikia padaryti Ukrainą modernia Europos valstybe. Tai – valstybės prioritetas. Juk ukrainiečiai yra europiečiai.

Naujos valdžios pasirinktas kursas padarys Ukrainą privilegijų teritorija Rusijos įtakos sferoje. Žmonės, kurie stovi už V. Janukovičiaus, pasirengę jį palaikyti. Reikia sukurti valstybę, kuri apsibrėžtų savo nacionalinius tikslus ir pasirinkimus. Ukrainiečiai turi suprasti, kad tai prasideda nuo jų pačių. V. Janukovičius stebina greičiu. Jis įgyvendina savo rinkimų šūkius, pradėdamas nuo Odesos: viena šalis, dvi kalbos; viena šalis, keturios religijos; viena šalis, šešios ar septynios istorijos versijos, įtraukiant atskirą Donecko istoriją.

Ukrainai reikia teikti pirmenybę. Ukrainiečiams nereikia bijoti to, kas jie yra. Šį dalyką verta dažnai kartoti ir prie jo priprasti. Valstybė turi vykdyti nacionalinės vienybės politiką. Tai tam tikras užsienio, humanitarinės ir ekonominės politikos supratimas. Visa tai konsoliduoja tautą.

Būdamas prezidentu, V. Juščenka atskleidė informaciją apie Didįjį badmetį (holodomorą). Buvęs prezidentas sako, kad politikos pakeitimų jis tikėjosi. Dabar kalbama apie du skirtingus politikos kursus. Prezidento galioje yra pakeisti ankstesnės valdžios darbus – veiklą dėl nacionalinės konsolidacijos, Europos kurso ir demokratinės krypties. Vis dėlto valdžia turėtų remti tai, ką remia tauta. Jei nežinome, ką ginti, galėsime tik stebėtis prezidento dekretais.

Kyla klausimas, ar Ukraina turi progą susivienyti ir būti viena tauta ir viena šeima. O jungti turėtų nacionaliniai prioritetai, ypač demokratinės jėgos ir patriotinės organizacijos. Žmonės turi suprasti, kad perėjimas nuo populiacijos prie tautos yra jos pareiga ir atsakomybė. Reikia išlikti įsipareigojusiam savo ateičiai, kalbai ir istorijai. Prezidentas nėra vienintelė tokių idėjų priemonė. Jei nepuoselėsi šių vertybių ir tau nerūpės, kokią kalbą girdi, niekada nepasieksi tikro valstybingumo.

Dabartinė Ukrainos valstybės forma, pasak V. Juščenkos, yra totalitarinis modelis, kai vienas asmuo turi savo rankose tris institucijas: parlamentinę daugumą, vyriausybę ir prezidentūrą.

Taigi, jeigu norima nugalėti grėsmes Ukrainos valstybingumui, reikia su visais konsoliduotis, tačiau V. Juščenka savo buvusios sąjungininkės J. Tymošenko neparemtų.

Pagal 2010 m. balandžio 30 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras