Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Klibanti Gruzijos ir Ukrainos narystė NVS

Povilas Žielys
2006 06 21

Gegužės pradžioje plačiai nuskambėjo Gruzijos pareiškimas, esą ji labai rimtai svarsto galimybę pasitraukti iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS). Alyvos į ugnį dar įpylė žinia, kad Gruzija šiuo klausimu pradėjo konsultacijas su Ukraina.

Po šių pareiškimų praėjo jau daugiau nei mėnuo, o jokių realių veiksmų nei Tbilisis, nei tuo labiau Kijevas kol kas nesiėmė. Todėl įdomu atidžiau panagrinėti, kas neleidžia provakarietišką orientaciją pasirinkusioms valstybėms išstoti iš aplink Rusiją sulipdytos organizacijos.

Problemos raktas – santykiai su Rusija

Bet kurios iš dabartinių NVS valstybių narių pasitraukimas iš organizacijos reikštų Rusijos – jos prestižo ir ambicijų – pažeminimą. Ypač jei tokia „atskalūnė“ pasirinktų euroatlantinės integracijos kelią.

Šiame kontekste Gruzijos pareiškimai apie galimą pasitraukimą iš NVS būtent ir turėtų būti suprantami kaip atsakas į Rusijos vykdomą politiką. Tiek patys gruzinai, tiek ir Vakarų apžvalgininkai tvirtina, kad imtis tokių žingsnių Tbilisį išprovokavo atvirai priešiški Maskvos veiksmai.

Praėjusi žiema ir pavasaris tapo Gruzijai sunkių išbandymų laikotarpiu. Iš pradžių jai teko patirti Rusijos energetinį šantažą, vėliau sekė ekonominės sankcijos – Rusija uždraudė gruziniško vyno, mineralinio vandens, kai kurių žemės ūkio produktų importą. Prie viso to dar galima pridėti nuolatinius Tbilisio ir Maskvos kivirčus dėl „įšaldytų“ konfliktų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Taip tampa aišku, jog Gruzijos ir Rusijos santykiai yra atsidūrę gilioje krizėje.

Ukrainos santykiai su Rusija taip pat komplikuoti. Jie ypač suprastėjo po to, kai sausį, per pačius šalčius, Rusija buvo nutraukusi gamtinių dujų tiekimą Ukrainai. Todėl, nors ir be didelio entuziazmo, Kijevas atsiliepė į Tbilisio iniciatyvą pradėti konsultacijas dėl galimo pasitraukimo iš NVS.

„Antirusiškas“ NVS sparnas

Įdomu ir tai, kad tiek Gruzija, tiek Ukraina yra tam tikra prasme išskirtinės NVS narės. Gruzija yra vienintelė NVS valstybė, kurios piliečiams Rusija netaiko bevizio režimo. Šį Tbilisiui nepalankų sprendimą priėmė Vladimiras Putinas, dar būdamas ministru pirmininku. Tuo tarpu Ukraina teisiškai yra asocijuota, o ne tikroji NVS narė. Paprastai ji nedalyvauja su užsienio politika, gynybos ar saugumo klausimais susijusioje NVS veikloje.

Kai kurie Gruzijos pareigūnai atvirai kalba apie tai, kad, išstojusi iš NVS, jų šalis nieko neprarastų. Ukrainiečiams klausimų dėl organizacijos efektyvumo kilo po to, kai keletas NVS viduje keltų prezidento Viktoro Juščenkos iniciatyvų liko be atsako. Nors apie tai spauda plačiau nerašė, savo narystės NVS tikslingumu suabejojo ir Moldova – gegužės viduryje šios šalies parlamente buvo iškelta iniciatyva denonsuoti Moldovos prisijungimo prie NVS sutartį.

Taigi nepasitenkinimą NVS veikla ėmė reikšti būtent tos trys valstybės – Gruzija, Ukraina ir Moldova, kurios rodo didžiausią norą ištrūkti iš posovietinės erdvės. Visos trys šiuo metu deklaruoja provakarietišką orientacija savo užsienio politikoje ir siekia narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Be to, ši trijulė bando atsverti Rusijos galią ir susibūrusios į GUAM organizaciją.

Todėl nenuostabu, kad Rusijoje trijų provakarietiškai nusiteikusių valstybių vieša kritika NVS atžvilgiu buvo įvardinta kaip „antirusiško“ sparno NVS viduje formavimasis. Kartu rusų apžvalgininkai pabrėžė, kad drąsos kalbėti apie galimą pasitraukimą iš NVS Gruzijai ir Ukrainai įpūtė Vakarų valstybės, visų pirma – JAV.

Tradiciniai Rusijos perspėjimai

Oficialioji Maskva į Gruzijos ir Ukrainos abejones dėl tolesnės narystės NVS reagavo pakankamai šaltai. Rusijos apžvalgininkai taip pat tvirtino, kad kai kurių NVS šalių pasitraukimas iš organizacijos būtų nuostolis ne Maskvai, o tik joms pačioms.

