Prieš kurį laiką Lietuvoje buvo pristatytas viename iš Baltarusijos televizijos kanalų parodytas filmas „Lietuva“ („Литвa“). Jame buvo paliesti iš karto keli Lietuvos socialinio, ekonominio bei politinio gyvenimo klausimai. Galima pažymėti, kad Lietuvai teikiamas tam tikras dėmesys ir Baltarusijos spaudoje. Todėl įdomu pažiūrėti koks mūsų, lietuvių, įvaizdis yra formuojamas.

Iš karto verta pažymėti, kad visa Baltarusijos televizija yra provalstybinė, tuo tarpu spaudą iš esmės reikėtų skirstyti į opozicinę (mažuma) ir provalstybinę. Opozicinės spaudos požiūris į Lietuvą yra pozityvus, visų pirma politine prasme. Provalstybinėje žiniasklaidoje galima išryškinti keletą klausimų, susijusių su Lietuvos tematika.

Pavyzdžiui, branduolinių atliekų saugyklos statybos prie Baltarusijos sienos (kalbant konkrečiai, prie garsaus Baltarusijos draustinio Braslavske) klausimas. Kaip teigia Romanas Žurnia (Роман Журня), Braslavsko savivaldos tarybos ir euro-regiono (euro-regionai – ES valstybių ir jos kaimynų regionus vienijantys dariniai) „Ežerų kraštas“ tarybos narys bei fizikas pagal išsilavinimą, „sutiksiu su jumis [su žurnalistu iš laikraščio „Baltarusijos niva“, į kurio klausimus, kartais atvirai provokacinius, jis atsakinėjo – V. V. pastaba] tik vienu atžvilgiu. Branduolinių atliekų saugyklos statyba prie pat Baltarusijos sienos neatitinka geros kaimynystės principo. Tačiau pažvelkime į situaciją iš kitos pusės. Kada tapo žinomi lietuvių planai dėl saugyklos statybos, mano požiūriu, kilo didžiulis triukšmas, ypač spaudoje. Daugelis jūsų kolegų polemikos įkarštyje perėjo nuo atsargios prie paniškos retorikos... Kalba eina apie elementarią kompetenciją. Būna, skaitai vieną ar kitą straipsnį ir stebiesi – žmogus truputį arba iš viso nesiorientuoja problemoje, o siekia... Taip, Baltarusijos interesus ginti reikia! Bet nereikia nueiti iki absurdo! Tai va, radioaktyvių vidurių niekas nesiruošia laidoti! Nei šalia Baltarusijos sienos, nei apskritai... Pasakykite, ar tai sakoma žmonėms... Deja, viena iš trijų ateities saugyklos vietų yra kaip tik šalia mūsų teritorijos. Pakartosiu, aš asmeniškai su tuo nesutinku. Nors, mano žiniomis, jau dabar [2006 m. vasaris – V. V. pastaba] pasienio variantas lietuvių jau nėra svarstomas“.

Savo komentare R. Žurnia aiškiai kalba apie antilietuvišką propagandą Baltarusijos spaudoje saugyklos tematika. Kaip tokios nepagrįstos propagandos pavyzdį galima pateikti „Baltarusijos rinkos“ viename iš straipsnių pristatytą Baltarusijos žaliųjų partijos vieno iš pirmininkų, Aleksandro Sykalo (Александр Сыкало), kaip lietuvių mentaliteto „žinovo“, nuomonę: „Jie [lietuviai – V. V. pastaba] nėra pasiruošę atsižvelgti į kaimynų interesus. Tai laukinė šalis, žiūrint iš ekologinės politikos pusės [išskirta mano – V. V.]. Nevyriausybinės organizacijos ten užsiima vietiniais reikalais... Tai žmonės, kurių pasididžiavimas savo maža šalimi, savo teise valdyti Europos likimą suvirškina visus bendro pobūdžio pamastymus“. A. Sykalo manymu, kalbėtis su lietuviais yra beprasmiška, kadangi Lietuva neįgali valstybė (несостоятельна). Tokia retorika primena Sovietų Sąjungos laikų šūkį: „Ivanovo siuvėjos sako griežtą ne JAV agresijai prieš Grenadą“. 

Dar viena Lietuvos tema, kuri be abejo sulaukė nemažo Baltarusijos spaudos dėmesio, buvo Baltarusijos televizijos vieno iš kanalų retransliavimo Lietuvoje uždraudimo klausimas. Baltarusijos provalstybiniai žurnalistai, kaip ir galima buvo tikėtis, neprarado progos apkaltinti Lietuvą nedemokratiškumu (kalbant tiksliau, demokratijos nebrandumu) ir noru (kaip pasakė Baltarusijos informacijos ministras Vladimiras Rusakevičius) atimti iš lietuvių teisę gauti „objektyvią informaciją“ apie Baltarusiją.

Daug Baltarusijos spaudoje ir televizijoje buvo kalbama apie Lietuvos kaip perversmo Baltarusijoje ruošėjos vaidmenį. Tas pats uždraustas Lietuvoje Baltarusijos kanalas (kurio retransliavimas vis tik buvo atnaujintas, kokia „nedemokratiška“ bebūtų mūsų valstybė) paskleidė informaciją, kad demonstracijų organizavimu Minske prezidento rinkimų metu užsiiminėjo pats LR užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Dar galima prisiminti žinią, kad Baltarusijos KGB prieš rinkimus rado iš anksto Lietuvos sociologinės agentūros „Vilmorus“ paruoštus jų rezultatus. Prie to paties galima pasakyti, kad Vilniuje, įvykusios tarptautinės konferencijos „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ kontekste, Lietuva Baltarusijos žiniasklaidoje buvo įvertina kaip Jungtinių Valstijų įrankis, net žaisliukas kampanijoje prieš Baltarusiją ir komiškas demokratijos švyturys postsovietinėms valstybėms.

Pagaliau, keletą žodžių apie filmą „Lietuva“. Viena vertus, jame pakankamai tiksliai buvo išryškintos svarbios Lietuvos problemos (pavyzdžiui, aukštųjų technologijų pramonės menkas išsivystymas, darbo jėgos migracija į užsienį, privatizacijos klaidos, žemės ūkio bei politinio gyvenimo problemos ir t.t.). Tačiau kita vertus, tos problemos buvo pernelyg sureikšmintos (aišku sąmoningai), o Lietuvos pažangos momentai beveik neparodyti. Pakankamai juokinga buvo žiūrėti, kaip lietuviai nenori euro įvedimo. Iš tikrųjų tam tikras skepticizmas (visų pirma, susijęs su galimu, bet ne neišvengiamu kainų kėlimu) žmonių tarpe egzistuoja, bet jis nėra toks didelis, kokį buvo bandoma pavaizduoti. Labiausiai nustebino filmo pabaigoje iškeltas klausimas – „kas gi bus su lietuvių nacija?“ – galimo imigrantų antplūdžio kontekste.

Kaip galima būtų apibendrinti visas straipsnyje išsakytas mintis. Pagrįsta būtų sakyti, jog ryškėja viena tendencija – Baltarusijoje, kaip ir visur, yra objektyvių bei blaiviai mąstančių žmonių ir nekonstruktyvių isterikų, kurie nori išsitarnauti, parodyti, kaip jie myli Baltarusiją ir kokie blogi yra kaimynai lietuviai. Teisingumo dėlei būtina pažymėti, kad net provalstybinėje žiniasklaidoje yra pristatomos lietuvių nuomonės dėl atitinkamų Lietuvos įvykių ir faktai apie padėtį mūsų valstybėje nėra iškreipiami (tai galima pasakyti bent jau apie visus straipsnyje aptartus klausimus; net dėl Lietuvos kaip JAV marionetės ir Baltarusijos priešės įvaizdžio pavyko rasti alternatyvią nuomonę). Tačiau tenka apgailestauti, kad Baltarusijos žiniasklaidos kuriamame diskurse vis tik dominuoja antilietuviška propaganda.

Trumpai tariant, klaidinga būtų teigti, kad baltarusiai girdi ir skaito apie Lietuvą tik netiesą, bet kad tos netiesos, dažniausiai pasireiškiančios realių faktų iškrypimu, yra nemažai, abejoti netenka. Koks tikslus yra tos tiesos/netiesos santykis galėtų atskleisti tik detalesnis Baltarusijos žiniasklaidos monitoringas ir tyrimas.   

Visų Baltarusijos laikraščių tinklapių adresus galima rasti:

http://www.russianamerica.com/common/arc/TV_2.php?view=683

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.