Rusijos pareigūnai, reaguodami į Gruzijos ir Ukrainos pareiškimus, tradiciškai užsiminė apie tai, kad šioms valstybėms iš Rusijos tiekiamų dujų ir naftos kainos tokiu atveju neišvengiamai pakiltų iki pasaulinio lygio. Be to, Ukrainai dar buvo galima pagrasinti bevizio režimo su Rusija panaikinimu.

Rusų apžvalgininkai ėjo kiek toliau. Tbilisiui jie priminė, kad NVS rėmuose yra pasirašytas susitarimas dėl Abchazijos nepripažinimo ir, jeigu Gruzija išstotų iš NVS, šį susitarimą tektų peržiūrėti, kas Gruzijai būtų labai nenaudinga. Tų pačių apžvalgininkų teigimu, Gruzija, išstojusi iš NVS, būtų priversta iš naujo derėtis dėl sienų su visomis kaimyninėmis šalimis.

Ukrainai žadama nė kiek ne geresnė perspektyva. Rusų apžvalgininkai pabrėžė, kad Ukrainos integracija į ES – šiuo metu nerealus dalykas. Todėl, atsisakiusi palankių prekybos sąlygų NVS viduje, Ukraina suduotų skaudų smūgį savo pačios ekonomikai.

Ko gero, originaliausia įžvalga, kurią pavyko aptikti Rusijos žiniasklaidoje, tai Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio diplomo klausimas. Vienas rusų politologas pažymėjo, kad pasitraukus iš NVS Gruzijai, galios netektų nemažai susitarimų, tarp kurių ir susitarimas dėl aukštojo mokslo diplomų pripažinimo. Tokiu būdu Kijeve studijavęs M. Saakašvilis, jo šaliai išstojus iš NVS, „prarastų“ aukštąjį išsilavinimą.

Abchazija ir Padnestrė – naujos NVS narės?

Savo plačiame arsenale Rusija turi ne tik įprastų poveikio priemonių, bet ir subtilesnių ginklų. Vienas jų – „įšaldytų“ konfliktų eskalavimas.

Gegužės viduryje, įsisiūbavus diskusijoms apie Gruzijos ir Ukrainos ateitį NVS sudėtyje, į Maskvą atvyko dviejų nepripažintų respublikų – Abchazijos ir Padnestrės – lyderiai Sergejus Bagapšas ir Igoris Smirnovas. Oficialūs Rusijos pareigūnai ne tik priėmė nepripažintų valstybių atstovus, bet ir diskutavo su jais apie tai, jog Abchazija ir Padnestrė galėtų tapti NVS narėmis vietoj Gruzijos ir Ukrainos.

Žinoma, kad realybėje į tokią avantiūrą Maskva nesileis. Bet, surengusi šiuos susitikimus, ji pasiuntė Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai nedviprasmišką žinią. Gruzija juk nenori prarasti Abchazijos, o Moldova – Padnestrės. Net Ukraina tokiu būdu verčiama galvoti, kad į NVS galėtų įstoti ir Krymas.

Kliūtys – ir Gruzijos bei Ukrainos viduje

Vis dėlto, analizuojant Gruzijos ir Ukrainos situaciją, reikia nepamiršti ir šių valstybių vidaus politikos veiksnių. Vien Rusijos išsakomų perspėjimų nepakanka, norint paaiškinti, kodėl Tbilisis ir Kijevas neskuba išstoti iš NVS.

Gruzijos visuomenei karingi M. Saakašvilio pareiškimai patinka. Bet nereikia pamiršti to fakto, kad nemažai gruzinų duonai užsidirba Rusijoje (įvažiuodami į ją iš trečiųjų NVS šalių, kurioms Rusija netaiko vizų režimo). Praradę tokią galimybę, jie savo prezidentui nepadėkotų.

Tuo labiau, visiškai neaišku, ar pasitraukimas iš NVS padėtų Gruzijai veiksmingiau spręsti teritorinio vientisumo problemas. Bent jau šiuo metu sėkmės perspektyva miglota, nes Vakarų valstybės neskuba siųsti savo taikdarių į Abchaziją ir Pietų Osetiją.

Ukrainoje padėtis dar painesnė. Turint galvoje į dvi dalis skilusią visuomenę, šios šalies vyriausybei būtų neišmintinga griebtis radikalių žingsnių. Juk rytinės, prorusiškai nusiteikusios Ukrainos dalies gyventojai pasitraukimą iš NVS suvoktų kaip ryšių su Rusija nutraukimą.

Be to, V. Juščenkos manevro laisvę riboja ir sunkios derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Įmanomas scenarijus, kad proprezidentiniam blokui „Mūsų Ukraina“ teks eiti į koaliciją su prorusiška Regionų partija. Todėl V. Juščenka šiuo metu priverstas laikytis tradicinės balansavimo taktikos.

Žinoma, viskas pasikeistų, jei Gruzija ar Ukraina horizonte išvystų narystės NATO ar ES galimybę. Tačiau kol kas Vakarai konkrečių pažadų ir įsipareigojimų vengia, o Tbilisis ir Kijevas apsiriboja tik žodine kritika NVS adresu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras